- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- A-520-1520-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00664-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. Č. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 1P-546K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už posto pamainos viršininko pareigų neatlikimą.
Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Jis, kaip pamainos viršininkas, nepažeidė Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3B-513 patvirtintų Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) reikalavimų ir Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3B-48 patvirtintų Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių (toliau – ir Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių) bei jam suteiktų įgaliojimų. Tarnybinio patikrinimo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes, pareiškėjo nuomone, jo vadovaujama kelio posto pamaina 2011 m. kovo 9-10 d. buvo kontroliuojama ir jos darbas planuojamas, organizuojamas, taikant teisės aktus, vertinant pareigūnų skaičių pamainoje, transporto srautus ir kitas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjo E. Č. skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, jog jis nuo 2011 m. kovo 9 d., 9.00 val., iki 2011 m. kovo 10 d., 9.00 val., dirbdamas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste pamainos viršininku, nekontroliavo, ar tinkamai dirba paskirti pareigūnai nustatytose darbo vietose, nesilaikė reikalavimo, kad į numatytus darbo barus turi būti skiriami atskiri muitinės pareigūnai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir techninį pasirengimą, nekontroliavo, ar tinkamai taikomi rizikos profiliai, tuo metu, kai jo vadovaujamos pamainos inspektorė R. P. padarė tarnybinį nusižengimą, kuris pasireiškė tuo, kad po jos atlikto automobilio muitinio patikrinimo nebuvo nustatytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio l dalyje (kontrabanda). Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3B-48 patvirtintų Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5, 4.6, 4.23, 4.32 punktų reikalavimus, taip pat nevykdė pareigų, numatytų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3B-513 patvirtinto Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 20.1, 20.2, 20.4 punktuose. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame Įsakyme yra aiškiai pažymėta, kad yra nustatytas neginčijamas faktas, jog per pareiškėjo vadovaujamos pamainos darbo laiką, t. y 2011 m. kovo 10 d., apie 7.30 val., inspektorei R. P. atlikus muitinį patikrinimą, nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas, todėl kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežtos nedeklaruotos prekės – cigaretės, viso 3 548 pakeliai, kurių vertė su mokesčiais 23 125,86 Lt. Anot atsakovo, pareiškėjas, būdamas pamainos viršininkas, buvo atsakingas už muitinei pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą ir savalaikį realizavimą. Posto pamainos darbo organizavimo ir kontrolės trūkumas, pavestų funkcijų netinkamas vykdymas yra objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas. Dėl pareiškėjo netinkamo darbo organizavimo ir pamainos pareigūnų darbo kontrolės neatlikimo per pamainos darbo laiką po muitinio patikrinimo į Lietuvos Respubliką įvažiavo kontrabandos būdu gabenamos prekės. Pareiškėjas nekontroliavo, ar tinkamai dirbo paskirti pareigūnai nustatytose darbo vietose, nesilaikydamas Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.23 punkto. Nurodė, kad deklaraciją iš keleivio priėmė inspektorė R. P., kurios darbo vietoje nenumatyta ši funkcija, o vyresnysis inspektorius R. Z., kurio darbo vietoje numatyta ši funkcija, šios funkcijos neatliko. Pareiškėjas, atlikdamas pareigūnės R. P. lydėjimą, tikrino jos darbą eismo kanale, o ne tai, kaip pamainos pareigūnė atliko tikrinimą pagal vieną ar kitą rizikos profilį, pagal kurį reikia atlikti detalų tikrinimą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad apie kitų pareigūnų darbo kontrolę pamainos darbo metu, pareiškėjo paaiškinime neužsimenama, kai pamainoje be pamainos viršininko dirbo keturi pareigūnai. Pareiškėjas apsiribojo tik žodine rekomendacija, nurodydamas pamainos pareigūnams atkreipti dėmesį į su rizikos vertinimu susijusias priemones. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5, 4.6, 4.32 punktų reikalavimų, įtvirtinančių, kad muitinės pareigūnas gali dirbti tik viename darbo bare. Tas pats muitinės pareigūnas dirbti keliuose darbo baruose tuo pat metu gali tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų pareigūnų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pamainos laiku, nuo 7:00 val. iki 9:00 val., žemiausios pareigybės inspektorę R. P. pareiškėjas skyrė į du barus, t. y. į lokalios rizikos valdymo ir transporto priemonių ir asmenų tikrinimo darbo barus. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu principu vadovaudamasis jis skirstė pareigūnus į atskiras darbo vietas ir kodėl nebuvo galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų pareigūnų. Pareiškėjas nekontroliavo, ar tinkamai taikomi rizikos profiliai, nesilaikydamas Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.23, 4.24, 4.25 punktų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad inspektorė R. P., turėjusi priimti sprendimą atlikti detalų transporto priemonės (mikroautobuso VW LT-28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimą ir ją nukreipti į detalaus tikrinimo vietą, kur būtų atliktas jos detalus tikrinimas pagal rizikos profilį Nr. 0KM238, to neatliko, o apsiribojo transporto priemonės apžiūra. Pareiškėjas neteisingai interpretavo rizikos valdymo nuostatas, pateisino inspektorės R. P. priimtą sprendimą taikyti negriežčiausias kontrolės priemones, todėl akivaizdu, kad negalėjo tinkamai kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbo, t. y. tinkamo rizikos profilių taikymo. Pareiškėjo netinkamai atlikto darbo pasekmė buvo ta, kad iš karto nebuvo nustatytas padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 210 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo E. Č. skundą tenkino ir panaikino Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 1P-546K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, kuriuo pareiškėjui E. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pirmosios instancijos teismas įvertino faktines bylos aplinkybes ir pažymėjo, kad tarnybinių nuobaudų muitinės pareigūnams skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (toliau – ir Muitinės statutas), ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės). Teismas įvertino šiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir akcentavo, kad muitinės pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą tarnybinį nusižengimą tik esant nustatytai jo kaltei. Anot teismo, bylos duomenys nepatvirtino pareiškėjo kaltės, būtent, kad dėl jo netinkamo Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigų atlikimo kelio posto pamainos inspektorė R. P. neatliko įvažiavusio mikroautobuso, kuriame specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo vežamos 23 125,86 Lt vertės cigaretės, detalaus muitinio tikrinimo, nenustatė administracinio teisės pažeidimo – kontrabandos, numatytos ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė Pareigybės aprašymo 20.1, 20.2, 20.4 punktų bei Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5, 4.6, 4.23, 4.24, 4.25, 4.32 punktų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu ir nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties. Kauno teritorinės muitinės viršininkas nepagrįstos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priėmė neteisėtą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Dėl Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.23 punkto pažeidimo teismas nurodė, kad pagal minėtą punktą muitinės posto pamainos viršininkas paveda atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priima sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas dėl Pasienio kelio posto vidaus darbo taisyklių 4.23 punkto reikalavimų pažeidimo buvo siejamas su pamainos pareigūnų darbo kontrolės stoka, t. y. su R. P. veiksmais, jai priimant deklaraciją iš keleivio, nors jos darbo vietoje ši funkcija buvo nenumatyta, taip pat pareiškėjui neatliekant šios pareigūnės darbo kontrolės dėl rizikos profilio taikymo, nekontroliuojant kitų pamainos posto pareigūnų darbo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybės ir pasekmės buvo susijusios su kontrabandos įvežimu į Lietuvos Respublikos teritoriją faktu, pareigūnei R. P. neatlikus priskirtų pareigų, nepatikrinus ir nenukreipus mikroautobuso, kuriame buvo vežama kontrabanda, detaliam tikrinimui. Taigi tai, kad ši pareigūnė priėmė deklaraciją iš keleivio, nors jos darbo vietoje ši funkcija buvo nenumatyta, anot teismo, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, susijusių su kontrabandos įvežimu per muitinio tikrinimo postą, todėl ši aplinkybė su pareiškėjo kaltinimu dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra nesusijusi, nes nepatenka į šio tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta ir neatskleista kokiomis aplinkybėmis pareigūnė R. P. priėmė iš keleivio deklaraciją ir kokios dėl to kilo negatyvios pasekmės muitinės kelio poste. Nurodė, kad pareiškėjas atliko pareigūnės R. P. darbo patikrinimą 2011 m. kovo 9 d., nuo 23.30 iki 23.50 val., vykdydamas pareigūnės lydėjimą pareigūnei atliekant įvažiuojančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių tikrinimą. Minėto tikrinimo metu pareigūnės darbo trūkumų pareiškėjas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, o byloje nenustatyta, kokius imperatyvius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, neatlikdamas posto pamainos pareigūnų tikrinimo pagal vieną ar kitą rizikos profilį. Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.23 punkte nenurodyta kokio pobūdžio, formos bei apimties turi būti atliekama posto pamainos viršininko kontrolė pareigūnų atžvilgiu, todėl kontrolės forma, apimtis ir pobūdis yra kontroliuojančio pareigūno pasirinkimo teisė. Anot teismo, tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatliko ir kitų pareigūnų darbo kontrolės, nes apie tai pareiškėjas neužsiminė savo paaiškinime. Atsakovas šios aplinkybės netyrė, nepareikalavo iš pareiškėjo papildomai paaiškinti, kaip jis kontroliavo kitų pareigūnų darbą, todėl savo išvados nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5, 4.6, 4.32 punktų reikalavimų, pagal kuriuos muitinės pareigūnas gali dirbti tik viename darbo bare. Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5 ir 4.6 punktuose numatyta, kad į numatytus darbo barus turi būti skiriami muitinės pareigūnai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir techninį pasirengimą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, taip pat ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kad R. P. ar kiti pareigūnai, dirbę kelio posto pamainoje, neturėjo reikiamos kvalifikacijos ar techninio pasirengimo. Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.32 punkte numatyta, kad tas pats muitinės pareigūnas dirbti keliuose darbo baruose tuo pat metu gali tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti muitinės pareigūnų. Teismas nustatė, kad visi kelio posto pamainos pareigūnai dirbo keliuose darbo baruose per visą pamainos darbo laiką ir pareigūnų darbo vietos per visą pamainos laiką buvo keičiamos, vadovaujantis Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.4 punktu, kuriame numatyta, kad atskiruose darbo baruose dirbančius muitinės pareigūnus rekomenduotina per darbo dieną keisti atsižvelgiant į esamus šiuose baruose transporto priemonių srautus, esamas specializuotas darbo vietas, darbo krūvį ir rizikos veiksnius. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus ir padarė išvadą, kad pareiškėjas objektyviai neturėjo realios galimybės paskirti pamainos pareigūnų, taip pat ir R. P., dirbti tik viename darbo bare, nes realiai neužteko žmogiškųjų resursų, o atsakovas šios aplinkybės neįvertino.
Dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto kaltinimo, kad pareiškėjas nekontroliavo, ar tinkamai taikomi rizikos profiliai, ir dėl šios priežasties pažeidė Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.23, 4.24, 4.25 punktų reikalavimus, teismas įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kad tuo laiku, kai inspektorė R. P. turėjo tikrinti minėtą mikroautobusą, atvykusį į Lietuvos Respubliką, jis, kaip pamainos viršininkas, vykdė Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo nurodymą kiekvienos pamainos atitinkamu laiku, t. y. 08.00, 15.00 ir 21.00 val., teikti informaciją apie pamainos metu atlikto tikrinimo rezultatus. Vadovaudamasis išrašu iš elektroninio pašto programos, teismas nustatė, kad pareiškėjas R. P. tarnybinio nusižengimo padarymo laiku, gavęs informaciją iš visų darbo vietų, pamainos viršininko kabinete pildė nustatytos formos lentelę, kurioje pagal 15 įvairių kriterijų buvo apibendrinami visos pamainos darbo rezultatai. Duomenys su pamainos darbo rezultatais Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojui elektroniniu paštu buvo perduoti 8.00 val. Taigi, anot teismo, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas neturėjo objektyviai realios galimybės nurodytu laiku atlikti R. P. darbo kontrolę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribota pareiškėjo paaiškinimo vertinimu, padarant išvadą, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbo, susijusio su rizikos profilių taikymu, nes pareiškėjas neteisingai interpretavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 3B- 20.4/21-7998 „Dėl rizikos profilių taikymo“ nurodytas rekomendacijas dėl rizikos profilių taikymo ir pateisino R. P. veiksmus. Teismas pažymėjo, kad tokia išvada nepagrįsta, nes pareiškėjo paaiškinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo tarnybinį nusižengimą tiriančiai komisijai negalėjo būti vertinamas kaip savarankiškas