Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi I. G. (I. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio dviejų įmonių vadovu, vedusio, spec. vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2016-10-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., dėl to, kad jis 2016-09-30, apie 8.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus šoninio atstumo atsitrenkė į atitvarus ir juos apgadino. Vairuotojas nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir atitvaras.

I. G. teisme parodė, kad sutinka, kad apgadino atitvarus, tačiau neigia, jog pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad ryte, apie 8.42 - 9 val., važiavo iki (duomenys neskelbtini) prekybos centro, atvažiavo iki bankomato įnešti pinigų, skubėjo į darbą. Jam bandant išvažiuoti, atitvaras pakliuvo į nematymo zoną, galvojo, jog jį pravažiavo, tačiau važiuojant pajuto, kad kliudė atitvarą. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, tuo metu iš parduotuvės išėjo apsaugos darbuotojas R. M.. Kadangi jis turi taksį įmonę, tokių situacijų dažnai pasitaiko. Jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad reikia arba kviesti policijos pareigūnus ir jie surašys protokolą, arba galima susitarti. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad viskas yra filmuojama ir sprendžia vadovybė. Apsaugos darbuotojui liepė užsirašyti jo telefono numerį, sakė, kad paskambintų, ir jis privažiuos, darbuotojas sutiko. Su apsaugos darbuotoju kalbėjo rusų kalba, mano, kad apsaugos darbuotojas jį suprato. Apsaugos darbuotojas nufotografavo jo automobilį, jis taip pat fotografavo apgadinimus. Jis sutiko, kad yra kaltas, nenorėjo, kad jam reikštų papildomas pretenzijas. (duomenys neskelbtini) administracija turėjo įvertinti žalą, jis laukė skambučio. Tiesiog įvyko nesusipratimas, jis pats įvykį užfiksavo, kadangi nekliudė kitos transporto priemonės, su apsaugos darbuotoju pakalbėjo, suprato, kad policijos pareigūnų neverta kviesti dėl tokio nedidelio pažeidimo. Dėl žalos atlyginimo su (duomenys neskelbtini) administracija yra susitaręs, žalai atlyginti turi dvi savaites. Prašo neatimti teisės vairuoti automobilio, nes yra taksi įmonės vadovas, be to, po įvykusio nesusipratimo padarė išvadą, kad geriausia tokiu atveju yra kviesti policiją.

Savo 2016-10-06 rašytame paaiškinime I. G. taip pat nurodė, kad kliudęs atitvarą sustojo, išlipęs apžiūrėjo automobilį, buvo apgadintos dvejos durelės. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuriam jis pasakė, kad padarė avariją, ir apgadino atitvarą bei automobilį. Jis apsaugos darbuoto paklausė, kiek skoloj už apgadintą atitvarą, apsaugos darbuotojas jam atsakęs, kad apgadinimus tvarko jo valdžia, jis to nedaro. Tada jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad užsirašytų jo telefono numerį ir jį padiktavo. Jis nufotografavo jo automobilį ir pasakė, kad turi gerą atmintį, kai sugrįš, užsirašys jo telefono numerį. Kadangi jis skubėjo, išvažiavo į darbą (b.l. 23).

