- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-423/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- Z. S. N.
- Ieškovas
- A. J.
- Advokatai
- Svetlana Baracevičienė, Vita Lituskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Z. S. N. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir atidalijimo iš jos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. prašė:
1) pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 šio turto: a) 0,1596 ha žemės sklypo su nebaigtu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini); b) buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); c) garažo, esančio (duomenys neskelbtini); garažo, esančio (duomenys neskelbtini); garažo, esančio (duomenys neskelbtini); garažo, esančio (duomenys neskelbtini); d) prekybos kiosko, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); prekybos kiosko, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); prekybos kiosko, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); prekybos kiosko, esančio prie (duomenys neskelbtini); e) mobilaus namelio „Ovation“; f) namų apyvokos daiktų, papuošalų ir darbo priemonių bei įrankių;
2) atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti: a) butą, esantį (duomenys neskelbtini); b) garažą, esantį (duomenys neskelbtini); c) prekybos kioską, esantį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir prekybos kioską, esantį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); d) auksinį vyrišką žiedą ir auksinę grandinėlę su kryžiumi; e) darbo priemones bei įrankius;
3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini),
4) priteisti iš atsakovės 156 470 Lt dydžio piniginę kompensaciją ir 71 813 Lt žalai už ieškovo parduotą turtą atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad kartu su atsakove Z. S. N. neįregistravę santuokos gyveno nuo 1994 m. Jų santykių pašlijo 2007 m. Gyvenant kartu buvo įgytas bendrąja daline nuosavybe prašomas pripažinti turtas, taip pat lygiomis dalimis įgytas žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini). 1998 m. spalio 26 d. ieškovas išdavė atsakovei įgaliojimą valdyti ir tvarkyti visą jo turtą. Veikdama pagal įgaliojimą, atsakovė 1998 m. lapkričio 19 d. už 60 000 Lt pardavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie pinigai ieškovui nebuvo grąžinti, nes jie 1998 m. gruodžio 10 d. buvo panaudoti minėto žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui už 80 000 Lt. Faktiškai iš ieškovo lėšų buvo apmokėti 75 procentai šios namų valdos kainos. Ieškovo teigimu, 2007 m. vasario 14 d. šalys kartu turėjo žemės sklypų ir statinių už 1 132 626 Lt, o kilnojamųjų daiktų – už 124 500 Lt. Remiantis įstatyme įtvirtinta bendraturčių lygių dalių prezumpcija, ieškovui priklausytų pusė viso nurodyto turto. Nekilnojamojo turto dalis, esanti 143 626 Lt vertės (0,1596 ha žemės sklypas su nebaigtu gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini); garažas, esantis (duomenys neskelbtini); garažas, esantis (duomenys neskelbtini)), buvo parduota, todėl ieškovui priklausytų 494 500 Lt vertės nekilnojamasis turtas. Tuo pagrindu ieškovui natūra priteistinas ieškinio 2 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas. Kadangi nurodyta 143 626 Lt vertės nekilnojamojo turto dalis buvo parduota be ieškovo žinios, todėl atsakovė turi atlyginti 71 813 Lt dydžio žalą. Darbo priemonės bei įrankiai buvo pirkti ieškovo profesinei veiklai, todėl jie turėtų būti priteisti ieškovui. Ieškovui taip pat priteistinas auksinis žiedas ir grandinėlė. Tuo tarpu atsakovei paliktini visi namų apyvokos daiktai, esantys namų valdoje (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovui turto natūra atitenka mažiau nei atsakovei, todėl iš pastarosios priteistina 51 550 Lt kompensacija. Ieškovė gyvena minėtoje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl ji atsakovei priteistina visa, o atsakovė turėtų sumokėti ieškovui kompensaciją, lygią pusei šio turto vertės, – 225 000 Lt. Įvertinus šalims natūra atitenkančio turto vertę, atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 156 470 Lt dydžio kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atidalino ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės: priteisė atsakovei natūra namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės – 190 000 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią 1/2 šio turto dalį. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovė 1997 m. gruodžio 1 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1998 m. lapkričio 24 d. jį padovanojo savo sūnui. 2001 m. vasario 22 d. atsakovė savo įmonės, įkurtos 1992 m., vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. lapkričio 15 d. atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2005 m. gruodžio 6 d. – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo garažus atsakovė įsigijo 1997, 1999 m. Prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė įsigijo 1998 m. vasario 5 d., kitus kioskus – 1994 m. Tuo tarpu kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui. 2007 m gruodžio 13 d. atsakovė įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1998 m. gruodžio 10 d. šalys įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Šios valdos vertė siekia 380 000 Lt.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra šalių susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimas įgyjant ginčo turtą. Šias aplinkybes pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę privalo įrodyti ieškovas. Teismas pažymėjo, kad turtas, nors ir esantis nuosavybės teise įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog, gyvendamas kartu su atsakove, įgijo visą ieškinyje nurodytą turtą. Šalys kartu pradėjo gyventi tik nuo 1998 metų rudens. Tai patvirtina ieškovo 1997 m. sausio 27 d. skundas administracinėje byloje ir 1998 m. sausio 16 d. sprendimas dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, iš kurių matyti, kad ieškovas dar 1998 m. pradžioje gyveno su kita moterimi. Taigi ieškovas negalėjo gyventi su atsakove ir įgyti ginčo turtą iki 1998 m. Įgaliojimą valdyti visą jo turtą ieškovas atsakovei išdavė 1998 m. spalio 26 d., todėl galima daryti išvadą, kad šalys kartu pradėjo gyventi nuo 1998 m. rudens. Surinkti įrodymai patvirtina, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo tik namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).
Teismo nuomone, ieškovo teiginiai, kad jį su atsakove siejo bendri turtiniai santykiai ir kitas ginčo turtas buvo įgytas gyvenant kartu su atsakove, jis prisidėjo prie šio turto įsigijimo, nes tam turėjo pakankamai lėšų, nepagrįstas jokiais įrodymais. Iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas nuo 1998 m. buvo bedarbis, nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2001 m. gruodžio 18 d. dirbo laivų gamykloje Norvegijoje (mėnesinis atlyginimas siekė 1 350 USD), o nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 16 d. laive (mėnesinis atlyginimas siekė 1 350 USD). Lėšos, gautos pardavus ieškovui priklausantį butą, esantį Baltijos pr. 5-42, Klaipėdoje, panaudotos namų valdos Jakų k. įsigijimui. Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovas yra pervedęs į atsakovės sąskaitą pinigų, tačiau nėra duomenų, kad tie pinigai būtų panaudoti kito turto įsigijimui, todėl konstatuotina, kad tie pinigai panaudoti namų valdos Jakų k. įrengimui užbaigti. Kitų duomenų apie ieškovo gautas lėšas nėra. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovei išdavė įgaliojimą valdyti ir tvarkyti visą jo turtą trejiems metams, todėl darytina išvada, kad įgaliojimo išdavimo tikslas buvo susijęs tik su atsakovo turto – jo buto – pardavimu ir namų valdos įsigijimu. Daugiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ir toliau valdė ieškovo turtą, ir, jį realizavus, galėjo įsigyti kitą ginčo turtą. Teismas taip pat sprendė, kad surinkti rašytiniai įrodymai dėl lėšų, skirtų kito ginčytino turto įsigijimui, įrodo, jog atsakovė turėjo pakankamai lėšų įsigyti ieškovo nurodytą dalinamą turtą iš savo asmeninių lėšų. 1992 m. atsakovė įkūrė individualią įmonę, o butus (duomenys neskelbtini) įsigijo baigusi individualią veiklą, pardavusi kioskus, prekes. Be to, dalis ieškovo nurodyto nekilnojamojo turto, kuris, anot ieškovo, priklauso jam dalinės nuosavybės teise, yra atsakovės įsigytas iki santykių su ieškovu 1998 m.: butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 1997 m. gruodžio 1 d.; garažai įgyti 1997m., 1999 m.; kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1998 m. vasario 5 d., kiti kioskai – 1994 m. Be to, atsakovė įrodė, jog turtą po 1998 m. taip pat įgijo iš savo asmeninių lėšų: butus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo baigusi individualią veiklą; butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2001 m. atsakovės įmonės vardu.
Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas turėjo pakankami laiko pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimus dėl kilnojamojo turto, tačiau jų nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ginčo kilnojamųjų daiktų įsigijimo bei buvimo faktą, nepagrindė nurodytos vertės. Taigi, teismo nuomone, nėra galimybės nustatyti, kad šie daiktai yra, jų vertės, taip pat, kad ieškovas prisidėjo prie šių įsigijimo, todėl tenkinti šį ieškovo reikalavimą nėra pagrindo.
Teismas, spręsdamas reikalavimą priteisti kompensaciją už namų valdą (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad abiejų šalių įnašai į šį turtą yra lygūs. Nustatęs, kad šio turto vertė siekia 380 000 Lt, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 190 000 Lt dydžio kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys kartu pradėjo gyventi tik 1998 m. rudenį. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 1994 m. liepos 2 d. iki 1995 m. vasario 1 d. apeliantas dirbo atsakovės įmonėje. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dar 1994 m. metu šalys pozavo vestuvėse, o 1997 m. vasario mėn. lankėsi pas apelianto tėvus Baltarusijoje. Aplinkybes, kad šalys gyvena kartu nuo 1994 m., patvirtina ir liudytojų N. K. , S. K. , L. S. , O. J. , A. G. , I. P. ir M. N. paaiškinimai. Be to, atsakovė padovanojo apeliantui auksinį žiedą, kurį buvo užsakiusi 1998 m. sausio 7 d. Tai nebūtų daroma, jei apeliantas tuo metu būtų gyvenęs su kita moterimi.
2. Teismo išvada, kad apeliantas išreiškė savo valią įsigyti namų valdą (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, nes sandorį dėl šio turto įsigijimo už ieškovą pasirašė atsakovė.
3. Teismo išvados dėl apelianto ir atsakovės turtinės padėties prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Priešingai nei sprendė teismas, pateikta jūrininko knygutė patvirtina, kad apeliantas nuo 1998 m. nebuvo bedarbis. Iš apelianto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 1998 m. balandžio mėn. iki 1998 m. liepos mėn. į sąskaitą įplaukė 3 500 USD, 2002 m. sausio mėn. – 1 875 USD. Valiuta į apelianto sąskaita reguliariai įplaukdavo iki 2005 m. liepos mėn., o vėliau, 2005-2006 m., apelianto atlyginimas buvo pervedamas į atsakovės sąskaitą. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad 1997-1998 m. ji neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų prisidėti prie namų valdos (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Kitais laikotarpiais atsakovė taip pat neturėjo pakankamai pajamų, kad įsigytų ir kitą ginčo turtą. Prie šio turto įsigijimo prisidėjo būtent apeliantas. Teismo argumentas, kad po 1999 m. apelianto darbo užmokestis buvo skirtas ginčo namo statybai, yra nepagrįstas, nes pagal pateiktus įrodymus 1999-2000 m. į šį namą buvo perkami baldai, o žmonės baldus perka tik į jau sutvarkytą namą.
4. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į ginčo kilnojamuosius daiktus. Nuo 2008 m. apeliantas negalėjo patekti į gyvenamąjį namą, todėl apeliantas ir negalėjo pateikti įrodymų dėl kilnojamųjų daiktų. Atsakovė neneigė apelianto sąraše išvardintų daiktų – ji nesutiko tik su jų verte ir įsigijimo laikotarpiu. Byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad tekinimo staklės priklauso apeliantui, tačiau teismas ir jas atsisakė priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. S. N. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismai tinkamai nustatė šalių gyvenimo kartu pradžią. Apelianto pateiktos nuotraukos nėra to laikotarpio, kuris nurodomas apeliaciniame skunde, be to, jos įrodo tik tiek, kad šalys buvo pažįstamos. Apelianto liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes asmuo objektyviai negali atsiminti prie 15-16 m. įvykusių įvykių datos. Tikėtina, kad šie liudytojai galėjo būti primokinti, nes visi kalbėjo apie namą, kurį šalys statė 1997 m., nors šis namas įgytas tik 1998 m. gruodžio 10 d. Apelianto nurodomas žiedas buvo užsakytas ne jam, o atsakovas sūnui. Pastarajam žiedo atsisakius, jis buvo padovanotas apeliantui.
