Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. E. P. ir jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. 2020 m. gegužės 8 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sužalojo žmogų, o būtent: tyčia smūgiuodamas kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. E. P. ne mažiau aštuoniolika kartų į įvairias kūno vietas ir tokiais savo veiksmais V. E. P. padarė galvos smegenų trauminę ligą, ūmaus periodo, sunkios formos, subdurinę hematomą dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, intracerebrinę hematomą kairėje smilkininėje skiltyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės daugybinius lūžimus, kairės orbitos lūžimą, dešinėje pusėje I-VII šonkaulių priekinių dalių lūžius, kairėje pusėje I-IX priekinių dalių šonkaulių lūžimus su dislokacijomis, kairio plaučio sumušimą, kairės plaštakos IV, V pirštų proksimalinių falangų bazių lūžimus, tokiu būdu dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, subdurinės hematomos dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, intracerebrinės hematomos kairėje smilkininėje skiltyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Dėl bausmės skyrimo

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Prokuroras kaltinamajam prašė skirti trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažinus trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu, galutinės bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti.

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam V. Ž. klausimą teismas atskirai pažymi ir tai, jog BK 55 straipsnio nuostata numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Visgi šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, už kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą numatyta vienintelės rūšies bausmė – būtent laisvės atėmimas. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga apsvarstyti galimybę kaltinamajam V. Ž. skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę (kuri skiriama tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje arba 62 straipsnyje nurodytiems pagrindams).

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pirma turi būti svarstoma galimybė paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį ir tik nesant pagrindo taikyti minėtą straipsnį, galima spręsti dėl bausmės švelninimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kai įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018 ir kt.).

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Byloje nustatyta tik viena kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, civilinių ieškinių jis neginčija, tačiau nėra bent iš dalies jų atlyginęs, todėl pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012). T. y. šis straipsnis taikomas tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiojo reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra.

Teismas, individualizuodamas kaltinamajam bausmę, vertina tai, kad V. Ž. padarė vieną sunkų nusikaltimą - sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. E. P. veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo neteisėtų veiksmų) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui), į kaltininką teigiamai charakterizuojančius duomenis: neteistas, nebaustas administracine tvarka, ketina įsidarbinti brolio įmonėje, pripažįsta civilinius ieškinius, nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jam atleido. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamąjį V. Ž. teigiamai charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad šį nusikaltimą galima laikyti labiau atsitiktinio pobūdžio. Matyti, kad kaltinamasis savo elgesio nepateisina, išgyvena dėl įvykio, atsakomybės nevengė, neneigė kaltės, nukentėjusiojo atsiprašė, nurodė, jog net ir esant nustatytam 35 proc. darbingumui, dės pastangas atlyginti žalą. Nusikalstama veika padaryta dėl atsitiktinio pobūdžio situacijos, spontaniškai, nukentėjusiajam ir kaltinamajam kartu girtaujant, nukentėjusiajam atsisakius nurodyti, kur yra kaltinamojo piniginė. Taigi, nors buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau jo atsitiktinis pobūdis rodo, kad kaltinamojo V. Ž. asmenybės pavojingumas nėra didelis ir nėra pagrindo išvadai, kad jis ir toliau darys sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.

Teismas, spręsdamas dėl švelnesnės, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmės skyrimo kaltinamajam V. Ž., atsižvelgia ir į nustatytą aplinkybę, užfiksuotą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. birželio 22-30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-335/2020, kuriame nurodyta, kad V. Ž. praeityje (iki nusikaltimo padarymo) ir tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu diagnozuota įgimta silpnaprotystė - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

Teismo nuomone, byloje esantys V. Ž. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laiko tarpas, per kurį negauta duomenų apie kaltinamojo daromus teisės pažeidimus, iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad kaltinamasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Be abejo, šios aplinkybės nepašalina V. Ž. padarytos veikos pavojingumo, jo atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą, tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, nors ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neigiamai paveiktų V. Ž. (kuriam nustatyta įgimta silpnaprotystė, bendrieji intelektiniai gebėjimai – tarp žemų ir labai žemų), socialinius ryšius, sveikatą, pažeistų proporcingumo principo reikalavimus bei neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, V. Ž. skirtina švelnesnė, nei BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, bausmė – laisvės apribojimas. Įvertinus nusikaltimo sunkumo laipsnį, skirtinas maksimalus šios bausmės terminas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino faktines aplinkybes, kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. V. Ž. skirtini įpareigojimai, kurie teismo nuomone, padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, o būtent: įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 14 d. 15.45 val. iki 2020 m. gegužės 15 d. 15.30 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 151-154), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t., b. l. 155-157, 158-160), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo V. Ž. 15 277,55 E. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 1-7). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam V. E. P..

Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirta turtinė žala yra neabejotinai nulemta nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – t. y. nurodyta žala patirta dėl nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamasis, gydymo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. Ž. priteistina 15 277,55 Eur turtinė žala bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė sumažinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nes kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Šiuo konkrečiu atveju turtinė žala dėl nukentėjusiojo V. E. P. gydymo buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl gynėjo prašymas dėl prašomos priteisti turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, sumažinimo netenkintinas. Aplinkybių, jog civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą lėmė neatsargus nukentėjusiojo elgesys, nustatyta nebuvo, todėl mažinti prašomos priteisti turtinės žalos CK 6.282 straipsnio 1 dalies (nustatančios, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas) pagrindu taip pat nėra.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad Kauno klinikų neurochirurginiame skyriuje jis gydėsi beveik tris mėnesius. Gydytojai jam sakė, kad nevaikščios, tačiau po reabilitacijos pradėjo vaikščioti pasiremdamas lazda. Iki jam padarant sužalojimus jis (V. E. P.) vaikščiojo sunkiai, bet be lazdos. Dabar jam reikalinga lazda. Dėl V. Ž. jam padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, galvos traumą, du mėnesius negalėjo vaikščioti. Kaulų lūžimai sugijo nukentėjusiajam gydantis ligoninėje. Dabar jis gyvena kitoje vietoje, Melioratorių gatvėje, savarankiško gyvenimo namuose, savimi pasirūpina jis pats. Rytais jis jaučia galvos skausmus, svaigsta galva, po to praeina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo V. E. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. Spręsdamas civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys yra grindžiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2020 m. birželio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 436/2020(06) nurodytais V. E. P. konstatuotais sužalojimais: galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, subdurinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, intracerebrinė hematoma kairėje smilkininėje skiltyje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės daugybiniai lūžimai, kairės orbitos lūžimas, dešinėje pusėje I-VII šonkaulių priekinių dalių lūžiai, kairėje pusėje I-IX priekinių dalių šonkaulių lūžimai su dislokacijomis, kairio plaučio sumušimas, kairės plaštakos IV, V pirštų proksimalinių falangų bazių lūžimai. Būtent sužalojimas dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, subdurinės hematomos dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, intracerebrinės hematomos kairėje smilkininėje skiltyje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pastarieji sužalojimai (vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas), o taip pat ir kiti šioje specialisto išvadoje nurodomi sužalojimai - viršutinio žandikaulio dešinės pusės daugybiniai lūžimai, kairės orbitos lūžimas, dešinėje pusėje I-VII šonkaulių priekinių dalių lūžiai, kairėje pusėje I-IX priekinių dalių šonkaulių lūžimai su dislokacijomis, kairio plaučio sumušimas, kairės plaštakos IV, V pirštų proksimalinių falangų bazių lūžimai (nors ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas), neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias nežinant ar pasveiks, ar galės vaikščioti, o galbūt liks neįgalus, bei nepatogumus dėl užsitęsusio gydymo ir po jo.