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad ji įvykį matė per vaizdo stebėjimo kameras. Matė, kaip prie centrinio įėjimo iš aikštelės išvažiuoja automobilis, tada sustojo, asmuo išlipo ir pradėjo apžiūrinėti automobilį, ji iškart pranešė porininkui, kad jis eitų į tą vietą. R. M. jau buvo šalia tos vietos, sakė, kad girdėjo garsą. Ji nieko nematė, tik vėliau buvo išėjusi. Matė kaip jos porininkas R. M. kalbėjo su vairuotoju, nufotografavo įvykio vietą ir transporto priemonę. R. M. nurodė, kad buvo subraižytas atitvaras ir automobilis, sakė, kad girdėjo metalo traškesio garsą. Nurodė, kad jam fotografuojant automobilį asmuo pradėjo jį fotografuoti. Jai sakė, kad asmuo kalbėjo telefonu. Vėliau jie iškvietė policijos pareigūnus. Jiems niekas nesakė, ar asmuo buvo atvažiavęs ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Kaip elgtis tokioje situacijoje jie klausia administracijos, jiems buvo nurodyta, kad reikia kviesti policijos pareigūnus. Su policijos pareigūnais bendravo ji.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad 2016-09-30 pats išgirdo garsą ir išėjo į lauką, pamatė įvykį, nors jam pranešė kolegė, bet jai atsakė, kad jau pamatė įvykį. Pamatė, kad yra įbrėžtas automobilis, buvo nuo bortelio nusilupę dažai, jis nufotografavo automobilio šoną, bortelį, atstumą tarp bortelio ir automobilio. Asmuo jo klausė, ką daryti, jis jam pasakė, kad reikia užfiksuoti įvykį, asmuo taip pat nufotografavo. Nufotografavus vietą, asmuo sėdo ir išvažiavo. Nespėjo paklausti telefono numerio, asmuo nenurodė jokio savo kontakto, tikrai negirdėjo, buvo vėjuota. Su juo taip pat nebuvo pokalbio dėl žalos atlyginimo. Asmuo neatrodė neblaivus. Jis buvo apsirengęs kaip apsaugos darbuotojas, su apranga, ant kurios yra emblemos. Policijos pareigūnai buvo iškviesti užfiksavus įvykį ir susiekus su vadovybe. Policijai buvo perduota visa informacija, jie atvažiavo tą pačią dieną, užfiksavo įvykį. Policijos pareigūnai kalbėjo apie žalos įvertinimą. Ar asmuo vėliau kreipėsi į administracija dėl žalos atlyginimo, nežino.

Iš 2016-09-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini) kieme, automobilis VW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kliudė metalinį prekybos centro aikštelėje esantį atitvarą, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešė apsaugos darbuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, buvo apklausta apsaugos darbuotoja G. M., kuri per apsaugos vaizdo kameras matė, kaip automobilis VW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kliudė metalinį bortelį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjęs savo apgadintą automobilį ir metalinį atitvarą išvažiavo. Taip pat kitas apsaugos darbuotojas buvęs tuo metu lauke matė aukščiau minėtą įvykį, priėjęs arčiau vairuotojo pareikalavo įvykį įforminti (pranešti policijai), bet minėto automobilio vairuotojas tik skėsčiojo rankomis ir įsėdęs atgal į automobilį pasišalino. Iš apsaugos darbuotojo paimtas paaiškinimas (b.l.16).

Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuris saugomas kompaktinėje plokštelėje (b.l. 26). Automobilio (duomenys neskelbtini) ir atitvaro apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 24-25, 35-37).

2016-10-16 UAB (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad prekybos centro (duomenys neskelbtini) administratorius praneša, jog kai bus atlyginta žala už padarytus nuostolius piliečiui I. G. dėl atitvaro sugadinimo prekybos centro (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, 2016-09-30, 8.44 val., pretenzijų nereikš, kaltininkas sutinka padengti nuostolius; 2016-10-17 pranešime nurodyta, kad dėl mažareikšmiškumo atsakingas už prekybos centro (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą asmuo neturi pretenzijų kaltininkui I. G., padariusiam žalą PC (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje esančiam atitvarui, kaltininkas kaltę pripažįsta ir sutinka atlyginti visus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti jau minėti įrodymai patvirtina, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje I. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į atitvarus ir juos apgadino, tuo pačiu apgadindamas ir savo vairuojamą automobilį. Taigi, šis įvykis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą eismo įvykio sąvoką. Tokiu atveju, vadovaujantis KET 220, 222 punkto nuostatomis, I. G. su nukentėjusiu asmeniu (šiuo atveju - prekybos centro (duomenys neskelbtini) administracija), sutarę dėl įvykio aplinkybių ir nusprendę nekviesti policijos, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pažymėtina, kad KET 222 punkte nurodyta, jog kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010).

