Utenos apylinkės teismo nutarimas

2014-05-29 · Byla Nr. A2.6.-130-286/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
A2.6.-130-286/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Nukentėjusysis
A. C.
Administracinė byla Nr. A2.6.-130-286/2014Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00108-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4.; 45.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 29 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriausiant V. Z., dalyvaujant Š. V., jo atstovui advokato padėjėjui G. L., nukentėjusiajam A. C., išnagrinėjęs Š. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio Ignalinos r., Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) brošiūruotuoju-pakuotoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. V. 2014-02-16, apie 23 val. 50 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšte, Bažnyčios gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto ir kliudė stovinčio automobilio VW PASSAT kairę pusę, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, po ko iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė. Tokiais veiksmais Š. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014-02-16, vakare, susitarė su V. Č. susitikti ir išgerti vyno. Su V. Č. jis nedraugauja, jie yra tik pažįstami. V. Č. pasiūlė jam susitikti, pabendrauti. Jis sutiko. Po kiek laiko V. Č. paskambino ir paklausė, kaip jis atvažiuos, ar su savo mašina. Jis atsakė, kad jie juk išgėrinės, todėl automobilio jam nereikia. Iki Dūkšto nuo Kaniūkų kaimo yra apie du kilometrus. V. Č. siūlė automobilį palikti prie jo kiemo, kur jo niekas nelies, bet jis vis tiek pasakė, kad su savo automobiliu nevažiuos, geriau ateis pėsčias, nes, einant tiesiai, iki V. Č. namo galima ateiti maždaug per 20 minučių, o jei eiti keliu, tai per 40 minučių. Tada V. Č. perskambino ir pasakė, kad jis lauktų namie, kad jį atveš L. M.. L. M. atvežė jį iš kaimo į Dūkštą pas V. ir maždaug po penkių-šešių minučių išvažiavo. Jis, V. Č. ir S. R. prie V. namų, kitoj kelio pusėj, sėdėjo V. automobilyje AUDI ir kalbėjosi. Jis su V. Č. gėrė karštą vyną. S. vyno negėrė. Jie maždaug per porą valandų išgėrė du butelius vyno, kurį V. Č., sėdėdamas automobilio priekyje, keleivio vietoje, šildė šalia automobilio dujiniu įrenginiu. Geriant vyną, jis visą laiką sėdėjo vairuotojo vietoje, o keleivio vietoje sėdėjo V.. Po to jis išėjo atlikti gamtinių reikalų. Kai grįžo, persėdo į keleivio vietą, nes vairuotojo vietoje tuo metu jau sėdėjo V., kuris, įjungęs variklį, šildė automobilį. Tuo metu jis buvo jau smarkiai girtas. Keleivio vietoje jis pradėjo snūduriuoti ir užmigo. Po kažkiek laiko pajuto, kad jį kažkas purto ir sako lipti, kad čia jau jo namai. Jis išlipo ir nuėjo namo. Paryčiais jį pažadino tėvas ir klausė apie tai, kas įvyko naktį, bet jis nieko neprisiminė ir nesuprato, apie kokį eismo įvykį kalbama. Policija jį apklausė 2014-02-17 vakare. Jis tada pasakojo viską teisingai, bet vėliau, praėjus stresui, prisiminė dar keletą nuotrupų, o būtent tai, kad buvo išėjęs atlikti gamtinių reikalų ir po to persėdo į keleivio vietą. 17-tos dienos vakare šios aplinkybės neatsiminė, nes buvo streso būsenoje, pasimetęs ir sukrėstas dėl visų šitų dalykų, be to, nuo alkoholio buvo bloga. Jis tikriausiai apsinuodijo alkoholiu, nes tris dienas jam galva plyšo. Praėjus stresui, atsipalaidavo ir sudėliojo įvykių seką. Nežino, kodėl jis kaltinamas dėl eismo įvykio ir kodėl V. Č. visą bėdą verčia ant jo. S. R. yra jo sesers klasiokė. Jo santykiai su ja normalūs. Mano, jog S. R. jį apkalba tik dėl to, kad yra V. Č. draugė.