2. Šalys niekuomet nevedė bendro ūkio. Ginčo namas iš karto buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliantas skolindavosi iš atsakovės pinigus. Jokių ketinimų sukurti šeimą, kartu įgyti turtą nebuvo. Apelianto ieškinyje išdėstyti reikalavimai dėl neegzistuojančio turto patvirtina, kad jis nieko apie atsakovės finansinius reikalus nežinojo.
3. Apelianto gautos lėšos buvo nedidelės, jos buvo naudojamos apelianto pragyvenimui. Skunde nepagrįstai remiamasi tik atsakovės įmonės gautomis pajamomis ir neatsižvelgiama į atsakovės kaip fizinio asmens pateiktas turto deklaracijas.
Šalies argumentai
4. Apelianto nurodomi kilnojamieji daiktai yra įgyti atsakovės, todėl pastarasis nežino nei šių daiktų kainos, nei jų įsigijimo datos. Apelianto nurodomos daiktų kainos yra nerealios, jos beveik padvigubintos. Kai kurių daiktų apskritai nėra. Metalinis garažas ir darbo priemonės bei įrankiai priklauso apeliantui asmeninės nuosavybės teise ir atsakovė į šiuos daiktus neturi jokių pretenzijų. Dėl šios priežasties nurodytų apeliantui priklausančių daiktų nebuvo pagrindo pripažinti bendrąja daline nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sugyventinių turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Kita vertus, pagal teismų praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiu atveju sugyventinių turtinės teisės ginamos remiantis jungtinę veiklą reguliuojančiomis nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad vien tik bendras asmenų gyvenimas savaime nereiškia jų siekio sukurti ir bendrus turtinius santykius. Kilus ginčui dėl kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, turi būti nustatoma, ar egzistavo susitarimas įgyti šį turtą bendrai ir ar abu sugyventiniai prisidėjo prie susitarimo įgyvendinimo. Svarbu ir tai, susitarimas sukurti bendrąją nuosavybę apima visą ar tik dalį įgyto turto.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas turėjo įrodyti buvus šalių susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir prisidėjus lėšomis prie turto įgijimo.
Dėl šalių susitarimo sukurti bendrąja nuosavybę
Skundžiamame sprendime konstatuota, kad šalys iš esmės susitarė bendrai įgyti tik gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Sudarydamos nurodyto gyvenamojo namo pirkimo sutartį, šalys joje aiškiai numatė, kad namas įsigyjamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Analogiškų susitarimų kito turto įgijimo atvejais nebuvo sudaryta. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tam tikras turtas buvo įsigytas tik vienos iš šalių lėšomis ir valia. Pavyzdžiui, nors apeliantas ir teigia, kad mobilus namelis buvo įgytas bendrai, tačiau pats savo rašte atsakovei pripažįsta, kad pastarasis turtas priklauso atsakovei (T. 3, b. l. 130). Apeliantas 1998 m. gruodžio 21 d. – jau po pirmosios instancijos teismo konstatuotos šalių bendro gyvenimo pradžios – buvo įgijęs garažą, tačiau jo prie bendrai įgyto turto nenurodo (T. 3, b. l. 181-182). Bendru turtu apeliantas neįvardina ir jo vardu registruotų transporto priemonių (T. 3, b. l. 129).
Byloje taip pat yra įrodymų, kad šalių turtiniai santykiai buvo pakankamai atskiri. Iš šalių banko sąskaitų išrašų matyti, kad didžioji apelianto uždarbio dalis – apie 21 000 USD – buvo pervedama į jo asmenines sąskaitas (T. 2, b. l. 163-170). Tuo tarpu į atsakovės sąskaitą pervesta apie 7 000 USD (T. 3, b. l. 11-15). Kai kada apelianto atsakovei pervesti pinigai buvo grąžinami apeliantui pasirašytinai (T. 3, b. l. 121-122). Taip pat nustatyta, kad atsakovė apeliantui pasirašytinai yra skolinusi pinigų (c. b. 2-174-265/2008, l. 5-6).
Galima sutikti su atsakove, kad apeliantas nežino ir tam tikrų aplinkybių, susijusių su konkretaus turto įsigijimu. Pavyzdžiui, apeliantas teigia, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas su nebaigtu statyti namu, tačiau viešo registro duomenys patvirtina, jog namą pradėjo statyti tik naujasis sklypo savininkas (T. 1, b. l. 168; T. 3, b. l. 48-50). Apeliantas nežino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ne atsakovės, o jos įmonės vardu (T. 2, b. l. 40).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas neįrodė, jog šalys buvo sutarę bendrai įgyti ne tik gyvenamąjį namą, bet ir kitą turtą. Vien tai sudarė pagrindą priimti skundžiamą sprendimą.
Dėl prisidėjimo prie turto įgijimo
Nepaisant aukščiau išdėstyto, spręstina ir tai, ar apeliantas turėjo galimybę prisidėti prie viso jo bendru įvardijamo turto įsigijimo.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada šalys pradėjo gyventi kartu, tai yra, kokiu laikotarpiu įgytas turtas galėtų būtų laikomas bendrąją nuosavybe. Apelianto teigimu, šalys kartu pradėjo gyventi 1994 m., tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendro gyvenimo pradžia turėtų būti laikomas 1998 m. ruduo.
Liudytojų parodymai dėl aptariamos aplinkybės yra prieštaringi (T. 3, b. l. 191-199). Kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos bendro šalių gyvenimo pradžios neginčijamai neįrodo ir pateiktų nuotraukų turinys, be to, apskritai negalima nustatyti, kada šios nuotraukos yra darytos (T. 2, b. l. 84, 89). Aptariamos aplinkybės nepatvirtina nei apelianto nurodomas žiedo dovanojimas ar sveikinimas motinai. Iš tiesų, iš paminėtų duomenų būtų galima spręsti, kad šalys buvo pažįstamos, galbūt net artimai, tačiau daryti išvados, kad jų bendravimas prilygo gyvenimui kartu, negalima. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 1997 m. sausio 27 d. paties apelianto rašytu skundu administracinėje byloje, kuriame apeliantas teigia gyvenąs su kita moterimi, taip pat toje byloje 1998 m. sausio 16 d. priimtu teismo sprendimu (T. 1, b. l. 150-151). Net jei apeliantas nurodytu atveju skunde ir pateikė melagingus duomenis siekdamas išvengti nuobaudos, tai jis prisėmė visą riziką, kad ši aplinkybė ateityje gali būti panaudota prieš jį.
Remiantis nustatyta šalių bendro gyvenimo pradžia, bendrąja nuosavybe be jau minėto gyvenamojo namo galėtų būti laikomas nuo 1998 m. rudens įgytas turtas: trys butai ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (Pergalės g. 33, Kėdainių r.), du garažai ((duomenys neskelbtini); pastebėtina, kad antrasis garažas pirktas už pardavus pirmąjį gautas lėšas (T. 1, b. l. 165, 172-174; T. 2, b. l. 51-53)), taip pat namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai ir priemonės. Minėta, apeliantas savo rašte ieškovei pripažino, kad mobilus namelis yra pačios atsakovės.
Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad apeliantas įvairiais laikotarpiais dirbo visą šalių gyvenimo kartu laikotarpį (T. 1, b. l. 10, 23-28, 182; T. 2, b. l. 14, 91-161; T. 3, b. l. 38; T. 4, b. l. 8-9; c. b. 2-174-265/2008, l. 27-28, 63). Šalių sąskaitų išrašai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu apeliantas gavo apie 28 000 USD pajamų (T. 2, b. l. 163-170; T. 3, b. l. 11-15). Rašytinių įrodymų apie ankstesnį apelianto darbą ir gautas pajamas byloje nėra. Įvertinus tai, kad nurodytos valiutos vertė atskirai laikotarpiais svyravo, galima spręsti, jog apelianto pajamos litais siekė ne daugiau kaip 100 000 Lt. Dar 60 000 Lt apeliantas gavo pardavęs savo butą. Taigi šalims gyvenant kartu apeliantas turėjo ne daugiau kaip 160 000 Lt.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas gaunamas pajamas leido ir savo asmeniniams poreikiams. Apeliantas mokėjo už savo nepilnametės dukters išlaikymą, buvo laidavęs už buvusios sutuoktinės paskolą (T. 1, b. l. 152-153; T. 3, b. l. 119-127), pirko darbo įrankius ir įrengimus (T. 2, b. l. 11), garažą (T. 3, b. l. 181-182), transporto priemones (T. 3, b. l. 129). Pastebėtina ir tai, kad apeliantas piktnaudžiaudavo alkoholiu (T. 2, b. l. 154; T. 4, b. l. 14).
