- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-24
- Bylos Nr.
- 2YT-21665-737/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01484-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. N. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), Jonavos r., mirties palikimą priėmė jos sūnus R. N., faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jis kreipėsi į Jonavos rajono 4- ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Pradėjus rinkti paveldėjimui reikiamus dokumentus, paaiškėjo, kad įstatymo nustatyta tvarka jis nepriėmė palikimo po savo mamos, J. N. mirties. Gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini)., yra abiejų tėvų jungtinė santuokinė nuosavybė, nes tėvai šį namą su ūkio pastatais ir priklausiniais nusipirko būdami santuokoje (duomenys neskelbtini). Tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)., tačiau po santuokos nutraukimo jie ir toliau liko gyventi tame pačiame name ir jame gyveno iki pat savo mirties. Pats yra vienintelis jų vaikas ir kitų paveldėtojų nėra. Mirus mamai, jis ir toliau liko gyventi minėtame name, pradėjo naudotis mamai priklausiusiais asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais ir baldais, savo pinigais prisidėjo remontuojant namą, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektrą ir kitas komunalines paslaugas, tvarkė namo aplinką. Minėtame name gyvena nuo vaikystės iki dabar ir norėtų paveldėti visą šį gyvenamąjį namą, o ne jo ½ dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą per 6 mėnesius po mamos mirties, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti savo nuožiūra ir jų atstovui nedalyvaujant.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Šioje byloje bei apžiūrai prijungtoje byloje Nr. 2YT-13870-722/2018 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. N. ir J. N. (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 7) (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 5, 6), santuokos metu (duomenys neskelbtini) įgijo gyvenamąjį namą, tvartą, ūkio pastatą, kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini). (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 12, 16-17, b. l. 15–20). Po santuokos nutraukimo pareiškėjo tėvas A. N. asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,5100 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 15, b. l. 15–20). (duomenys neskelbtini) J. N. mirė (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 4). Po J. N. mirties paveldėjimo byla neužvesta, palikimas nepriimtas (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 10–11, b. l. 29). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 13–14), po kurio mirties pareiškėjas per teismo nustatytą terminą priėmė jo palikimą, Jonavos rajono 4-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 62/2018 (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 9, 20–21). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2YT-13870-722/2018, l. 8). Pareiškėjas mokėjo už suteiktą elektros energiją (b. l. 5–9) 2008 m., 2011 m., 2013–214 m., 2016 m., 2018 m. bei vandenį 2015 m., 2017–2018 m., adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 5–12).
J. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas R. N. po savo mamos J. N. mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes liko ir toliau gyventi abiem tėvams priklausančiame name, dar nuo 1990-07-12 (dešimt metų iki J. N. mirties) pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais mamos asmeniniais bei apyvokos daiktais, baldais, t. y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, ir šiuos veiksmus atliko per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjos mirties. J. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444–445 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. N. mirusios mamos J. N. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra.
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 puntu, 445 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo mamos J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo kopijos įteikimo skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.