Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems S. M., V. M., O. K., jos įstatyminiam atstovui J. M., vertėjai Olgai Boguševičienei

nukentėjusiojo V. M. atstovui adv. Vitalijui Vasilionokui, kaltinamojo gynėjai adv. Reginai Vasilauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lenkas, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2010-08-14 apie 19.15 val., kelio Vilnius – Varėna - Gardinas 33 km., vairavo savo automobilį „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Varėnos kryptimi, ties kelio rodykle į Mamavio kaimą prieš sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nekliudo kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „VW Passat“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. M. su kuriuo susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 114 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Nissan Primera“ keleivei S. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „VW Passat“ vairuotojui V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei O. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d,

R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-08-14 į pavakarę, tikslaus laiko neprisimena, vairavo savo automobilį „Nissan Primera“ valst. nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su drauge S. M. iš Vilniaus į Eišiškes, namo. Draugė S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilį vairavo blaivas. Važiavo keliu Vilnius – Varėna. Buvo šviesus paros metas. Oro sąlygos buvo geros, buvo karšta. Važiuojamoji dalis – po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Važiuodami keliu jie barėsi, buvo abu susijaudinę. Buvo sustoję, kad abu apsiramintų. Sustoję buvo likus maždaug 10-15 min. iki avarijos vietos. Šiek tiek apsiraminę vėl pajudėjo keliu link Varėnos. Privažiavęs Paluknio k. iš anksto žinojo, kad jam reikės sukti į kairę pusę, į šalutinį kelią ties rodykle į Mamavio k. Privažiavęs prie minėto šalutinio kelio į Mamavio k. sustojo, ir laukė kol pravažiuos priešinga kryptimi nuo Varėnos pusės važiuojantys automobiliai. Prieš tai įjungęs buvo kairį posūkio signalą. Paskui jį atrodo taip pat važiavo kažkokie automobiliai. Sustojęs praleist automobilių jis sustojo vidurį savo važiavimo eismo juostos. Ir kai praleido automobilius važiuojančius nuo Varėnos pusės, kiek jų tiksliai pravažiavo pasakyti negali, nes neatsimena, pradėjo manevrą į kairę pusę, į šalutinį kelią. Sukdamas į kairę matė nuo Varėnos pusės atvažiuojantį dar vieną automobilį, bet jis buvo dar toli ir galvojo, kad jis spės pravažiuoti, pasukti į kairę pusę. Kokiu atstumu tas atvažiuojantis automobilis buvo nuo jo automobilio pasakyti negali, bet jis buvo dar toli. Ir kai jo vairuojamas automobilis buvo to automobilio važiavimo eismo juostoje įvyko automobilių susidūrimas. Prieš įvykstant susidūrimui raudonos spalvos automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti ir pradėjo važiuoti dešiniau į tą pačią pusę kaip ir jis važiavo, nesupranta, kodėl jis nevažiavo kairiau, kad išvengtų susidūrimo. Jei būtų važiavęs greičiau jis gal būtų spėjęs pravažiuoti bet jis suko lėtai. Atvažiavęs raudonos spalvos automobilis priekine dalimi trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinę dalį, kur sėdėjo S.. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo važiuojamosios dalies, ant pievelės, kur po smūgio stovėjo raudonos spalvos automobilis neatsimena. Kai automobilis sustojo atėję nepažįstami žmonės padėjo išlipti iš automobilio, o S. niekaip negalėjo išlipti, nes buvo užspausta automobilio detalių. Todėl buvo iškviesti ugniagesiai – gelbėtojai, kurie atvažiavę padėjo S. išlipti iš automobilio ir kadangi ji buvo sužalota ją iškviesta greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Kas važiavo ir keliese važiavo raudonos spalvos automobiliu nematė, neatkreipė dėmesio buvo pats šoke. Tik prisimena kai atvažiavo greitoji pagalba to automobilio vairuotojas sėdėjo ant neštuvų. Jis pats taip pat nukentėjo šio eismo įvykio metu, lūžo du šonkauliai, bet po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Vėliau sužinojo, kad šio eismo įvykio metu iš viso su juo nukentėjo 4 žmonės, tai jis, jo draugė S., kuri dėl sužalojimų buvo paguldyta į Vilniaus GPUL, kito automobilio vairuotojas ir keleivė. Dėl šio eismo įvykio yra kalti abu automobilių vairuotojai, tiek raudono automobilio vairuotojas tiek jis, nes kito automobilio vairuotojas važiavo labai greitai ir jis mano viršijo leistiną greitį. Nepripažįsta, kad jis vienas yra kaltas dėl šio eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo sužaloti žmonės.

2010-12-07 teismo medicinos specialisto išvadoje G 4593/10 (01)) nurodoma, kad V. M. padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 85-87 ).2010-11-10 teismo medicinos specialisto išvadoje G 4229/10 (01)) nurodoma, kad O. K. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 110-11 ).

2010-08-14 19.20-20.20 val. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, užfiksuota, jog atvykus į kelio Vilnius – Varėna - Gardinas 33 km., dienos metas, šviečia saulė, kelio dangos tipas - sausas asfaltas. Važiuojamojo kelio dalis – 8,9 m. Kelkraščio plotis: dešinės pusės – 1,8 m., kairės pusės – 1,8 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai Nr. 203, 606. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta linijomis. Kelio aplinka – atvira vietovė. Automobilis „VW Passat“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovi apgadintas priekiu į Mamavio k. pusę sankryžoje. Automobilio priekinė dalis yra apgadinta, nuo automobilio galinių ratų matosi stabdymo žymės. Automobilis „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra griovyje priekiu nukreiptas į Mamavio k. Vilnius – Varėna – Gardinas 33 km. Apgadintas „Nissan Primera“ automobilio šonas iš vairuotojo pusės. Automobilių išsidėstymas pažymėtas schemoje. ( b.l. 5-13).

2010-08-14 21.00-22.00 val. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „VW Passat“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai yra: apgadinta visa priekinė dalis. (b.l. 14-15 ).

2010-08-14 21.00-22.00 val. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai yra: dešinės pusės šonas, priekinis stiklas, dešinės pusės stiklai, deformuotas kėbulas, stogas, priekinis bamperis, variklio gaubtas. (b.l. 19-20 ).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Šioje baudžiamojoje byloje pagrindinis tyrimo dalykas yra kaltinamojo R. A. kelių eismo taisyklių pažeidimo bei priežastinio ryšio tarp to pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas arba paneigimas. Teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo parodymus, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus paaiškinimus, bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad būtent R. A. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimą o būtent, tai, kad , eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. R. A. pažeidė KET 106 p. reikalavimą t.y. prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat R. A. KET 114 p. reikalavimą t.y. sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Dėl R. A. grubiai pažeistų kelių eismo taisyklių ir kilo eismo įvykis, kurio metu 2010-08-14 apie 19.15 val., kelio Vilnius – Varėna - Gardinas 33 km., automobilio „Nissan Primera“ keleivei S. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „VW Passat“ vairuotojui V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei O. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra R. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d,

Kaltinamojo teismui duoti parodymai, kad ne vien jis yra kaltas dėl šio eismo įvykio, o kaltas ir yra automobilio VW Passat vairuotojas yra vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymas sušvelninti savo atsakomybę, bei prieštaraujantys nukentėjusiųjų S. M., V. M., eksperto Miroslav Račkovski , liudytojo V. D. parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusiosios S. M. parodymų dalyje, kad R. A. pravažiavo posūkį į Mamavio k., todėl grįžo atbulas teismas nevertina, kadangi šį aplinkybė (ar pavažiavo posūkį ar ne) nėra tiesiogiai susijusi su autoįvykio kilimo priežastimi ir šie parodymai nėra paremti jokiais kitais įrodymais, o be to pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai šios aplinkybės patvirtinti negalėjo. Visi kiti nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai apie avarijos aplinkybes sutampa.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo R. A. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, kad kaltinamasis neteistas, stebimų ligonių grupei nepriklauso, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau kaltę pripažįsta tik iš dalies, žalą atlygino tik nukentėjusiosios O. K. įstatyminiam atstovui, kitiems nukentėjusiesiems žalos neatlygino. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas, vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Teismas išnagrinėjęs galimybę skirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą LR BK 68 str. (uždraudimas naudotis specialia teise) mano, kad šios priemonės skyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivas, o be to byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių įgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo kaltinamojo finansinės padėties. Kaip matyti iš R. A. paaiškinimų teisės vairuoti praradimas R. A. reikštų pagrindinių pajamų praradimą, nes jis užsidirba pragyvenimui vežiodamas ir prekiaudamas padėvėtais drabužiais.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių.