Būdamas apklaustas 2014-02-17 policijos pareigūno P. K., Š. V. paaiškino, kad 2014-02-16 vakare jis V. Č. automobilyje AUDI A6 kartu su V. Č. ir S. R. gėrė karštą vyną. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Vyno išgėrė daug, todėl toliau nieko neprisimena. Apie eismo įvykį jis sužinojo 2014-02-17 ryte iš savo tėvo, kuriam sakė, kad nieko, kas įvyko vakare, neprisimena. (b. l. 7)

2014-02-25 Š. V. papildomai paaiškino, jog prisiminė, kad išeidamas atlikti gamtinių reikalų, jis persėdo į keleivio vietą ir užmigo. Po to jį pažadino ir pasakė, kad jis išliptų, nes čia jo namai. Be to, 2014-02-17 ryte pastebėjo, kad iš jo telefono dingo SIM kortelė. (b. l. 11)

Nukentėjusysis A. C. paaiškino, kad 2014-02-16, apie 23 val. 50 min., dirbdamas prie kompiuterio, išgirdo, kad gatve atvažiuoja automobilis. Jo automobilis tuo metu stovėjo gatvėje, maždaug dešimties metrų atstumu nuo lango, priekiu į atvažiuojantį automobilį. Pravažiuojant automobiliui, išgirdo trenksmą ir iš karto pagalvojo, kad kažkas įvažiavo į jo mašiną. Išėjęs lauką, apžiūrėjo savo automobilį ir iškart pamatė pažeidimus – buvo nulaužtas veidrodėlis, nubrauktas visas mašinos šonas nuo priekinio iki galinio bamperio. Nieko nelaukdamas, paskambinau 112. Policijos pareigūnai atvažiavo po kokių dvidešimties minučių – 15 ar 20 minučių po vidurnakčio. Jo automobilyje buvo įjungtas vaizdo registratorius, tačiau matosi tiktai atvažiuojančio automobilio šviesos ir girdisi trenksmas, o kas vairavo automobilį, nesimato. Per tą laiką, kol laukė policijos, nematė, kad prie automobilio būtų kas nors priėjęs. Policininkams surašinėjant parodymus, apie 0 val. 35 min., paskambino V. Č. ir pasakė, kad jis atvažiuotų ir kad automobilis, kuris kliudė jo automobilį, yra V. Č. kieme. V. Č. sakė, kad nevairavo automobilio. Jis su policininkais nuvažiavo pas V. Č.. Tarp jo ir V. Č. namų yra apie pusantro kilometro. Atvažiavęs sužinojo, kad V. automobilį AUDI vairavo Š. V.. V. Č. automobilis stovėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Šalia automobilio buvo V. Č. ir S. R., kuriuos policija apklausė. Nuo V. Č. namų, važiuojant į Kaniūkų kaimą, pravažiuoti pro Bažnyčios gatvę, kurioje jis gyvena, nereikia, nes ji yra visiškai priešinga kryptimi.

Liudytojas V. Č. paaiškino, kad 2014-02-16 vakare paskambino Š. V., kuris pasiūlė susitikti ir išgerti, nes išvakarėse jie apie tokį susitikimą kalbėjo. Jis pakvietė Š. atvažiuoti, sakė, kad automobilį galės palikti pas jį kieme. Š. V. atsakė, kad mašina nevažiuos, todėl jis paprašė kartu buvusios L. M., kad ši atvežtų Š. iš Kaniūkų kaimo į Dūkštą. Apie 19 val., kai atvažiavo Š. V., jie visi susėdo į jo mašiną Audi A6. K. Č. ir L. M. maždaug po pusvalandžio išvažiavo, o jie trise – jis, Š. V. ir S. R. – liko jo automobilyje. S. sėdėjo gale, jis - priekinėje keleivio vietoje, o Š. atsisėdo į vairuotojo vietą. Visą laiką jie taip ir sėdėjo, tik kartai išeidavo nusišlapinti, bet po to grįždavo į savo vietas. Buvo vėsu, todėl salono pašildymui Š. retkarčiais užvesdavo variklį. Jis turėjo tris litrinius butelius vyno „Medžiotojų“, kurį jis ir S. šildė su dujiniu įrenginiu. Vyną gėrė dviese – jis ir Š. Jie išgėrė visus tris butelius. Jis prieš tai dar buvo išgėręs tris skardines alaus, todėl pradėjo snūduriuoti. Nepajuto, kad mašina pradėjo važiuoti. Po to jis pajuto smūgį ir išgirdo, kaip sušuko S. Pabudęs suriko, kad Š. sustotų. Š. V. sustojo prie parduotuvės „Lapaitė“, prie seniūnijos, maždaug už 300 metrų nuo įvykio vietos. S. jam pasakė, kad jų automobilis atsitrenkė į A. C. mašiną. Ji buvo blaivi ir viską matė. Kur ir ko Š. V. važiavo, jis nežino. Jis sakė Š., kad reikia grįžti ir tartis su A. C. dėl to, ką Š. padarė, tačiau jis nepaklausė, nuvežė į jo kiemą ir pastatė mašiną. Jis suprato, kad Š. V. kliudė būtent A. C. automobilį VW PASSAT, nes žinojo, kad būtent toje vietoje – gatvėje, prie laiptinės - savo automobilį stato tik A. C.. Kieme Š. pradėjo jam sakyti, jog nenori, kad tėvas sužinotų, kad ant jo viskas būtų. Jis sakė Š., kas šis pasiimtų mašiną ir kad jis tikrai nieko neprisiims. Š. žadėjo jam duoti 1000 Lt, kad tik jis niekam nieko nesakytų. Jis su tokiu pasiūlymu nesutiko bei pasakė Š. eiti pas A. C. ir bandyti su juo tartis. Š. paklausė, kur A. C. gyvena ir išėjo, pasakęs, kad eina pas A. C.. Pagalvojęs, kad geruoju viskas nesibaigs, jis iš sesers sužinojo A. C. numerį ir paskambino jam. Jis paklausė A., ar šis žino, kas įvyko. A. C. pasakė, kad žino ir kad laukia policijos. Tada jis A. pasakė, kad jis kartu su policija važiuotų pas jį į kiemą. Apie tai, kas vairavo automobilį, jis telefonu A. C. nesakė. Kai jie atvažiavo, jis ir S. viską jiems papasakojo. Rytą jis skambino ., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada nuvažiavo pas Š. V. į namus. Duris atidarė Š. tėvas. Jis paprašė pakviesti Š. Sugrįžęs tėvas pasakė, kad Š. atsisako išeiti į pokalbį. Tada, prašant Š. tėvui, jis viską papasakojo. Po poros dienų jis nuvažiavo į Ignalinos rajono policijos komisariatą pas Kelių policijos viršininką N. P. ir viską jam papasakojau. Jis paprašė paimti iš mašinos pirštų antspaudus. Pareigūnas pažadėjo tai padaryti, bet vakare paskambino ir pasakė, kad ekspertizės daryti neapsimoka.

