Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. Š., nukentėjusiajai A. B., kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis, teistas: 2009-11-20 Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d, 178 str. 2d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2d., 187 str. 3 d., 178 str. 2d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2d., - laisvės apribojimu 2 m., 2012-08-16 Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 178 str. 2d. - laisvės apribojimu 2 m., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2013 m. gruodžio 19 d. apie 22.10 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu iškoneveikęs necenzūriniais žodžiais savo buvusią sugyventinę A. B., vieną kartą smogė jai ranka į ausį, taip smurtaudamas jis sukėlė A. B. fizinį skausmą.

R. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad jis su sugyventine A. B. kartu gyveno apie 5 metus, turi 2 vaikus. Prieš porą savaičių jie susipyko ir jis iš sugyventinės namų išėjo. 2013-12-19 ryte jis buvo truputį išgėręs ir nuėjo pas sugyventinę, norėjo jos atsiprašyti, tačiau ji jo į butą neįsileido. Jis prašė atiduoti raktą, tačiau sugyventinė jo neatidavė. Po kiek laiko jis vėl atėjo prie sugyventinės buto ir petimi išstūmė duris, nuėjo pamiegoti. Atsikėlęs, sutvarkė duris ir išėjo pas draugus, kur vartojo alkoholį. Vakare vėl sugalvojo nueiti pas sugyventinę su ja susitaikyti. Buvo girtas ir smulkmenų nelabai prisimena. Sugyventinė jo vėl nenorėjo įsileisti į butą, bet stipriai jam daužant duris, jas atrakino. Jis prašė susitaikyti, bet A. B. nesutiko, jis supyko, jie ėmė vienas ant kito šaukti. Gal įpykęs ir galėjo suduoti sugyventinei, tačiau to dėl girtumo neprisimena. Dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusios atsiprašo.

Nukentėjusioji A. B. teismui paaiškino, kad su sugyventiniu R. P. pragyveno apie 5 metus, turi du vaikus. Sugyventinis dažnokai išgėrinėjo, išgėręs buvo agresyvus, jie pykdavosi, sugyventinis ne kartą yra prieš ją smurtavęs. Prieš porą savaičių, po barnio jie išsiskyrė, R. P. išėjo gyventi pas tėvą. 2013-12-19 ryte atėjęs pas ją, R. P. prašė jos taikytis, reikalavo buto raktų, bet ji jų nedavė. Ji nuvedė vaiką į darželį, o grįžusi namo, pastebėjo, kad buto durys išstumtos, bute rado miegantį R. P., jis nė neprabudo. Ji išėjo į darbą, o grįžus namo, po kiek laiko į butą ėmė veržtis R. P.. Iš pradžių ji jo neįsileido, bet paskui, jam ėmus triukšmauti, įleido į butą. Jis buvo girtas, prašė jos susitaikyti, kad vėl gyventų kartu. Ji nesutiko, taip ėmė pyktis, šaukė vienas ant kito, pradėjo stumdytis. R. P. jai vieną kartą sudavė per ausį. Ji jautė skausmą, iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis jos atsiprašė, bet ji jam neatleido, nori, kad jis gyventų atskirai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-12-19 pagal nukentėjusiosios pareiškimą (2, 4 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (6-10 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto yra užfiksuoti duomenys dėl smurto panaudojimo A. B. atžvilgiu bei nurodyti jai padaryti sužalojimai – paraudimas ausies srityje (11-12 b.l.)

2013-12-20 00.25 val. R. P. nustatytas 2,23 promilių girtumas (39 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškindamas, kad dėl kilusio tarpusavio konflikto ir išgerto alkoholio, buvo supykęs ant nukentėjusiosios, pripažino, kad greičiausiai jai sudavė į veidą, dėl girtumo įvykio smulkmenų neprisimena, neprisimena, kiek smūgių sudavė. Supranta, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji paaiškino, kad sugyventinis smūgį jai sudavė į ausį, nuo suduoto smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Teisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš buvusią sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis suvokė, jog sukels fizinį skausmą, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin. 2011, Nr.72-3475) 2 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Nusikalstama veika A. B. atžvilgiu padaryta artimoje aplinkoje, nes prieš ją smurtavo sugyventinis R. P.. Ištyrus ir įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiosios paaiškinimus, visumą byloje esančių įrodymų, kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje, suduodamas sugyventinei smūgį į ausį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį, R. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes; atsižvelgia į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, civilinio ieškinio ji nereiškia. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į nukentėjusiosios poziciją, kad ji kaltinamajam neatleido. Teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (18-29 b.l.), administracine tvarka baustas (30-33 b. l.), psichikos sveikatos centre neregistruotas, nors lankėsi (37 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (35 b. l.). Kaltinamasis Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-08-16 nuosprendžiu yra nubaustas laisvės apribojimo bausme 2 metams. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, todėl atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą, laisvės apribojimo bausmė R. P. nebegali būti skiriama. Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kaip ir numatyta straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė keistina į laisvės atėmimą. Bausmes subendrinus 64 straipsnio tvarka, R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones.

Siekiant, kad kaltinamasis padarytų išvadas ir keistų elgesį, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307str., 432 str., teismas

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti R. P. laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies pridedant 2012-08-16 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, ir skirti R. P. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-19 23.00 val. iki 2013-12-20 12.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.