- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-146-87-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Muitinės
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 1329/2009 pagal pareiškėjo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės muitinės ir Klaipėdos teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas DUAB „Baltijos garantas“ kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 6 707 118 Lt dydžio žalą, padarytą neteisėtais muitinės pareigūnų veiksmais.
Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės geležinkelio poste esančiame UAB „Skuja“ importo – eksporto terminale 1997-09-16 buvo įforminti bendrojo dokumento tranzito rinkiniai Nr. 7LG15800496 ir Nr.7LG15800497 krovinio (spirito) muitinio tranzito procedūrai nuo importo – eksporto terminalo UAB „Skuja“, esančio Klaipėdos r. Rimkų k., iki Panevėžio teritorinės muitinės Saločių posto. DUAB „Baltijos garantas“ muitinio tranzito procedūros tinkamą įvykdymą, apdraudė 6 800 000 Lt sumai ir tą pačią dieną UAB „Skuja“ išdavė laidavimo dokumentus (polisus) visai šiai sumai Nr. D12V0020023110 ir D12V0020023111, kuriais pareiškėjas įsipareigojo atsakyti skolininko UAB „Skuja“ kreditoriui (Klaipėdos teritorinei muitinei), skolininkui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų muitinei tinkamai įvykdyti muitinio tranzito procedūrą. Paaiškėjus, kad tranzito procedūra nebuvo baigta, atsirado pagrindas apskaičiuoti bei išieškoti muito mokesčius. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti Klaipėdos teritorinei muitinei iš pareiškėjo 6 800 000 Lt draudimo išmoką. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikslino priteisiamą sumą - 6 707 118 Lt, t.y. 2 316 873 Lt muito mokesčio, 3 320 852 Lt akcizo mokesčio ir 1 069 393 Lt pridėtinės vertės mokesčio, viso. Tokiu būdu pareiškėjui atsirado žala, ir ją sąlygojo neteisėti teritorinių muitinių veiksmai, nes jie sudarė galimybę UAB “Skuja“ nebaigti tranzito procedūros. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, nustačiusi, kad bendruosiuose dokumentuose muitinio tranzito procedūros vykdytojais įrašyti vieni asmenys (firma „A-2“ ir UAB „Transnavas“), o garantija buvo taikoma muitinio tranzito procedūrai įformintai UAB „Skuja“ vardu, leido pradėti tranzito procedūrą ir tokiu būdu pažeidė Muitinės departamento 1993 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 206 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 37 punkte įtvirtintą draudimą atlikti muitinės patikrinimą, nepateikus procedūros vykdytojo vardu išduotos garantijos.
Atsakovas, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės, su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad šioje byloje keliami tie patys klausimai, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismuose. Teismai pasisakė, kad muitinės procedūros vykdytojas buvo UAB “Skuja“, o pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, išduodamas laidavimo dokumentus, todėl jam ir kyla atsakomybė. Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad muitinė neturėjo pagrindo nepriimti UAB “Skuja“ garantinių polisų, muitinės pareigūnai šiuo atveju jokios tvarkos nepažeidė. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad krovinys iš kontrolės zonos buvo išvežtas su suklastotais dokumentais. Šiuo atveju čia veikė nusikalstama grupuotė ir krovinį iš kontrolės zonos išvežė apgaulės būdu. Nėra jokių įrodymų, kad muitinės procedūros dokumentai buvo pateikti muitinei. Buvo nustatyta, kad visi dokumentai buvo pateikti kažkokiam Sergejui. Pats procedūros vykdytojas, o ne muitinės pareigūnai sudarė sąlygas, o gal ir dalyvavo jose, kad būtų įvykdyta ta kontrabanda.
Nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nebuvo nustatyti jokie muitinės pareigūnų neteisėti veiksmai, be to, nėra jokio priežastinio ryšio tarp muitinės pareigūnų veiksmų ir to nuostolio, kurį patyrė draudimo bendrovė. Jeigu bendrosios kompetencijos teismai butų nustatę, kad muitinė elgėsi neteisėtai, tai nebūtų buvę pripažinta draudiminiu įvykiu ir draudimo kompanija nebūtų atsakinga už UAB “Skuja“ skolą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai taip pat paaiškino, kad iš pareiškėjo argumentų susidaro įspūdis, jog netinkamai savo darbą atliko baudžiamosios bylos tyrėjai, o ne muitinės pareigūnai. Liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje neturi jokios įrodomosios galios, jei jie nepatvirtinti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Byloje neginčytinai įrodyta, kad Panevėžio teritorinei muitinei jokie krovinį lydintys dokumentai pateikti nebuvo, nė vienas pareigūnas jų į kompiuterines laikmenas nesuvedinėjo, jokių dokumentų nerašė ir jų nepasirašė. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad duomenys faksu buvo perduoti iš Panevėžio teritorinės muitinės fakso, tačiau nei baudžiamojoje byloje, nei tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad juos perdavė muitinės pareigūnas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad šioje nagrinėjamojoje byloje esminis dalykas - muitinės procedūros neužbaigimas. Tuo tarpu kad muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, pasisakė Aukščiausiasis Teismas. Neužbaigus procedūros, buvo įregistruota skola ir toliau ta skola išieškoma iš asmens, kuris pagal galiojančius teisės aktus tą skolą turi sumokėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė nė vieno pareigūno ir neįvardijo jokio konkretaus to pareigūno veiksmo, galėjusio sąlygoti žalos atsiradimą. Jokių kaltų muitinės pareigūnų veiksmų nebuvo nustatyta.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 29 d. sprendime buvo įvertinęs muitinės pareigūnų veiksmus ir nurodęs, kad muitinė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti ir tinkamai vykdyti muitinę priežiūrą, t. y. dėl muitinės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų buvo neįvykdyta prievolė, kurią DUAB „Baltijos garantas“ užtikrino muitinei pagal laidavimo draudimo sutartis (draudimo polisus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi šis Apeliacinio teismo sprendimas buvo panaikintas. Aukščiausiasis Teismas paneigė minėtą Apeliacinio teismo argumentą kaip prieštaraujantį laidavimo draudimo sutarties prigimčiai ir sąlygoms, konstatavo, kad draudimo bendrovė, sudariusi laidavimo draudimo sutartį, prisiima prievolę iš dalies ar visiškai kompensuoti muitinės nuostolius, susijusius su draudėjo prievolių neįvykdymu, o pagal laidavimo sutarties sąlygas nėra draudžiamas muitinės interesas dėl nuostolių, kurių ji gali patirti dėl savo darbuotojų veiksmų. Rizika dėl laidavimo raštų išdavimo taip pat susijusi su draudėjų ar kitų asmenų įvykdytu sukčiavimu, suklastojimu, tenka draudimo įmonei, ir tai įeina į muitinės ir draudimo įmonės sudarytų sutarčių turinį.
Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti muitinės neteisėti veiksmai, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų- priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos, nes prievolė pareiškėjui sumokėti skolą muitinei, UAB “Skuja“ neužbaigus muitinės procedūros, kilo iš laidavimo draudimo sutarties (draudimo polisų išdavimo), kuria draudikas prisiėmė riziką tiek už draudėjo, tiek ir už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas, išduodamas laidavimo polisus, turėjo patikrinti draudėjo patikimumą, įvertinti riziką ir dėl galimų neteisėtų veiksmų, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir būtent dėl UAB “Skuja“ netinkamo muitinio tranzito procedūros įvykdymo jam pagal laidavimo draudimo sutartį atsirado pareiga išmokėti muitinei draudimo sumą, lygią nesumokėto muitų ir mokesčių dydžiui, kas konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi.
Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga nėra nustatyti ir neteisėti muitinės pareigūnų veiksmai. Neteisėtais muitinės pareigūnų veiksmais, kurių pagrindu pareiškėjui atsirado žala, pareiškėjas įvardino: Klaipėdos teritorinė muitinė leido pradėti muitinio tranzito procedūrą, nors muitinei buvo pateikta garantija, išduota UAB “Skuja“ vardu, o bendruosiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad muitinės procedūros vykdytojai yra firma A-2 ir UAB “Transnavas“; kroviniui atvykus į Saločių postą ir prekėms patekus į muitinės priežiūros zoną, Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnai neprižiūrėjo šių prekių ir leido joms nenustatytu būdu išvykti iš muitinės priežiūros zonos; Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnai perdavė faksu duomenis Klaipėdos teritorinei muitinei apie muitinio tranzito procedūros pabaigą; Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė penktuosius bendrojo dokumento egzempliorius, kurie nebuvo pateikti nustatyta tvarka. Tuo tarpu, teismo nuomone, vertindamas kaip neteisėtus muitinės pareigūnų veiksmus, pareiškėjas konkrečių pareigūnų konkrečių veiksmų neįvardija, remiasi tik prielaidomis.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2007 m. gruodžio 19 d. nutartyje yra išanalizavęs pareiškėjo argumentą dėl muitinės procedūros pradžios ir konstatavęs, kad muitinė neturėjo pagrindo nepriimti UAB “Skuja“ pateiktų draudimo polisų, nes juose buvo nurodyti draudimo bendrovės rekvizitai, kaip tai nustatyta bendradarbiavimo sutarties 2.1 punkte.
Bylos medžiaga nėra nustatyta, kad prekės buvo patekusios į muitinės priežiūros zoną. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad krovinys su spiritu į muitinės teritoriją nebuvo patekęs, bendroji deklaracija LG 15800497 Panevėžio teritorinės muitinės Saločių poste 1997 m. rugsėjo 16 d. nebuvo registruota, spaudas ant deklaracijos apie tariamą muitinės procedūros užbaigimą buvo suklastotas. Teismo nuomone, baudžiamųjų bylų medžiaga nėra nustatyta, kad krovinį lydintys dokumentai buvo pateikti paskirties muitinės įstaigos pareigūnams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prekės buvo netinkamai prižiūrimos muitinės pareigūnų.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad duomenų perdavimas faksu ar penktųjų bendrojo dokumento egzempliorių priėmimas negali turėti įtakos skolos muitinei, o kartu ir pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui, nes kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vien tik muitinio tranzito procedūros įforminimas nereiškia, kad įvyko ir pasibaigė muitinis tranzitas. Jį galima pripažinti pasibaigus tik tada, kai nustatoma, kad prekės nepateko į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Bylos medžiaga nustatyta, kad prekės nebuvo išgabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prekių muitinio tranzito užbaigimas neįvyko. Skola muitinei atsirado būtent dėl šio fakto - muitinės procedūros neužbaigimo, o ne dėl jos įforminimo (ar neįforminimo).
Teismo vertinimu, baudžiamųjų bylų medžiaga nustatyta, kad muitinės paskirties įstaigos pareigūno spaudai muitinės deklaracijoje yra suklastoti. Tuo tarpu Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant duomenų, jog muitinės paskirties pareigūno žymos ar spaudai muitinės deklaracijoje, yra suklastoti, muitinio tranzito procedūros negalima pripažinti užbaigta, nors ir būtų perduota informacija apie užbaigimą muitinės išvykimo įstaigai. Be to, baudžiamųjų bylų medžiaga nėra nustatyta, kad faksą iš Panevėžio teritorinės muitinės Klaipėdos teritorinei muitinei perdavė muitinės pareigūnas. Dėl išvardintų motyvų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo atveju nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnyje – 6.248 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl priteisti prašomą žalos sumą nėra pagrindo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad 1997 m. rugsėjo 16 d. buvo pradėta vykdyti krovinio (spirito) muitinio tranzito procedūra iš Klaipėdos teritorinės muitinės į Panevėžio teritorinės muitinės Saločių postą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007 taip pat nustatyta, kad šios tranzito procedūros vykdytoju buvo UAB „Skuja“, kuriai pareiškėjas, užtikrindamas tinkamą muitinio tranzito procedūros įvykdymą, apdraudė krovinį 6 800 000 Lt sumai bei išdavė laidavimo dokumentus (polisus), įsipareigodamas atsakyti už skolininko UAB „Skuja“ veiksmus kreditoriui - Klaipėdos teritorinei muitinei, jei skolininkas neįvykdytų prisiimtų įsipareigojimų muitinei - tinkamai įvykdyti muitinio tranzito procedūrą. Minėto krovinio vežėjais buvo firma A-2 ir UAB “Transnavas“. Kadangi muitinio tranzito procedūra nebuvo baigta, atsirado skola (6 707 118 Lt) muitinei, kuri, jos nepadengus tranzito procedūros vykdytojui - UAB „Skuja“, buvo išieškota iš pareiškėjo (ABTĮ 58 str. 2 d.).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žalos – atlygintos muitinei skolos 6 707 118 Lt sumoje, atsiradimą kildina iš Klaipėdos teritorinės muitinės ir Panevėžio teritorinės muitinės veiksmų, kurie pareiškėjo teigimu pasireiškė tuo, kad:
Klaipėdos teritorinė muitinė, leisdama vykdyti muitinio tranzito procedūrą pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų dėl muitinio tranzito procedūros įforminimo, reikalavimus, t. y., esant pateiktiems neteisingiems duomenims apie muitinio tranzito procedūros vykdytojus ir vežėjus, leido vykdyti muitinio tranzito procedūrą;
Panevėžio teritorinė muitinė, atliko neteisėtus veiksmus, forminant muitinio tranzito procedūros pabaigą bei atliekant muitinį tikrinimą, prekėms esant Panevėžio teritorinė muitinės žinioje, t. y. muitinės priežiūros zonoje.
Vertindamas pareiškėjo teiginių dėl Panevėžio teritorinės muitinės veiksmų neteisėtumo pagrįstumą, įrodymų pakankamumo, jų leistinumo bei patikimumo aspektais, teismas priėjo prie išvados, kad šie pareiškėjo teiginiai, yra grindžiami tik prielaidomis, jog Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnai galėjo prisidėti prie muitinio tranzito procedūros neužbaigimo, nes tokie duomenys nėra patvirtinami nei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-50/05, nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 19 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007. Priešingai, šiuose procesiniuose teismų sprendimuose konstatuota, kad muitinio tranzito procedūros užbaigimas, jį fiksuojančiuose dokumentuose, buvo imituojamas, klastojant Panevėžio teritorinė muitinės spaudus.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė teiginių dėl Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumo, prisidedant prie muitinio tranzito procedūros neužbaigimo.
Teismas nurodė, kad muitinio tranzito procedūrą betarpiškai vykdė UAB „Skuja“ kartu su firma A-2 ir UAB “Transnavas“. Skola muitinei, o tuo pačiu pareiga atlyginti šią skolą pareiškėjui, atsirado neįvykdžius muitinio tranzito procedūros. Todėl, teismo vertinimu, žala pareiškėjui atsirado dėl asmenų vykdžiusių minėtą muitinio tranzito procedūrą veiksmų, o ne muitinės pareigūnų veiksmai. Teismo vertinimu, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai, galimai pažeidusių teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų dėl muitinio tranzito procedūros įforminimo, reikalavimus veiksmai, neįrodžius jų betarpiško nusikalstamo prisidėjimo prie muitinio tranzito procedūros neužbaigimo, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, nes jų galimai padaryti pažeidimai, nebuvo besąlyginė aplinkybė be kurios UAB „Skuja“ nebūtų galėjusi vykdyti muitinio tranzito procedūros. Tokia galimybė UAB „Skuja“ išliktų ir tinkamai užpildžius muitinio tranzito procedūros dokumentus. Teismas pažymėjo, kad atsakomybei dėl žalos padarymo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsirasti yra būtina, jog egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų aktų (veiksmų) ir atsiradusios žalos. Kadangi tokio ryšio buvimas tarp muitinės pareigūnų veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos nėra įrodytas, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti jam žalą iš atsakovo (valstybės), yra nepagrįsti.
IV.
2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 1329/2009 ir išnagrinėjus bylą iš naujo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Prašymą atnaujinti procesą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį iš esmės pažeidė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šis pažeidimas yra akivaizdus ir jis turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Prašyme pareiškėjas atkartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat savo motyvus, kuriais grindžia nesutikimą su minėtais argumentais. Teigia, kad pareiškėjui kilo žala dėl Klaipėdos teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų: (1) muitinė negalėjo atlikti muitinio tikrinimo muitinio tranzito procedūros vykdytojams nepateikus jų atžvilgiu išduotos garantijos už tinkamą įsipareigojimų muitinei įvykdymą ir (2) muitinis tikrinimas negalėjo būti atliekamas, nes pateikta muitinės deklaracija buvo užpildyta pažeidžiant Muitinės deklaracijos pildymo instrukciją. Pažymi, kad Panevėžio teritorinės muitinės neteisėti aktai ir priežastinis ryšys tarp šių aktų bei pareiškėjo patirtos žalos pasireiškė dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: (1) muitinė tinkamai neprižiūrėjo muitinės priežiūros zonoje paliktų gabenamų prekių, dėl ko prekės pateko į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, o muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta ir (2) muitinė pažeidė savo pareigas susijusias su tinkamu muitinio tranzito procedūros įforminimu. Mano, kad Vyriausiasis administracinis teismas klaidingai aiškino neteisėtų valstybės valdžios institucijų aktų sąlygą pagal CK 6.271 straipsnį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp Klaipėdos teritorinės muitinės ir Panevėžio teritorinės muitinės bei pareiškėjo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A438 – 1329/2009 buvo priimta 2009 m. lapkričio 23 d., pareiškėjo prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo teisme gautas 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymu nustatyto termino.
Akcentuotina, kad sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
Tačiau pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra akivaizdžių argumentų, kurie patvirtintų šią administracinę bylą nagrinėjusių teismų padarytus esminius materialinės teisės normų pažeidimus. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad teismas pažeidė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sąlygas, tačiau pateikiamoje argumentacijoje konkrečiai ir aiškiai neatskleidžia, dėl ko bylą nagrinėjusių teismų išvados bei sprendimai neatitinka pareiškėjo nurodytų normų. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad pareiškėjo argumentacija iš esmės yra orientuota į faktinės bylos pusės analizę, t. y. bylos aplinkybių tyrimą bei įrodymų vertinimą – pareiškėjas siekia įrodyti, kad egzistavo priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir Klaipėdos teritorinės muitinės bei Panevėžio teritorinės muitinės veiksmų. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą įvertinti bylos faktinę pusę (dar kartą tirti bylos aplinkybes ir dar kartą vertinti bylos įrodymus). Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostatą, numatančią, jog teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytais motyvais, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėję teismai, šioje administracinėje byloje priimdami sprendimus, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, todėl procesas šiuo pagrindu neatnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ prašymo atnaujinti procesą netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438 – 1329/2009 pagal pareiškėjo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės muitinės ir Klaipėdos teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis neskundžiama.