Liudytojas P. K. paaiškino, kad 2014-02-16, apie vidurnaktį, gavo pranešimą, kad Dūkšte yra eismo įvykis, iš kurio pasišalino automobilis. Į įvykio vietą su D. P. nuvyko maždaug po dešimties minučių ir rado apgadintą automobilį VW Passat, kurio šonas buvo nubrauktas. Kitų automobilių šalia nebuvo. Juos pasitiko automobilio savininkas A. C., kuris paaiškino, kad išgirdęs trenksmą, išėjo pažiūrėti į lauką ir rado apgadintą savo automobilį. Apklausinėjant nukentėjusįjį, jam kažkas paskambino ir pasakė, jog žino, kas apgadino jo automobilį. Jie kartu iškart nuvažiavo į vietą, kur buvo tas kitas automobilis. Ten buvo V. Č. ir S. R., kurie nurodė, kad mašiną vairavo Š. V., gyvenantis(duomenys neskelbtini). V. Č. buvo neblaivus, tačiau nesmarkiai, o S. R. buvo blaivi. V. Č. automobilis buvo irgi apgadintas. Viską užfiksavę, apie 2 val., jie nuvažiavo į Kaniūkų kaimą, bet Š. V. tą naktį ten nerado. Namuose duris jiems atidarė Š. V. tėvas ir pasakė, kad sūnaus namie nėra. Tada jie dar pabandė paskambinti Š. V., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Š. tėvas sakė, kad sūnus gali būti pas šalia gyvenančią Š. močiutę. Jis su D. P. nuėjo iki nurodyto namo, pasibeldė, tačiau jiems durų niekas neatidarė. Š. V. jis rado kitos dienos vakare ir apklausė jį. Tą vakarą Š. jau buvo blaivus, jo judesiai buvo koordinuoti. Š. V. papasakojo, kad praėjusį vakarą buvo kartu su V. Č. ir S. R., kad vartojo vyną, o kas toliau buvo ir kas vairavo automobilį, neatsimena.

Liudytoja D. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas P. K..

