- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- A6.-140-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00134-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint 43 148,04 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M., būdamas mokesčių mokėtoju, turėdamas mokestinę nepriemoką, susidariusią dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Iš byloje pateikto AB „SEB“ sąskaitos išrašo matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu R. M. į savo sąskaitą gaudavo lėšas, tačiau užuot bandęs padengti turimą įsiskolinimą VMI, jis prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tą teisme pripažino ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo posėdžio metu patvirtino tai, jog klaidingai galvojo, kad gali atsiskaityti su tiekėjais susidariusias skolas. Pripažino, jog suklydo, tačiau jo teigimu, tai darė nepiktybiškai. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad R. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, atsakomybėn traukiamam asmeniui žinant apie susidariusį įsiskolinimą VMI ir sąmoningai vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Kita vertus, R. M. kreditorės VMI teises pažeidė dėl susidariusios sunkios finansinės padėties, be to, VMI buvo teikiamas prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tai rodo, jog šiuo atveju nebuvo siekiama visiškai išvengti įsiskolinimo VMI padengimo. R. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl savo veiksmų gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. M. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. M. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti R. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.
Išaiškinti R. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.