Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-211-900/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
1-211-900/2012
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00492-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
E. V.
Advokatai
Stanislova Šulcaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-211-900/2012Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00492-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1.; 1.1.7.2.5. (S)
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 23 d.Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Ugnei Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam M. K. ir jo gynėjai advokatei Stanislovai Šulcaitei,nukentėjusiajam E. V.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, baigęs 4 klases, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 4 m. laisvės atėmimo bausme, perkvalifikavus veiką 2003 m. liepos 23 d. nutartimi bausmė sumažinta iki 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 ir 3 dalis 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“ nuo bausmės atleistas,

yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2011 m. liepos 30 d. apie 19⁰⁰ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kuris priklauso O. J., kambario slapta pagrobė nukentėjusiajam E. V. priklausančius 600 Lt, padarydamas jam 600 Lt turtinę žalą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. rudenį, gal anksčiau, nukentėjusysis pakvietė jį savaitgalį pas save į svečius. Nukentėjusysis atvažiavo pasiimti kaltinamojo, nes šis nežinojo, kur anas gyvena. Be kaltinamojo, taip pat vyko kaltinamojo draugė R. su dukra. Kaltinamasis pasiskolino iš nukentėjusiojo 30 Lt, už kuriuos nupirko 2 butelius degtinės. Keturiese (įskaitant namų šeimininkę) gėrė 2 dienas. Baigus gerti atsivežtą alkoholį, nuvažiavo į parduotuvę jo dar nusipirkti. Kitos dienos vakare E. V. ir namų šeimininkė kažkur išėjo. Tada kaltinamasis niekam nematant iškraustė nukentėjusiojo kelnių kišenes ir rado jose 600 Lt, kuriuos pasiėmė. Nežinojo, nei kad nukentėjusysis turi tiek pinigų, nei kur juos laiko. Po to pažadino miegančią R., liepė jai su dukra skubiai susitvarkyti ir važiuoti. Ką padarė – R. nesakė. Visus pinigus išleido atsiskaityti už taksi paslaugas ir alkoholinius gėrimus.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino suprantąs, kad įvykdė nusikaltimą, savo elgesį vertino neigiamai, tačiau negalėjo paaiškinti tokio elgesio motyvų ir/ar tikslų. Mano, jog tam galėjo turėti įtakos suvartotas alkoholio kiekis – kaltinamasis per trumpą laiką išgėrė maždaug 1 butelį degtinės. Pasak kaltinamojo, iki šiol jis neturėjo galimybės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes be paimtos asmens tapatybės kortelės negali įsidarbinti. Augo vaikų namuose, neturi artimųjų, kurie galėtų padėti ištikus bėdai. Dabar gyvena nakvynės namuose, neturi savo pragyvenimo šaltinio, finansiškai paremia draugai.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20, 90-91), jis nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir kaltinamojo gynėja nei prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. V. parodė (b. l. 9), kad 2011 m. liepos 29 d. apie 19 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (namus nukentėjusysis vadina savais, nors Nekilnojamo turto registro duomenimis, jie jam nuosavybės teise nepriklauso) pasisvečiuoti atvažiavo pažįstamas M. su drauge R. ir jos dukrele. Vakare jie išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Ryte M. jo paprašė paskolinti 10 Lt - jis paskolino. Vakare jis su sugyventine O. J. nuėjo pas kaimynus pašerti gyvulių, o M., R. bei jos dukra liko namuose. Grįždami sutiko M., R. ir jos dukrą, išeinančius iš namų. M. ir R. sakė, kad jos dukrelė nori namo. Kitos dienos ryte nukentėjusysis apžiūrėjo kambaryje buvusias kelnes ir kelnių kišenėje pasigedo 600 Lt. Įtarė, kad pinigus pavogė M. su R..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Š. parodė (b. l. 13), kad 2011 m. liepos 29 d. kaltinamasis pasiūlė jai nuvažiuoti pailsėti pas jo pažįstamą, gyvenantį netoli Kairių k. Nuvykę į svečius, jie atsivežė du butelius degtinės, kuriuos pirko kaltinamasis už skolintus 30 Lt. Vakare, išgėrę degtinę, jie nuėjo miegoti, o ryte už jos 50 Lt pirko alaus, sidro, saldainių ir ledų. Kaltinamasis pinigų neturėjo. M. uošvis (nukentėjusysis) su žmona (O. J.) išvyko melžti karvių, o jie pasiliko jų namuose. Moteris atsigulė, M. buvo kambaryje. Po kurio laiko M. ją pažadino ir liepė greičiau eiti iš namų, nes gali būti iškviesta policija. Nuėjus iki Kairių parduotuvės, M. pasiūlė kviesti taksi, bet ji, manydama, kad jis neturi pinigų, atsisakė. M. parodė 200 Lt kupiūrą. Jie išsikvietė taksi ir grįžo į Šiaulius, čia M. pirko alaus, sidro ir vaisių. Po to taksi automobiliu jie nuvažiavo į Kelmės rajoną pas M. dėdę. Už taksi paslaugas M. sumokėjo 90 Lt. Paskui M. iškvietė taksi, kad jos brolį atvežtų į kaimą, už ką taip pat sumokėjo M.. Moteris įtarė, kad M. pinigus pavogė iš uošvio, bet jis tikino, kad pinigų pasiskolino.