pagrindas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti. Atsakovas turėjo vertinti pareiškėjo veiksmus ar neveikimą pamainos metu, kai inspektorė R. P., turėjusi priimti sprendimą atlikti detalų mikroautobuso tikrinimą, tikrinimo neatliko, o apsiribojo transporto priemonės apžiūra. Nurodė, kad posto inspektorė R. P., kaip pažymėta jos tarnybinio patikrinimo išvadoje, sąmoningai neatliko savo pareigos ir nenukreipė mikroautobuso į detalaus tikrinimo vietą, todėl pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės nuspėti šios pareigūnės neteisėto sąmoningo neveikimo. Šiuo atveju, anot teismo, pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nenustatyta pareiškėjo kaltė. Taip pat teismas nurodė, kad nenustatyta, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.24, 4.25 punktų pažeidimai, nes pareiškėjo veika pagal šias teisės normas nekonkretizuota ir nedetalizuota. Atitinkamai teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Pareigybės aprašymo 20.1, 20.2, 20.4 punktų reikalavimų, nes jo veiksmuose tokių pažeidimų nenustatyta.
III.
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 1P-546K „Dėl tarnybinės nuobaudos“ palikti galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes bylos duomenys nepatvirtino pareiškėjo kaltės dėl Pareigybės aprašymo 20.1, 20.2, 20.4 punktuose bei Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.5. 4.6.,4.23, 4.24, 4.25,4.32 punktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo išdėstytos visos nustatytos aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir pagrįstos teisės aktų nuostatomis. Teismo argumentai, kad pareiškėjas tinkamai atliko pareigas ir jokių teisės aktų nepažeidė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, remiasi tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytomis ir tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintomis aplinkybėmis ir išdėsto iš esmės analogiškus argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas E. Č. atsiliepimu į atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir tokiu būdu priėmė teisingą sprendimą. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su teismo priimtu sprendimu argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Anot pareiškėjo, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką muitinės pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą tarnybinį nusižengimą tik esant nustatytai jo kaltei. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-876/2010 pažymėjo, kad asmeniui taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios lemia galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo. Konkrečiu atveju teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendime pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtino pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas šiuo aspektu palaiko ir atkartoja pirmosios instancijos teismo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo dalykas buvo Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 1P-546K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, kuriuo pareiškėjui E. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 4-5), pagrįstumas ir teisėtumas. Minėtas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 12-16), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė taikyta už tai, kad pareiškėjas E. Č., nuo 2011 m. kovo 9 d., 9.00 val., iki 2011 m. kovo 10 d., 9.00 val., vykdydamas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, kai posto inspektorė R. P. padarė tarnybinį pažeidimą: 1) nekontroliavo, ar tinkamai dirba paskirti pareigūnai nustatytose darbo vietose, pažeisdamas Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.23 punkto reikalavimus (numatyta, kad muitinės posto pamainos viršininkas paveda atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priima sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo); 2) nesilaikė reikalavimo, kad į numatytus darbo barus turi būti skiriami atskiri muitinės pareigūnai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir techninį pasirengimą, pažeisdamas Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.5 (numatyta, kad į numatytus darbo barus turi būti skiriami atskiri muitinės pareigūnai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir techninį pasirengimą), 4.6 (numatyta, kad užtikrinant muitinės formalumų su prekėmis proceso vykdymą poste išskirti du pagrindiniai muitinės veiklos vykdymo etapai, apimantys atskirus darbo barus ir muitinės pareigūnų darbo vietas: vadovavimas muitiniam tikrinimui (4.6.1 punktas) ir muitinės formalumai su prekėmis (4.6.2 punktas) ir 4.32 (numatyta, kad muitinės pareigūnas gali dirbti tik viename darbo bare; tas pats muitinės pareigūnas dirbti keliuose darbo baruose tuo pat metu gali tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų muitinės pareigūnų) punktų reikalavimus; 3) nekontroliavo, ar tinkamai taikomi rizikos profiliai, pažeisdamas Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.23 (numatyta, kad muitinės posto pamainos viršininkas paveda atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priima sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo), 4.24 (numatyta, kad muitinės posto pamainos viršininkas rizikos valdymui muitinės poste gali paskirti atskirą arba kartu ir kitoje darbo vietoje dirbantį muitinės posto pareigūną, kuris stebėtų situaciją poste ir apie pastebėtus rizikos požymius nedelsdamas informuotų posto pamainos viršininką) ir 4.25 (numatyta, kad tikrinimą atliekančiam muitinės pareigūnui paskirto tikrinimo metu nustačius rizikos požymius arba neatitikimus, pamainos viršininkas įvertina tokio tikrinimo rezultatus bei naujas aplinkybes ir priima sprendimą dėl papildomų muitinio tikrinimo būdų bei tolesnio muitinio įforminimo) punktų reikalavimus. Nurodyta, kad tokiu būdu pareiškėjas tinkamai neįvykdė posto pamainos viršininko pareigų, numatytų Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513, 20.1 punkte (organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, skirti pamainos pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą), 20.2 punkte (užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymą) ir 20.4 punkte (kontroliuoti, kaip pamainos pareigūnai ir darbuotojai vykdo savo pareigas), o jo veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes – iš karto nebuvo nustatytas piliečio Ruslano (Ruslan) Butnorio padarytas administracinis teisės pažeidimas (kontrabanda), numatytas ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo E. Č. skundą patenkino visiškai ir Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 1P-546K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, kuriuo pareiškėjui E. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikino, argumentuodamas tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė Pareigybės aprašymo 20.1, 20.2, 20.4 punktų bei Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5, 4.6, 4.23, 4.24, 4.25, 4.32 punktų reikalavimų. Anot teismo, tarnybinio patikrinimo išvada yra vienpusiška, neobjektyvi, nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu ir nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, inter alia jo kaltės, t. y. kad dėl netinkamo pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigų Ramoniškių (Sudargo) kelio poste vykdymo kelio posto pamainos inspektorė R. P. neatliko įvažiavusio mikroautobuso, kuriame specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo vežamos 23 125,86 Lt vertės cigaretės, detalaus muitinio tikrinimo, todėl nenustatė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje (kontrabandos) (b. l 98-104). Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo išdėstytos visos nustatytos aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir pagrįstos teisės aktų nuostatomis, o teismo argumentai, kad pareiškėjas tinkamai atliko pareigas ir jokių teisės aktų nepažeidė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių (b. l. 107-109).
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, t. y. keliamas klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, šių įrodymų pagrindu nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tarnybiniais pažeidimais, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, ir jas visapusiškai bei objektyviai įvertino. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvus, o vien tik nesutikimas su skundžiamu sprendimu, grindžiamas subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.
Pareiškėjas E. Č. yra Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininkas – statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 21-30), todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635). Muitinės statutas įtvirtina pagrindinius muitinės pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Muitinės statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).
Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovo ar kito pareigūno (toliau – ir tikrintojas), o prireikus – ir komisijos, veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Išvadą apie minėtų privalomų reikalavimų įtvirtinimą tarnybiniam patikrinimui ir jo rezultatų įforminimui suponuoja sisteminė Taisyklių 16 punkto, kuriame numatytos tikrintojo teisės, ir Taisyklių 21 punkto, nustatančio tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliamus reikalavimus, analizė.
Teisėjų kolegija patikrino tarnybinio patikrinimo medžiagą, įvertindama 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, ir, atsižvelgdama į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, tinkamai nepagrįstas ir neįrodytas nei faktinis, nei teisinis pareiškėjo tarnybinės atsakomybės pagrindas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados ir Įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjas kaltinamas nevykdęs pareigų, numatytų Pareigybės aprašymo 20.1, 20.2 ir 20.4 punktuose, kuriuose iš esmės įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga kontroliuoti pamainos darbą. Šis neveikimas (netinkamas veikimas) detalizuojamas, išskiriant tris pirmiau paminėtas veiksmų grupes (epizodus), kuriomis buvo pažeisti atitinkami Pasienio kelio postų vidaus darbo taisyklių 4.5, 4.6, 4.23, 4.24, 4.25 ir 4.32 punkto reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno pareiškėjui pareikšto kaltinimo epizodo.
Dėl kaltinimo, kad pareiškėjas nekontroliavo, ar tinkamai dirba paskirti pareigūnai nustatytose darbo vietose, ir tokiais veiksmais pažeidė Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.23 punkto reikalavimus
Minėtame Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.23 punkte įtvirtintos bendro pobūdžio muitinės posto pamainos viršininko pareigos atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoti pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priimti sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo. Siekdamas taikyti tarnybinę atsakomybę už minėtų reikalavimų nevykdymą, atsakovas tarnybinio nusižengimo išvadoje privalėjo detalizuoti kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai, nors privalėjo tai padaryti. Analizuojant 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados turinį ir kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą matyti, kad, apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik faktu, kad muitinės pareigūnė R. P. priėmė deklaraciją iš keleivio, nors jos darbo vietoje ši funkcija buvo nenumatyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta ir aiškiai neatskleista kokiomis aplinkybėmis pareigūnė R. P. priėmė iš keleivio deklaraciją ir kokios dėl to kilo negatyvios pasekmės muitinės kelio poste. Pažymėtina, kad pareigūnės R. P. padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir pareiškėjui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant visas Taisyklių 21 punkte įtvirtintas aplinkybes, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta. Atsakovas tinkamai nepagrindė, kad minėti pareigūnės R. P. padaryti pažeidimai buvo netinkamai vykdomų pareiškėjo, kaip Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko, pareigų (nepakankamos kontrolės) pasekmė, kad pareiškėjas nesiėmė atitinkamų veiksmų, kuriais būtų eliminuota galimybė tokį pažeidimą padaryti. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad toks pažeidimas buvo tik atsitiktinis, vienkartinis veiksmas, kurio pareiškėjas iš anksto negalėjo numatyti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2011 m. kovo 10 d. patikrinimo ataskaita (b. l. 80), nustatė, kad pareiškėjas atliko pareigūnės R. P. darbo patikrinimą 2011 m. kovo 9 d., nuo 23.30-23.50 val., vykdydamas pareigūnės lydėjimą jai atliekant įvažiuojančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių tikrinimą, ir jokių darbo trūkumų nepastebėjo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia pareigūnės darbo kontrolė nėra tinkamas pareiškėjo pareigų atlikimas, tačiau tai yra tik subjektyvi atsakovo pozicija, nepagrįsta konkrečių teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų pareiškėjas nevykdė. 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nekontroliavo ir kitų muitinės pareigūnų darbo, tačiau toks kaltinimas yra grindžiamas tik tam tikra prielaida, kad pareiškėjas apie tai neužsiminė savo paaiškinime, o ne konkrečiais faktais, įrodytais tarnybinio patikrinimo medžiaga. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškino nieko konkretaus apie kitų pareigūnų kontrolę, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia pareiškėjui, nors, visų pirma, pareiga įrodyti, jog egzistuoja visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, tenka atsakovui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjui kaltinimas dėl Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.23 punkto pažeidimo pareikštas nepagrįstai.
Dėl kaltinimo, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimo, jog į numatytus darbo barus turi būti skiriami atskiri muitinės pareigūnai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir techninį pasirengimą, ir tokiais veiksmais pažeidė Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.5, 4.6 ir 4.32 punktų reikalavimus
Visų pirma pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, kad asmuo pažeidė teisės normą, imperatyviai įpareigojančią asmenį elgtis atitinkamu būdu. Konkrečiu atveju Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.6 punkto teisės norma iš viso jokių privalomų nurodymų, kurių privalėtų laikytis teisinio santykio subjektas, nenustato, todėl ir pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis minėtoje normoje įtvirtintus reikalavimus. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.5 ir 4.32 punktus, nes neįrodyta, kad R. P. ar kiti pareigūnai, dirbę kelio posto pamainoje, neturėjo reikiamos kvalifikacijos ar techninio pasirengimo, o paskirti pamainos pareigūnų, taip pat ir R. P., dirbti tik viename darbo bare pareiškėjas objektyviai neturėjo realios galimybės, neužtenkant žmogiškųjų resursų. Pastarąją aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į Posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiką, iš kurio matyti, kad visi kelio posto pamainos pareigūnai dirbo keliuose darbo baruose per visą pamainos darbo laiką ir pareigūnų darbo vietos per visą pamainos laiką buvo keičiamos, kaip tai numatyta Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.4 punkte (b. l. 65), pareiškėjo paaiškinimus, 2011 m. balandžio 26 d. pateiktus tarnybinį nusižengimą tiriančiai komisijai, kad kelio poste buvo 3 darbo barai, 12 darbo vietų, tačiau pamainos darbo laiku nuo 2011 m. kovo 9 d., 9.00 val., iki 2011 m. kovo 10 d., 9.00 val., poste dirbo tik 5 pareigūnai (b. l. 31-32). Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neneigia šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, sutinka, kad pareiškėjas, kaip posto pamainos viršininkas, galėjo (turėjo teisę) paskirti atskirą ar kartu ir kitoje darbo vietoje dirbantį muitinės posto pareigūną, tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjas turėjo įvertinti, kad tuo metu bus užsiėmęs kitais darbais ir negalės atlikti tinkamai kontrolės ir į du darbo barus skirti dirbti ne žemesnės kvalifikacijos pareigūnę R. P., o vyresnįjį inspektorių R. Z.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija, pagrįsta subjektyviu vertinimu dėl netinkamo pamainos posto viršininko darbo organizavimo formos pasirinkimo, nenurodant konkrečių teisės normų, kurios draustų pareiškėjui į rizikos valdymo muitinės postą skirti inspektorę R. P., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesuponuoja galimybės pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintos Rizikos valdymo muitinės poste taisyklės nenumato apribojimų žemiausios pareigybės muitinės pareigūną, šiuo atveju inspektorę R. P., skirti dirbti į kelias darbo vietas, taip pat įvertino, kad pamainoje dirbo tik vienas vyresnysis inspektorius ir 3 inspektoriai, visi pamainoje dirbę inspektoriai vienu ar kitu laiku buvo paskirti atsakingais už rizikos valdymą pamainoje (b. l. 65). Šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėjo elgesys buvo netinkamas pirmiau paminėtų Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių punktų taikymo prasme, o kitų teisės aktų, įtvirtinančių konkrečius imperatyvius reikalavimus, kurių pareiškėjas nepaisė, nors privalėjo tai daryti, atsakovas nenurodė.