Kaltinamojo V. Ž. gynėjas, sakydamas byloje baigiamąją kalbą, prašymą sumažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, argumentavo kaltinamajam konstatuota protine negalia, ribotomis jo galimybėmis užsidirbti, taip pat tuo, kad nukentėjusysis įvykio metu, kaip ir kaltinamasis buvo neblaivus, be to, jog nukentėjusysis ir iki šio įvykio turėjo sveikatos problemų. Atsakydamas į šiuos gynybos argumentus teismas pažymi, kad į aplinkybę, jog kaltinamajam konstatuota protinė negalia, teismas atsižvelgė skirdamas bausmę už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, parinkdamas švelnesnę, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę. Toks teismo sprendimas buvo argumentuotas ir tuo, kad nukentėjusysis kaltinamajam atleido, bei jog šios abi pusės susitarė dėl neturtinės žalos dydžio (8000 Eur). Be to, kaltinamajam atliekant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teismo nuomone, kaltinamasis turės galimybę dalimis atlyginti priteistas žalas. Tai, jog nukentėjusysis įvykio metu kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, negali būti pateisinama priežastimi dėl menkavertės dingsties nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti tokio intensyvumo ir stiprumo smurtą, jog, jeigu nukentėjusiajam asmeniui pašaliniai žmonės nebūtų iškvietę medicinos pagalbos, tikėtina būtų kilusios sunkiausios pasekmės (galimai nukentėjusiojo mirtis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pradėjo mušti staiga, neradęs piniginės, per pakankamai trumpą laiką sudavė ne mažiau 18 kartų į įvairias kūno vietas, ir bylos duomenys patvirtina, jog V. Ž. šių savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti. Nusikaltimu, dėl kurio, kaip minėta, pripažintinas kaltu V. Ž., padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus tiek medicininius duomenis, tiek ir nukentėjusiojo paaiškinimus, nekyla abejonių dėl to, kad padariniai sveikatai vis dar išlikę, V. E. P. padaryta neabejotina žala, susijusi tiek su fiziniu skausmu, nepatogumais ir pan., be kita ko - ir atitinkamais padariniais bei pakitimais sveikatai. Todėl kaltinamasis turi prisiimti atsakomybę už tokius nukentėjusiojo sveikatai sukeltus padarinius.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikoje priteisiamus už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžius, taip pat į nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį (jie abu turto neturi, kaltinamajam nustatytas 35 proc. darbingumas, abu gyvena iš pašalpų), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo patirtam dėl sužalojimų skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 6000 Eur. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies - civiliniam ieškovui V. E. P. iš kaltinamojo V. Ž. priteistini 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-1828-5931 pagrindu nukentėjusiajam V. E. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 69-70). Į bylą pateikta 2020 m. spalio 13 d. pažyma Nr. (12.33)PT-4618, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam V. E. P. teikimo išlaidas sudaro 347,28 Eur advokato darbo užmokestis (3 t., b. l. 32). Šias išlaidas prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo V. Ž..

Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. nedirba, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Jis jokio turto neturi. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog kaltinamojo V. Ž. turtinė padėtis yra sunki, jis turi sveikatos problemų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. E. P., iš kaltinamojo V. Ž. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys daktiloskopinės plokštelės, ant kurių nukopijuoti rankų pėdsakai nuo butelio "Tėviškės degtinė", supakuotos pakete Nr. 3, trys daktiloskopinės plokštelės, ant kurių nukopijuoti rankų pėdsakai nuo pomidorų padažo "Tradicinis" stiklainio paviršiaus, supakuotos pakete Nr. 4, virtuvėje nuo stalo paimtos cigarečių nuorūkos, supakuotos pakete Nr. 5, nukentėjusiojo V. E. seilių pavyzdys, supakuotas voke Nr. 421670, įtariamojo R. Ž. seilių pavyzdys, supakuotas voke Nr. 410557, įtariamojo V. Ž. seilių pavyzdys, supakuotas voke Nr. 410556, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 176-177, 178), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2019 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti marškinėliai trumpomis rankovėmis, supakuoti pakete Nr. 1, džemperis (marškinėliai) ilgomis rankovėmis, supakuotas pakete Nr. 2, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 176-177,178), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. Ž..

Pakete Nr. 6 saugomas 2020 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, kuriame įrašytos iš Bendrojo pagalbos centro gautos dviejų skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos ( vokas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Ž. galutinę 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į V. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 14 d. 15.45 val. iki 2020 m. gegužės 15 d. 15.30 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Ž. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. E. P. iš kaltinamojo V. Ž. 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo V. E. P. ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 15 277,55 eurus (penkiolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 55 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo V. E. P. gydymo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. 21 7300 0100 0248 4333).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris daktiloskopines plokšteles, ant kurių nukopijuoti rankų pėdsakai nuo butelio "Tėviškės degtinė", supakuotas pakete Nr. 3, tris daktiloskopines plokšteles, ant kurių nukopijuoti rankų pėdsakai nuo pomidorų padažo "Tradicinis" stiklainio paviršiaus, supakuotas pakete Nr. 4, virtuvėje nuo stalo paimtas cigarečių nuorūkas, supakuotas pakete Nr. 5, nukentėjusiojo V. E. seilių pavyzdį, supakuotą voke Nr. 421670, įtariamojo R. Ž. seilių pavyzdį, supakuotą voke Nr. 410557, įtariamojo V. Ž. seilių pavyzdį, supakuotą voke Nr. 410556, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 175-177,178), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

2019 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus marškinėlius trumpomis rankovėmis, supakuotus pakete Nr. 1, džemperį (marškinėlius) ilgomis rankovėmis, supakuotą pakete Nr. 2, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 175-177,178), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Ž..

Pakete Nr. 6 saugomą 2020 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedą – kompaktinį diską, kuriame įrašytos iš Bendrojo pagalbos centro gautos dviejų skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos ( vokas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Kaltinamojo V. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. 15554714, saugomą pakete Nr. 6, voke Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.