Minėtas gyvenamasis namas, kurį šalys įgijo lygiomis dalimis, buvo pirktas ne už 80 000 Lt, kaip nurodyta pirkimo sutartyje, o už 136 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtino liudytojais apklausti namo pardavėjai, taip pat rašytiniai įrodymai (T. 3, b. l. 114-117, 194, 197). Įsigijimo metu namo baigtumas buvo 63 procentai (T. 3, b. l. 64-66). Name nebuvo nei langų, nei vidaus apdailos, todėl šalims teko pabaigti statybos darbus (T. 3, b. l. 194, 197). Minėta, šio turto įsigijimui už 60 000 Lt buvo parduotas apeliantui priklausantis butas. Bylos įrodymai patvirtina, kad prie namo įsigijimo ir įrengimo prisidėjo ir atsakovė, nes tam turėjo pakankamai lėšų: 1999 m. vasario 24 d. už 60 000 Lt pardavė jai priklausantį sodos sklypą su namu (T. 1, b. l. 163-164; T. 2, b. l. 67-70), o 1999 m. rugpjūčio 26 d. už 80 000 Lt pardavė butą (T. 1, b. l. 164; T. 3, b. l. 62-63); 1999 m. atsakovės įmonės pelnas siekė 30 000 Lt (T. 1, b. l. 124-125).
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, iš esmės galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pajamos galėjo būti panaudotos tik bendram gyvenamajam namui įgyti ir jo statybos darbams užbaigti. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti 2005 m. už 70 000 Lt (T. 2, b. l. 29-37; T. 3, b. l. 44-47). 2005 m. buvo įgytas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 168; T. 3, b. l. 48-50). Tuo tarpu tų metų apelianto gautos pajamos siekė tik 6 000 USD (T. 2, b. l. 163-170).
Pažymėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2001 m. vasario 22 d. atsakovės įmonės, įsteigtos dar iki santykių su apeliantu pradžios, vardu. Tų metų atsakovės įmonės pajamos siekė beveik 700 000 Lt, jomis deklaruotas ir šio buto įsigijimas (T. 1, b. l. 120).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė apskritai turėjo pakankamai pajamų įgyti ir kitą turtą (be jau minėti gyvenamojo namo), į kurį pretenduoja apeliantas. Tai patvirtina ne tik jos įmonės pelno mokesčio deklaracijos (T. 1, b. l. 95-131), bet ir pačios atsakovės pajamų deklaracijos (T. 132-145), taip pat jos banko sąskaitų išrašai (T. 1, b. l. 87-92).
Dėl kitų apelianto argumentų
Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nurodęs, kad vienas stakles jau yra pasiėmęs (T. 4, b. l. 15). Po skundžiamo sprendimo priėmimo apelianto surašytas raštas patvirtina, kad jis yra atsisėmęs visus jam priklausančius įrankius, įrengimus bei smulkius asmeninius daiktus (T. 4, b. l. 59-60). Dėl šios priežasties kolegija nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su nurodytų daiktu nepriteisimu.
Apeliantas visą bylos nagrinėjimą buvo atstovaujamas advokatės, todėl turėjo visas galimybes pareikšti prašymą išreikalauti įrodymus apie gyvenamajame name esančius daiktus, jų vertę ir įgijimo laikotarpį (CPK 199 str.), tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į šiuos kilnojamuosius daiktus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kai kurie iš apelianto nurodomų daiktų, pavyzdžiui, namo katilinės įranga, dujinė įranga, boileris, vandens filtras, vonia, tvora, kaip gyvenamojo namo dalys, buvo įvertinti nustatant namo rinkos vertę ir jos pusę kompensuojant apeliantui (T. 3, b. l. 185). Be to, remiantis argumentu dėl apelianto pajamų, kolegijos nuomone, negalima spręsti, kad jis prisidėjo ir prie kitų kilnojamųjų daiktų įsigijimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto priteistini 500 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtoms advokatės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (T. 4, b. l. 52) (CPK 93, 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Z. S. N. iš apelianto A. J. (A. J. ) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.