Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovei advokatei Violetai Zabielienei, atsakovui V. M., jo atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys – ieškovė M. M. ir atsakovas V. M. 2005-10-03 pasirašė raštelį, kuriame nurodyta, kad V. M. pasiskolino pinigų 2200 Lt (du tūkstančiai du šimtai litų) sumą ir pasižada ją atiduoti iki 2006 m. sausio 15 d. Raštelyje nurodyta, jog V. M. vengiant mokėti arba jo mirties atveju šią sumą laiku įsipareigoja atiduoti M. K.. Raštelis pasirašytas V. M., M. K. ir M. M. (b.l. 43, 12). Aplinkybės, jog šį raštelį pasirašė atsakovas neginčijo (b.l. 73). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog šalys 2009-08-03 pasirašė raštelį, kuriame nurodyta, kad V. M. pasiskolino iš M. M. 3475 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt penki litai) sumą. Kitas sakinys šiame raštelyje pažodžiui: „parduodu (neįskaitoma – vertėjo pastaba, originale rusiškomis raidėmis parašytas žodis „kvaru“) ir iš savo dalies atsiskaitau su M. M., mano mirties atveju sūnus parduoda butą ir atsiskaito“. Aplinkybės, jog pasirašė šį raštelį atsakovas taip pat neginčijo (b.l. 73). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų perdavimo fakto. Ieškovės teigimu tarp šalių buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias ieškovė paskolino atsakovui sutartyse nurodytas pinigų sumas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti pasiskolintas sumas. Atsakovas V. M. pradžioje neigė, jog ieškovė perdavė jam pinigus pagal minėtus skolos raštelius, nurodė, kad todėl paskolos sutartys negali būti laikomos sudarytomis (b.l. 32-34). Vėliau pinigų gavimą pagal 2005-10-03 d. raštelį pripažino, bet skolą tvirtino grąžinęs (b.l. 73).

CK 6.870 str. 1 d. nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. To paties straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta nuostata, jog paskolos sutartis yra realinė sutartis, t.y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011). Nustačius, kad paskolos dalykas paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai matytis pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą.

Teismas, analizuodamas šalių sudarytų paskolos raštelių turinį, daro išvadą, jog juose nėra aiškiai ir neabejotinai užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovei. Esant ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. remiantis sąžiningumo principu, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, jų tarpusavio santykius ir elgesį.

Ieškovė paaiškino, kad 2005 m. atsakovas ir jo mama prašė paskolinti atsakovui 2200 Lt. Nurodė, jog kartu su atsakovu nuvažiavo pas notarę sudaryti sutarties, tačiau už jos sudarymą reikėjo mokėti 70 Lt, kadangi nei ji, nei atsakovas tokios sumos mokėti nenorėjo ir notarei paaiškinus, jog skolinant iki 10000 Lt užteks liudytojų parodymų, paskolos sutartį sudarė patys, ją taip pat pasirašė atsakovo motina. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas dirbo taksistu, tačiau vieną mėnesį jis dirbdavo, kitą – išgerdavo, todėl per tą laiką susidarydavo skola darbdaviui, būtent dėl to atsakovas skolinosi iš ieškovės 2200 Lt sumą. Atsakovas V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog skolinosi iš ieškovės 2200 Lt, tačiau teigė juos jau grąžinęs. M. M. nurodė ir po paskolos raštelio pasirašymo skolinusi atsakovui pinigus po 500 Lt, 800 Lt ir mažesnėm sumom. Paskutinį kartą atsakovui nenorėjo skolinti, tačiau jis pažadėjo, jog parduos butą, išvažiuos gyventi pas seserį į Maskvą ir grąžins pinigus, tuomet prie liudytojų atsakovas pats užrašė kokią sumą skolinosi, perskaitė savo pasirašytą raštelį. Ieškovė pažymėjo, jog 2009-08-03 paskolos raštelyje nurodyta suma buvo perduota atsakovui per kelis kartus. 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštelyje pasirašę liudytojai D. B., T. K., V. N. teisme patvirtino, jog atsakovas V. M. garsiai perskaitė savo parašytą paskolos raštelį, tačiau paties pinigų perdavimo fakto liudytojai nurodė nematę (b.l. 77-79). Ieškovė paaiškino visas atsakovo skolas užsirašydavusi į sąsiuvinį, tačiau po to, kai buvo pasirašytas 2009-08-03 raštelis, sąsiuvinį dėl šiame raštelyje užfiksuotos skolos sunaikinusi. M. M. teigė skolinusi atsakovui pinigus ir po antrojo raštelio pasirašymo ir taip pat rašydavusi skolas į sąsiuvinį, tai patvirtindama pateikė sąsiuvinio lapą (b.l. 65). Nurodė, jog 900 Lt iš šių vėliau skolintų pinigų V. M. jai grąžino. Ieškovės paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurių suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, rašytiniai įrodymai ir iš dalies paties atsakovo parodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu atsakovo V. M. paaiškinimai, pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra prieštaringi, skiriasi nuo jo paaiškinimų išdėstytų atsiliepime, ir pateiktų parengiamojo teismo posėdžio metu, svarbių bylos nagrinėjimui aplinkybių atsakovas teigė neprisimenantis. Atsikirsdamas į ieškovės ieškinį atsiliepimu atsakovas V. M. nurodė, jog paskolos sutartys nebuvo sudarytos, kadangi neįvyko šalių pasirašytuose dokumentuose nurodytų pinigų perdavimo faktas. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu bei nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas pripažino gavęs pinigus pagal 2005-10-03 šalių pasirašytą dokumentą, tačiau teigė juos ieškovei jau grąžinęs. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė grąžinęs pagal minėtą paskolos raštelį apie 900 Lt. Nagrinėjimo teisme metu atsakovas paaiškino, kad skolą pagal pirmąjį skolos raštelį grąžinęs per savo motiną, kuriai duodavo po 300 Lt, kad atiduotų ieškovei. Atsakovas V. M. taip pat neneigė skolindavęsis iš ieškovės pinigus ir vėliau - po 10 Lt, 20 Lt, tačiau jo manymu skolinantis tokiomis sumomis negalėjo susidaryti suma, kuri užfiksuota 2009-08-03 skolos raštelyje (b.l. 73-74). Atsakovas patvirtino, kad skolos sumas ieškovė užsirašydavo į sąsiuvinius, jis pats teigė nieko neužsirašinėjęs. Aplinkybių kai buvo pasirašytas 2009-08-03 skolos raštelis atsakovas teigė neprisimenantis, tačiau patvirtino, kad šį dokumentą pasirašė pats, patvirtino, kad raštelis rašytas jo ranka. Apie 3475 Lt skolą sako sužinojęs tada, kai ieškovei paaiškėjo apie jo buto dovanojimą sūnui, tuomet ji pažadėjusi kreiptis į teismą. Šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovas dirbo taksi vairuotoju. Kaip pripažino pats V. M., jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, tokiu atveju nenueidavo į darbą ir pasak ieškovės bei byloje apklaustų liudytojų jam reikėdavo sumokėti darbdaviui už prastovas, įpilti į taksi mašiną kuro (b.l. 72, 73, 77). Akivaizdu, jog nedirbant ir negaunant pajamų, atsakovui reikėjo lėšų pragyvenimui bei minėtoms išlaidoms, susijusioms su prastovomis darbe. Jokio papildomo turto ar pajamų atsakovas pripažino neturintis (b.l. 75). Liudytojais apklausti šalių kaimynai D. B., T. K., V. N. patvirtino, jog V. M. skolindavosi pinigų iš ieškovės ir iš kitų kaimynų benzinui ir alkoholiui, maistui, tačiau kiti kaimynai jam jau nebeskolindavo arba skolindavo tik mažas sumas, vienintelė atsakovė skolindavo dideles sumas (b.l. 77, 78). Aplinkybę, jog skolindavosi iš draugų ir kaimynų pripažino ir pats atsakovas (b.l. 73). Liudytoju apklaustas atsakovo sūnus A. M. parodė, jog močiutė (atsakovo motina) pora kartų sakė apie atsakovo skolas ieškovei, tačiau teigė jas esant atiduotas (b.l. 80), liudytojas nurodė, kad šis pokalbis buvęs gal 2003 m., t. y. iki pirmojo 2005 m. skolos raštelio pasirašymo. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog jam nebuvo poreikio skolintis lėšų pragyvenimui, kadangi jį finansiškai rėmė sūnus, tačiau teismo posėdžio metu pats atsakovas, apklausti liudytojai, tame tarpe ir atsakovo sūnus, teigė, jog tėvo V. M. ir jo sūnaus santykiai yra šalti, iki 2008 m. jie bendravo labai retai, pats atsakovas ir jo sūnus nurodė, jog materialiai sūnus tėvui nepadėdavo (b.l. 75, 78, 80). Išklausius šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė M. M. yra patiklus žmogus, ji skolindavusi atsakovui pinigus geranoriškai tikėdama jo pažadais, jog parduos butą ir grąžins skolas ir, tik sužinojusi jog butą atsakovas padovanojo sūnui, jo kreipėsi į teismą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas. Tai, kad ieškovė yra geranoriška patvirtina ir faktas, jog pinigus atsakovui skolindavo be palūkanų. Atsakovas nepaneigė, jog M. M. paskolino jam pinigų net po teismo posėdžio šioje byloje (b.l. 72). Ieškovė ir liudytoja apklausta D. B. patvirtino, jog ieškovė maitino atsakovą, kai jis neturėdavo ko valgyti, tai taip pat pripažino atsakovas.

Įstatymas įpareigoja teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Be to, įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, įvertinęs šalių tarpusavio santykių pobūdį, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog 2005-10-03 ir 2009-08-03 tarp ieškovės M. M. ir atsakovo V. M. buvo sudarytos paskolos sutartys.

CK. 6.873 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjas privalo laiku grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutartys vykdomos pagal bendruosius prievolių vykdymo principus, numatytus civilinio kodekso III skyriuje. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą (šios bylos atveju – rašytinę paskolos sutartį), tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie yra bendrieji ir prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (CK 6.65 straipsnio 1-3 dalys). Tuo atveju, kai paskolos sutarties dalykas yra pinigai, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog ieškovei pateikus 2005 m. spalio 3 d. paskolos sutarties (paskolos raštelio) ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties (paskolos raštelio) originalus, patvirtinančius sutarties sudarymą, atsakovas, teigiantis, kad skolą pagal nurodytas sutartis grąžino, turi pareigą šį teiginį įrodyti. Ieškovei įrodžius, jog 2005 m. spalio 3 d. paskolos sutartis ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartis buvo sudarytos, ir turint šių paskolos sutarčių (paskolos raštelių) originalus, preziumuojama, kad skola pagal nurodytas paskolos sutartis yra negrąžinta, todėl atsakovas turi paneigti šią prezumpciją, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius, jog jis grąžino skolą pagal šią paskolos sutartį. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, taigi teismas laiko, jog atsakovas negrąžino ieškovei pinigų pagal 2005-10-03 ir 2009-08-03 paskolos sutartis (CPK 178 str.).

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. šiuo atveju palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo V. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkinamas.

Patenkinus ieškinį pagal CPK 93 str. 1 d., 88 str., 98 str. nuostatas iš atsakovo V. M. ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal pateiktus dokumentus sudaro 170 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3), 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 5-7), viso – 1670,00 Lt.

Atsakovo atstovė prašė išdėstyti sprendimo vykdymą atsižvelgiant į atsakovo blogą turtinę padėtį, kokiam laikui prašo išdėstyti - nenurodė. Ieškovė prieštaravimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neišsakė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovės prašymas išdėstyti galimai atsakovui nepalankaus sprendimo vykdymą buvo išsakytas proceso pabaigoje, prieš pat baigiamąsias kalbas (b.l. 81), todėl ieškovė neturėjo galimybės pasirengti ir / ar atsikirsti tokiam prašymui. Byloje iš atsakovo atstovės pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos per ataskaitinį laikotarpį nuo 2011-08-01 – 2012-07-31 (atsakovo pateiktos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo), matyti, kad atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė yra 56.900,00 Lt, jis turi butą daugiabučiame name, kas mėnesį gauna 557,00 Lt pajamas (pensiją) (b.l. 45-46, 66-69). Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. nuosavybės teise valdė dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų banke nurodyta jo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu buvo 175000 Lt, tačiau žinodamas apie skolas, atsakovas toliau skolinosi ir 2011-12-21 neatlygintinai perleido butą sūnui A. M. (b.l. 19-20). Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir jo 2011-12-28 sudarytą neatlygintiną sandorį neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Sprendimo įvykdymo atidėjimas negali būti pagrįstas (tik) ta aplinkybe, kad atsakovo pensija yra nedidelė. Iš byloje duotų atsakovų paaiškinimų matyti, kad atsakovo sveikata gera, jis teisme paaiškino, kad kai turi noro jis uždarbiauja vežiodamas žmones, kai nori išgeria ir gyvena iš pensijos. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog sprendimo vykdymo išdėstymas būtų neproporcingas ir pažeistų ieškovės teises bei teisėtus lūkesčius, todėl prašymo netenkina (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5675,00 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt penki litai 00 ct) įsiskolinimo ir 1670,00 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai septyniasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5675 Lt sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.