Liudytoja S. R. paaiškino, kad Š. V. pažįsta seniai, gal nuo aštuonių-devynių metų. Santykiai normalūs, draugiški, niekada nesipyko. 2014-02-16 ji susitiko su V. Č., K. Č. ir L. M.. V.pasakė, kad tarėsi su Š. V. susitikti ir šiek tiek išgerti. Ji su L. M. nuvažiavo į Kaniūkų kaimą ir atsivežė Š.. K. Č. ir L. M. netrukus išvažiavo, o jie trise liko Dūkšte, netoli V. namų, aikštelėje prie geležinkelio. V. ir Š. automobilyje gėrė vyną. Ji vyno negėrė. Š. sėdėjo priekyje už vairo, V. - keleivio vietoje šalia Š., o ji sėdėjo gale. Š. V. šildė mašiną, periodiškai ją užvesdamas. Š. pasigyrė, kad išgėręs mėgsta pavairuoti, kad jo tėvas mėgsta policiją papirkinėti, nes kai pirmą kartą jam buvo atėmę teises, tai davė kyšį. Visa tai vyko kažkur prieš vidurnaktį. Kadangi buvo jau vėsu, Š. užvedė mašiną, kad galėtume pasišildyti, ir pasakė V., kad gali ją pavežti iki namų. V. pasakė, kad ji liks pas jį, o mašiną paliks stovėti šitoj aikštelėj. Kai mašinoje sušilo, V., veikiamas išgerto vyno, pradėjo snausti keleivio sėdynėje. V. su Š. išgėrė tris litrinius butelius vyno „Medžiotojų“, kurį šildėsi arbatinuke ant dujinio įrenginio. Tada Š. V. iš niekur nieko pradėjo važiuoti. Ji išsigando, pradėjo rėkti Š., kad stabdytų mašiną, bet jis nereagavo. V. Č. irgi pabudo, abu jie pradėjo sakyti Š. „ką darai“, o Š. atsakė, kad tik apvažiuos ratuką ir visi važiuos namo. Taip bevažiuojant ir įvažiavo į kitos mašinos šoną. Š. stabtelėjo, įvažiavęs į kitą gatvę, maždaug už trisdešimt-penkiasdešimt metrų nuo nukentėjusiojo automobilio. V. pasakė Š., kad pažįsta nukentėjusįjį, ir kad jis eitų pas kalbėtis, bandyti susitarti be policijos, tačiau Š. V. neišdrįso to padaryti ir nuvažiavo į V. namo kiemą. Išlipęs Š. pradėjo verkti, prašė, kad jie nieko nesakytų jo tėvui, kad užsidirbs ir sumokės, kiek reikės, nes šiuo metu pinigų neturi. Ji su V. sakė jam, kad eitų ir kalbėtųsi su nukentėjusiuoju. Š. sutiko su mumis ir nubėgo. Po penkių-dešimties minučių jie paskambino nukentėjusiajam ir paklausė, ar buvo atėjęs Š. V.. Nukentėjusysis pasakė, kad niekas pas jį atėjęs nebuvo. Tada jie suprato, kad Š. iš viso pabėgo. Nukentėjusysis jiems pasakė, kad iškvietė policiją. Jie kieme sulaukė policijos ir davė parodymus. Kitą dieną, po kelių dienų V. važiavo į Ignaliną, prašė, kad paimtų nuo vairo pirštų antspaudus, bet niekas to nedarė. Begeriant vyną, Š. gal ir buvo išlipęs iš automobilio, kad nueiti į tualetą.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad 2014-02-17, apie 2 val., kai jis jau buvau gerokai pamiegojęs, jį pažadino policijos pareigūnai, kurie ieškojo jo sūnaus Š. V.. Jis pasakė pareigūnams, kad Š. namo grįžta tik savaitgaliais ir visada nakvoja pas močiutę, jo uošvienę. Pareigūnai jam pasakė, jog yra įtarimas, kad Š. galėjo dalyvauti autoįvykyje, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Jis pabandė paskambinti sūnui, tačiau sūnaus telefonas buvo išjungtas. Jis parodė pareigūnams, kur gyvena močiutė, ir jie išėjo. Rytą jis nuėjo pas uošvienę, kuri jam pasakė, kad Š. dar miega. Ji sakė, kad naktį pareigūnai nebuvo atėję. Jis pažadino Š., bet su juo susišnekėti nepavyko, jis buvo lyg iš kosmoso. Jis apžiūrėjo sūnaus daiktus – piniginė, raktai, dokumentai buvo vietoje, visi drabužiai buvo tvarkingi, švarūs. Pasiūlius viską papasakoti, Š. atsakė, kad nežino ką jam pasakoti. Pasakė, jog atsimena, kad susitarė susitikti su V. Č., kad sėdėjo automobilyje, gėrė karštą vyną, ir kad jis automobilio nevairavo. Tos pačios dienos vakare atvažiavo policijos pareigūnai. Jie išsivedė iš namų Š. ir bendravo su juo tarnybiniame automobilyje.