Byloje esantis vaizdo įrašas, liudytojų G. M. ir R. M. parodymai, paties I. G. paaiškinimai patvirtina, kad iš karto po įvykio I. G. sustojo, buvo išlipęs iš automobilio, bendravo su liudytoju R. M., kuris užfiksavo tiek atitvaro, tiek I. G. automobilio apgadinimus, po to iš įvykio vietos nuvažiavo. R. M. teisme paaiškino, kad su vairuotoju I. G. apie žalos atlyginimą nekalbėjo, vairuotojui sakęs, kad reikia užfiksuoti įvykį, savo kontaktų vairuotojas nenurodė.

Vertinant formaliai, I. G. veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau spręsdamas dėl subjektyviųjų šio pažeidimo požymių buvimo (kaltės) I. G. veiksmuose, teismas atsižvelgia į tai, kad I. G. paaiškinimai dėl eismo įvykio buvo nuoseklūs – jis neneigė, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė stovėjimo aikštelės atitvarą, tačiau iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo tikslo, nes įvykio vietoje buvo apsaugos darbuotojas, kuris užfiksavo įvykį ir kuriam jis nurodė savo telefono numerį. Tikėjosi, kad paskaičiavus žalos atlyginimą, jam bus apie tai pranešta telefonu. Tokius I. G. paaiškinimus iš dalies patvirtino ir liudytojas R. M., kuris teisme patvirtino, kad vairuotojui sakęs, jog reikia įvykį užfiksuoti, todėl nufotografavo atitvarą ir automobilį, apie žalos atlyginimą nekalbėjo, kad vairuotojas jam būtų sakęs savo telefono numerį, negirdėjo, buvo vėjuota. Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip prie I. G. automobilio priėjęs liudytojas R. M. fiksuoja įvykio vietą ir apgadinimus, kalbasi su I. G., vėliau vairuotojas įsėda į automobilį ir nuvažiuoja, o prekybos centro darbuotojas ramiai grįžta į prekybos centrą. Abu teisme apklausti liudytojai tiek G. M., tiek R. M. patvirtino, jog policija apie eismo įvykį buvo informuota vėliau, kai tai liepė padaryti prekybos centro administracija.

Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad prieš pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, I. G. turėjo pagrindą manyti, kad dėl eismo įvykio tinkamai pranešta nukentėjusiam asmeniui, nes apsaugos darbuotojas užfiksavo tiek jo automobilį, tiek apgadintą atitvarą, jis savo kaltės dėl apgadinimų neginčijo, apsaugos darbuotojui teigė nurodęs savo kontaktinį telefoną, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos dėl tokio įsitikinimo sąžiningai klydo, nes apsaugos darbuotojas nebuvo nukentėjusio asmens įgaliotas tartis dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, jog pasišalindamas iš įvykio vietos I. G. nesiekė išvengti atsakomybės, kadangi eismo įvykis buvo užfiksuotas tiek prekybos centro kamerų, tiek apsaugos darbuotojo R. M.. Be to, liudytojas R. M. teisme patvirtino, kad I. G. neatrodė išgėręs. I. G. jo vairuotos transporto priemonės apgadinimų taip pat neslėpė, juos pats užfiksavo įvykio vietoje, leido tai padaryti ir prekybos centro darbuotojui, suvokė ir tai, jog prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama. I. G. elgesys tiek įvykio metu, tiek po jo rodo, kad jis neneigė savo kaltės, geranoriškai bendradarbiavo su prekybos centru, siekdamas atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Bylos medžiaga patvirtina, jog I. G. su nukentėjusiu asmeniu susitarė dėl savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir prekybos centro administracija jam pretenzijų neturi.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs I. G. veiksmuose tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

I. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta tiek paties I. G., tiek teisme apklaustų liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, paaiškinimais, nuotraukomis, vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga.

Pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, nes jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimą bei atlygino jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę — galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 31 str., 250 str., 286- 287 str., 3024 str., teismas

nutaria:

I. G. (I. G.) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

I. G. (I. G.) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti 28 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16062211210, įmokos kodą 1001.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.