Dėl kaltinimo, kad pareiškėjas nekontroliavo, ar tinkamai taikomi rizikos profiliai, ir tokiais veiksmais pažeidė Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.23, 4.24 ir 4.25 punktų reikalavimus
Minėtų Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimai grindžiami faktine aplinkybe, kad inspektorė R. P., turėjusi priimti sprendimą atlikti detalų transporto priemonės (mikroautobuso VE LT-28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimą ir jį nukreipti į detalaus tikrinimo vietą, kur būtų atliktas jo detalus patikrinimas pagal rizikos profilį Nr. 0KM238, to neatliko, o apsiribojo transporto priemonės apžiūra. Pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad neužtikrino tinkamo rizikos profilio vykdymo. Pagal Taisyklių 4 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. muitinės pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, nematyti, kad pareiškėjo kaltė buvo tirta, nes šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Iš byloje esančio pareiškėjo 2011 m. balandžio 26 d. tarnybinio paaiškinimo (b. l. 31-32) matyti, kad pareiškėjas aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytu kaltinimu, jog pareiškėjas nekontroliavo, ar tinkamai taikomi rizikos profiliai – paaiškino, kad tuo laiku, kai 2011 m. kovo 10 d., apie 7 val. 40 min., inspektorė R. P. turėjo tikrinti mikroautobusą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusį į Lietuvos Respubliką, jis, kaip pamainos viršininkas, vykdė Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo nurodymą, kiekvienos pamainos atitinkamu laiku, t. y. 8.00, 15.00 ir 21.00 valandomis, teikti informaciją apie pamainos metu atlikto tikrinimo rezultatus. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtina byloje esantys įrodymai – išrašas iš elektroninio pašto programos (b. l. 81-83), iš kurio matyti, kad duomenys su pamainos darbo rezultatais Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojui elektroniniu paštu buvo perduoti 8.00 val. Minėtų aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo objektyviai realios galimybės nurodytu laiku atlikti R. P. darbo kontrolę. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neneigia pirmiau paminėto fakto dėl pareiškėjo vykdytų kitų pareigų, tačiau nurodo, kad tai nėra pareiškėjo tarnybinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Anot atsakovo, pareiškėjas pagal Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3 punktą tokiu atveju privalėjo imtis organizacinių priemonių, kad būtų paskirtas kitas pareigūnas, kuris tuo metu, kai posto pamainos viršininkas užimtas kitas darbais, kontroliuotų situaciją poste ir būtų atsakingas už tinkamą darbo organizavimą ir vadovavimą muitiniam tikrinimui posto darbo baruose, taip pat ir taikant rizikos profilius. Pažymėtina, kad tokiu būdu atsakovas nurodo iš esmės naują tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės aplinkybę ir kaltina pareiškėją nevykdžius ir Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3 punkto, tačiau ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Be to, Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3 punkte numatyta galimybė paskirti vyriausiuosius (nesant galimybės – vyresniuosius) inspektorius atsakingais už darbo organizavimą ir vadovavimą muitiniam tikrinimui posto darbo baruose yra siejama su atitinkamomis sąlygomis. Konkrečiu atveju pareiškėjo veikimo galimybės Pasienio kelio postų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3 punkte nurodytu aspektu nebuvo visapusiškai įvertintos ir ištirtos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tai paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą objektyvią aplinkybę, šalinančią pareiškėjo atsakomybę už pirmiau paminėtą pažeidimą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tarnybinė atsakomybė negali būti siejama su tuo faktu, jog jis neteisingai interpretavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 3B- 20.4/21-7998 „Dėl rizikos profilių taikymo“ nurodytas rekomendacijas dėl rizikos profilių taikymo ir pateisino R. P. veiksmus (b. l. 60). Tokią poziciją pareiškėjas išdėstė tarnybinį nusižengimą tiriančiai komisijai, tačiau pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn traukiamas už veiksmus, kurių jis neatliko nuo 2011 m. kovo 9 d., 9.00 val., iki 2011 m. kovo 10 d., 9.00 val., vykdydamas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, kai posto inspektorė R. P. padarė tarnybinį pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas realiai tokia klaidinga Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 3B- 20.4/21-7998 „Dėl rizikos profilių taikymo“ nurodytų rekomendacijų taikymo praktika vadovavosi ir atlikdamas tarnybines pareigas ir kad būtent ši priežastis nulėmė, jog inspektorė R. P. padarė tarnybinį pažeidimą, neatlikdama detalaus transporto priemonės (mikroautobuso VE LT-28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo.
Pirmiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvados, kad pareiškėjas padarė joje nurodytus tarnybinius nusižengimus, nepatvirtino nei tarnybinio patikrinimo, nei teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tarnybinio pažeidimo tyrimo procese padarytų ir pirmosios instancijos teismo visapusiškai išanalizuotų procedūrinių pažeidimų pobūdį, taip pat tą faktą, kad šio tyrimo metu surašytos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui yra taikoma tarnybinė atsakomybė, kuriai būdingas nubaudimo elementas, suponuojantis ypač griežtus reikalavimus tarnybinio patikrinimo procedūroms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas, nesant tam pagrindo, buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ir pagrįstai panaikino kaip neteisėtą Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 1P-546K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, kuriuo pareiškėjui E. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.