Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė L. R. 2008 m. rugsėjo 8 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2006 m. lapkričio 15 d. tarp L. R. ir A. G. , mirusio 2006 m. lapkričio 21 d., galiojančia, pagal kurią ieškovė įsigijo už 28 000 Lt nuosavybės teise butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė įpareigoti ją sumokėti Kauno apsk. VMI 1000 Lt bei priteisti iš Kauno apsk. VMI už A. G. nuosavybės teise priklausiusio buto komunalinius patarnavimus sumokėtą sumą – 1 900 Lt. Nurodė, kad su A. G. susitarė dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo už 28 000 Lt. Ji, siekdama greičiau įsigyti butą, sumokėjo A. G. 27 000 Lt dokumentų tvarkymui ir skolų padengimui. Likusią sumą susitarė sumokėti pasirašant sutartį, kuri turėjo būti pasirašyta iki 2006-12-22. Ieškovei buvo perduoti visi dokumentai ir nuo susitarimo dienos ji pradėjo minėtame bute gyventi. Tačiau gavęs pinigų sumą A. G. ėmė stipriai girtauti ir 2006-11-21 mirė. Jis buvo vienišas ir įpėdinių pagal įstatymą neturėjo, testamento taip pat nebuvo surašęs, todėl turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI. Po A. G. mirties ieškovė sumokėjo visas buto skolas, kas sudarė 1 900 Lt. Kadangi A. G. teises perėmė Kauno apskrities VMI, ją saisto susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo. Tačiau atsakovas nesutinka sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat nesutinka ir sumokėti išlaidų už komunalinius patarnavimus. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Jonavos rajono notaro biurui išduoti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai po A. G. mirties paveldėjimo teisės liudijimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Motyvuose nurodo:

1) Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra tinkamas nutarties priėmimo dienai atsakovas (LR CPK 45 str.), kadangi mirusio A. G. palikimas paveldėjimo teise nėra perėjęs valstybei (LR CK 5.2 str. 3d., 5.53 str.). Atsakovas tik 2008-09-12 prašymu Nr.(15.25-14)-K-10386 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl paveldimo A. G. turto apyrašo sudarymo. Teismo nutartis negauta, todėl neaišku ar teismui priėmus 2008-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-48-490/2008, uždraudžiant Jonavos rajono 3-ajam notarų biurui išduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, bus priimta nutartis, pavedant antstoliui sudaryti mirusio A. G. turto apyrašą.

2) Laikinosios apsaugos priemonės taikymas negali būti traktuojamas pagal LR CPK 144 str. 1 d. nuostatą, kurioje yra nurodyta, kad „Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas“. Atsakovas šiuo atveju atstovauja Lietuvos valstybei, todėl bet kuriuo atveju teismo priimtas sprendimas bus įvykdytas, kadangi tai garantuoja valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3d., 30 str. 2 d.).

3) Teismas, priimdamas nutartį nesivadovavo ekonomiškumo principu, kadangi uždraudimas valstybės vardu išduoti atsakovui paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, sukels neigiamas pasekmes. LR CK 5.50 str. 2 d. yra nurodyta, kad „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą“. Kaip jau buvo minėta, atsakovas 2008-09-12 prašymu kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, vadinasi atsakovas, atstovaudamas valstybei, palikimą priėmė, tačiau toks palikimo priėmimas yra apribojamas minėta teismo nutartimi, kadangi teismas 2008-09-10 nutartimi sustabdo tolimesnius atsakovo palikimo priėmimo veiksmus - kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo, dėl palikimo įtraukimo į apskaitą valstybei priklausančio turto ir kitus. Tokiu būdu, atsakovas tampa kaip sąlyginis paveldėto turto perėmėjas, kuris negali vykdyti jam įstatymu suteiktų įgaliojimų dėl valstybei perėjusio turto disponavimo. Be to, toks veiksmų sustabdymas nepagrįstai didina valstybės išlaidas, susijusias su komunalinių paslaugų teikimu ginčo butui. Todėl nuo palikimo priėmimo dienos (2008-09-12) visa atsakomybė už teikiamas komunalines paslaugas tenka atsakovui, kaip valstybės vardu priėmusiam palikimą, nors atsakovas jokių ieškovės teisių bei teisėtų interesų nepažeidė (LR CPK 5 str., 41 str.).

4) Ieškovė jau nuo palikimo atsiradimo dienos (2006-11-15) turėjo teisę LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka ir terminais pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau to nepadarė ir į teismą kreipėsi tik 2007-05-08. Be to, ieškovė tik 2008-09-03 patikslintu ieškiniu Jonavos rajono apylinkės teismo prašo šiame patikslintame ieškinyje nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Toks ieškovės prašymas prieštarauja LR CPK 443 str. ld. 13 p..

Šalies argumentai

3) Atsakovas gera valia neketina išmokėti reikalaujamų sumų, kurios sudaro virš 30 000 Lt. Atsakovas skunde nurodo, kad pažeidžiamos jo teisės, tačiau neįvardija konkrečiai, kuo tai pasireiškia.