Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. (A. B.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. rugsėjo 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje, pardavęs išplatino ne mažiau kaip 260 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 73 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, disponavo 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė 0,035 g., 0,209 rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos spalvos medžiagos fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo 0,059 g narkotinės medžiagos – heroino, bei dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

Kaltinamasis A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi A. B. suėmimas pakeistas kita kardomąja priemone – namų areštu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi A. B. namų areštas pakeistas kita kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Kaltinamajam A. B. be pateisinamos priežasties neatvykus į tris teismo posėdžius, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta paieška, kaltinamasis sulaikytas 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis jam toliau buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam A. B. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, kitų kaltinamųjų (R. B.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (A. F.), parodymų patikrinimo vietoje protokole, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. B. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 6 dalis), už vieną iš jų baudžiamasis įstatymas numato net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kaltinamojo skunde pagrįstai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Ankstesni A. B. teistumai, tvirtų šeiminių ar darbinių ryšių Lietuvoje nebuvimas, sistemingas neatvykimas į teismo posėdžius taikant švelnesnes kardomąsias priemones ir paieškos paskelbimas, kaltinimas dalyvavus gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje sustiprina pasislėpimo tikimybę. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suimtojo skunde nurodyti jo turimi socialiniai ryšiai yra reikšminga aplinkybė, tačiau nešalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.

Ilgiau nei vienerius metus besitęsiantis suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. B. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.