Liudytojas D. T. paaiškino, kad Su Š. V. yra klasiokai nuo pirmos klasės ir labai geri draugai. 2014-02-16, netrukus po vidurnakčio, jis išjungė kompiuterį ir išvedė į lauką šunį. Būdamas lauke, matė, kad Š. išlipo iš automobilio, uždarė duris ir nuėjo namo. Pažino jį tik iš eisenos. Matė Š. maždaug iš dviejų šimtų metrų nuotolio. Iš Š. eisenos nesuprato, girtas jis ar blaivus. Į visą tai jis nekreipė dėmesio, nes buvo tamsu, šalta, lijo, pūtė vėjas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), netoli Š. močiutės. Nematė nei automobilio markės, nei spalvos, nei numerio, nes buvo tamsu, tik pastebėjo, jog tai buvo tamsios spalvos sedanas. Nuo Kaniūkų iki Dūkšto keliu yra maždaug du kilometrai. Einant ne keliu, o tiesiai, į Dūkštą galima nueiti per 10-15 minučių. Apie tai, kad Š. kaltinamas pasišalinęs iš autoįvykio, jis sužinojo 2014-02-21, penktadienį, kai grįžo iš mokslų namo. Jam apie papasakojo Š. tėvas. Tada jis prisiminė, kas buvo 2014-02-16, ir pasisiūlė paliudyti, kad Š. tą naktį namo grįžo ne pėsčias, o jį kažkas parvežė automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad Š. V. kaltė administracinių teisės pažeidimų padaryme įrodyta. Š. V. kaltę dėl pažeidimų padarymo įrodo jo paties paaiškinimai, duoti 2014-02-17 policijos pareigūnui P. K., administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūnų P. K., D. P. tarnybiniai pranešimai (b. l. 8-9) ir jų paaiškinimai teismo posėdyje, eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), liudytojų S. R., V. Č. bei nukentėjusiojo A. C. bylos medžiagoje esantys paaiškinimai (b. l. 4-6) bei paaiškinimai, duoti teismo posėdyje. Šie įrodymai patvirtina, kad Š. V. 2014-02-16, apie 23 val. 50 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšte, Bažnyčios gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė stovinčio automobilio VW PASSAT kairę pusę, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, po ko iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Š. V. paaiškinimus, kad jis 2014-02-16 V. Č. priklausančio automobilio AUDI A6 nevairavo, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Taip vertindamas jo paaiškinimus, teismas atsižvelgia į tai, kad jie nėra nuoseklūs. Pirminiuose paaiškinimuose Š. V. teigė nieko neprisimenąs ir neneigė, kad galėjo vairuoti V. Č. priklausantį automobilį (b. l. 7). Versija apie tai, kad jis tikrai automobilio nevairavo, atsirado tik 2014-02-25 (b. l. 11), t. y. po pabendravimo su liudytoju D. T., kuris pasisiūlė paliudyti, kad, neva, matė, kaip kažkas 2014-02-16 naktį Š. parvežė namo. Tačiau akivaizdu, kad šio liudytojo paaiškinimai nei patvirtina, nei paneigia Š. V. kaltės, nes, visų pirma, abejotina, ar aplamai D. T. visiškoje tamsoje, lyjant, iš dviejų šimtų metrų atstumo galėjo atpažinti Š. V., o antra, net jei ir atpažino, neatmetama galimybė, kad Š. V. galėjo pavėžėti bet koks pakeleivingas automobilis. Liudytojo G. V., kuris yra Š. V. tėvas, paaiškinimus apie tai, kad sūnus 2014-02-17 ryte, neva, jam sakė, kad jokio automobilio išvakarėse nevairavo, teismas taip pat vertina, kaip bandymą padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės, nes tos pačios vakare, jau visiškai prasiblaivęs, Š. V. policijos pareigūnui paaiškino, jog neatsimena, ar vairavo automobilį, ir nurodė, kad tėvui ryte sakė tą patį, t. y., kad nieko, kas įvyko išvakarėse, neatsimena.

Išnagrinėjęs bylą, teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiagoje esančiais liudytojų V. Č. ir S. R. paaiškinimais bei šių liudytojų teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei nukentėjusiojo A. C. paaiškinimus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie liudytojai turėtų suinteresuotumą duoti melagingus paaiškinimus Š. V. atžvilgiu ir siektų jam pakenkti.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad Š. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnis), už kurį jam buvo paskirta nuobauda, todėl mano, kad jam skirtinos didesnės nuobaudos nei nuobaudų, numatytų sankcijose už padarytus nusižengimus, minimumas. Nuobaudos turi būti subendrintos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 33, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 283-284, 286-287 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Š. V. pripažinti kaltą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) baudą. Pripažinti jį kaltą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3200 Lt (tris tūkstančius du šimtus litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pagal ATPK 33 straipsnį Š. V. paskirti subendrintą nuobaudą – 3300 Lt (tris tūkstančius tris šimtus litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Rimkus