Pasibaigus gydymo kursui jos bendra būklė pagerėjo, tačiau kaulai dar nesuaugo ir pasak medikų gys ilgai, šalant orams jaučia skausmą kaulų lūžių vietose, blauzdikaulyje atlikta asteosintezė IM vinimi. Kontrolinės blauzdikaulio rentgenogramos parodė Ziudeko sindromo židinį bei osteoporozę. Vėliau pastebėta dešinės kojos raumenų hipotrofija. Po metų jai reikės operacijos, kad būtų išimta vinis bei koreguojamos blauzdikaulio operacijos. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ir didelio streso bei išgyvenimų patirtą materialinę žalą vertina 4229. 06 Lt ( į šią sumą įeina 4000 Lt. prarasto atlyginimo, 49,70 Lt., kelionės išlaidos ir 179. 36 Lt išleistų vaistams) bei neturinę žalą vertina 20000 Lt.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. M. dalies ieškininių reikalavimų atsisakė ir bendrą patirtą žalą sumažino iki 10000 litų.

Nukentėjusysis V. M. savo 2011-03-28 patikslintame civiliniame ieškinyje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad R. A. sukelto autoįvykio metu jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kaltininkas R. A. savanoriškai žalos neatlygino. Paaiškina, kad šioje byloje 2011-01-06 jis reiškė ieškinį 10000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau šiuo ieškiniu tikslindamas ankstesnį ieškinį siekia, kad teismas išnagrinėtų jo reikalavimus tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, o dėl turinės žalos reikalavimus reikš vėliau, jei draudimo kompanija neatlygins jų.

V. M. taip pat nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos išvadoje G 4593/10 (01)) nurodoma, kad V. M. dėl kilusio eismo įvykio konstatuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ambulatoriškai buvo gydytas Vilniuje nuo 2010-08-14 iki 2010-08-20. Iš pradžių jam buvo paskirtas gydymosi laikas iki 2010-08-27 ambulatoriškai, kurį tesė iki 2010-12-10 Varėnos pirminės sveikatos priežiūros cente. Nors jam buvo konstatuotas krūtinkaulio lūžimas, tačiau medikai bei specialistai nustatė, kad apskritai skausminga krūtinkaulio srityje ir skausmai jaučiami ne tik krutinkaulyje bet ir stubure. Avarijos padarinius jaučia iki šiol. Dėl krūtinkaulio lūžio iš kart po įvykio, bei gydymosi jautė didelį fizinį skausmą, kuris sumažėjo tik praėjus ilgam laiko tarpui. Iki šiol keičiantis orams jaučia maudimą, skausmą krūtinės srityje, dėl patinamų neigiamų jausmų sumažėjo fizinė galia. Dėl patirtų sužalojimų patyrė ir iki šiol patiria didelius nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo atlikti kasdienių darbų, buvo daug sunkumų rūpinantis savo higiena, faktiškai buvo suvaržyta jo veiksmų laisvė, patyrė diskomfortą miegant, judant, gyvenant šeimyninį gyvenimą. Fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pergyvenimai dėl sveikatos ir sveikatos suluošinimas – visa tai sudaro jo patirtą neturinę žalą, kurią jis vertina 15000 litų.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dėl pareikštų ieškinių paaiškino- dėl S. M. nurodė, kad šalių santykiams taikytina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija galiojanti nuo 2007 m. birželio 11 d. šio įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numato maksimalią neturtinės žalos draudimo sumą ( vienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo to kiek yra nukentėjusiųjų asmenų)- 2500 EUR. Paaiškina, kad įvertinus nukentėjusios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sunkumą bei jų pasekmes, laiko, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį S. M. kompensuotina neturtinės žalos suma yra 6252.00 Lt.

Dėl nukentėjusiojo V. M. ieškinio AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad V. M. priklausytų 2380.00 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiosios S. M. 10000 litų ieškinį tenkinti pilnai. Nukentėjusiojo V. M. ieškinį dėl 15000 litų neturtinės žalos tenkinti iš dalies.

Byloje 2011-04-01 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi yra taikytas R. A. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pastatą (parduotuvę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (lauko tualetą, atliekų duobę, rampą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, bet paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis.

Daiktiniai įrodymus byloje – apgadinti automobiliai sugrąžinti savininkams.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms

Nukentėjusios S. M. ieškinį tenkinti pilnai .

Priteisti iš R. A. 3748.00 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) ) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. M. naudai.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ 6252.00 Lt (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. M. naudai.

Nukentėjusiojo V. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. A. 3000.00 Lt (tris tūkstančius litų) nukentėjusiojo V. M. naudai.

Priteisti iš R. A. 2000.00(du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo V. M. naudai.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ 2380.00 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt litų) nukentėjusiojo V. M. naudai.

Civilinių ieškinių užtikrinimui laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikytą R. A. turtui palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-10-06.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.