E. V. 2011 m. liepos 31 d. parašė policijai protokolą-pareiškimą dėl iš jo kelnių kišenės pavogtų 600 Lt (3 kupiūrų po 200 Lt) (b. 1. 3).

2011 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis (b. l. 4-7) užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Kairių seniūnijoje, Šiaulių r. Apžiūrėjus gyvenamojo namo duris ir langus, laužimo žymių nerasta. Kambaryje ant fotelio padėtos kelnės, kurių kišenės tuščios.

2011 m. rugpjūčio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (b. 1. 14-15) užfiksuota, kad nukentėjusiajam buvo pateiktos atpažinti 5 asmenų fotonuotraukos, iš kurių jis nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį įvardino M.. Nr. 3 buvo pažymėta kaltinamojo nuotrauka.

2011 m. rugpjūčio 9 d. įtariamojo (kaltinamojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole su foto lentelėmis (b. l. 24-26) nurodyta, kaip M. K. parodė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., iš kurio kambaryje ant fotelio padėtų kelnių kišenės pavogė 600 Lt.

Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, o jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip paprasta (slapta) vagystė, nes atitinka visus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius: kaltinamasis teisėtai pateko į O. J. namus, niekam nepastebint iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė 600 Lt (daugiau kaip 3 MGL) ir juos pasisavino, įgydamas galimybę savo nuožiūra disponuoti pinigais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, tačiau vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; kartu suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kurį reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis oficialiai nedirba (b. l. 41), yra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą, 1995 m. kovo 28-30 d. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (b. 1. 46, 71), nors atlikus teismo psichiatro konsultaciją konstatuota, kad kaltinamasis inkriminuojamos veikos esmę suvokia, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nebūtina (b. 1. 85). Anksčiau baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 straipsnį (b. l. 44), be to, teistas 4 k., neįskaitant (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės) 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio už turto sugadinimą ir 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio už sumušimą (b. 1. 27-36, 49-53, 56-63). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 2 d.); atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Už svetimo turto pagrobimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki 3 m. Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamasis bedarbis, kaip teigė, lėšų pragyvenimui gauna iš draugų, tad vargu, ar piniginė sankcija padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl kaltinamajam skiriama 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Prokuroras inter alia prašė skirti kaltinamajam dar vieną įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.) ir tuo pagrindu nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Kaip buvo minėta, kaltinamasis neturi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuotų, ir tokia situacija tęsiasi jau ilgą laiką. Pagal BK 48 straipsnio 9-10 dalis, jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu. BPK 112 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi sisteminė BK 48 ir BPK 112 straipsnių analizė leidžia teigti, kad turtinės žalos atlyginimo institutas kaip įpareigojimas, susijęs su laisvės apribojimo bausme, gali būti taikomas tik tada, jei baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Dėl nurodytų priežasčių prokuroro prašymas laikomas de jure nepagrįstu.

Nukentėjusysis 2011 m. liepos 31 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 600 Lt žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 11). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 115 str. 1 d.).

2012 m. spalio 28 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 92-93) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos Šiaulių VPK MS 2011 m. rugsėjo 5 d.) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 600 Lt (šešių šimtų litų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė