- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-483-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R., R. G.
- Atsakovas
- R. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. S., išvadą teikianti institucija — Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nustatyti dukters G. G., gim. 2004-05-13, gyvenamąją vietą su ieškovu, R. G. ir įpareigoti R. S. netrukdyti bendrauti A. S., gim. 1998-08-09, su seserimi G. S. ir ieškovu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu gyveno nuo 2000 m. Gyvendami su atsakove 2004-05-13 susilaukė dukters G. G. Atsakovė augina sūnų iš pirmosios santuokos A. S., gim. 1998-08-09. Nurodo, kad su atsakove gerai sutarė iki kol ji pradėjo dirbti alaus bare ir ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti vaikais. Jis priekaištavęs atsakovei dėl tokio jos elgesio, tačiau 2008 m. spalio mėnesį, grįžęs iš darbo jos neberado. Atsakovė pasiėmė vaikus, daiktus ir išėjo gyventi kitur. Nurodo, kad atsakovė nesirūpina vaikais, nesidomi dukters auklėjimu, jos sveikata, poreikiais, nebendrauja su sūnaus mokykla, neleidžia ieškovui matytis su dukra ir savo sūnumi A. S. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad 2009 m. liepos mėnesį atsakovė su vaikais grįžo gyventi pas jį į jo nuomojamą butą, esantį Danutės g. 25-34, Panevėžyje, kuriame šiuo metu kartu gyvena, jame yra atsakovės daiktai, kartu su atsakove moka už butą. Teigia, kad ir jis, ir atsakovė nuveda dukrą G. į darželį, ieškovas pasiima dukrą iš daželio, nuveža ir parveža atsakovės sūnų į treniruotes, per pusę su atsakove moka už jos sūnaus A. treniruotes, vežasi abu vaikus pas savo motiną vakarieniauti. Tačiau atsakovė vaikais nesirūpina, retai padaro jiems valgyti, retai skalbia vaikų drabužius. Jis per mėnesį gauna apie 3000 Lt pajamų. Atsakovė buvo išėjusi gyventi atskirai 2–3 kartus, jis nėra davęs atsakovei buto raktų. Atsakovė yra sumušusi sūnų A., dėl girtavimo 3 kartus bausta administracine tvarka, kai mato, kad ji neblaivi, neįsileidžia jos į namus. Paaiškino, kad atsakovės sūnus nori gyventi su ieškovu, abu vaikai prisirišę vienas prie kito ir jis mano, kad vaikams gyventi atskirai būtu negerai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nutraukti. Teismas išaiškino šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bendra tvarka.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra G. G., gim. 2004-05-13, tėvai (b. l. 8). Ieškinio pateikimo teismui metu (ieškinys teisme priimtas 2008-12-16) šalys gyveno atskirai. Nuo 2009 m. liepos mėn. ieškovas su atsakove gyvena kartu su jųdviejų dukra G. G. ir atsakovės sūnumi A. S. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Teismas nurodė, kad atsakovė nuo 2008-09-15 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Panevėžio m. savivaldybėje (T. II, b. l. 41). Atsakovė pripažino, kad nuo 2000 m. buvo išėjusi gyventi atskirai keletą kartų. Dukros G. G. gyvenamoji vieta deklaruota ieškovo tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškovas (T. II, b. l. 34, 36, 62). Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad šalys veda bendrą ūkį, yra pasiskirsčiusios pareigomis, susijusiomis su vaikų priežiūra. Kartu moka už būstą, darželį (t. II, b. l. 20–23). Nepilnametę G. G. į darželį nuveda ir iš jo pasiima ir ieškovas, ir atsakovė. Nors ieškovas nurodė, kad tik jis rūpinasi nepilnamete dukra, tačiau pats patvirtino, kad skambina atsakovei ir tariasi dėl dukters pasiėmimo iš darželio. Ieškovas rūpinasi ir bendrauja ne tik su savo ir atsakovės dukra, bet ir su atsakovės sūnumi A. S. –nuveža ir parveža jį iš treniruotes, vežasi abu vaikus pas savo tėvus, moka su atsakove per pusę už A. treniruotes.
Įstatyme (CK 3.169 str.) nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi teismas padarė išvadą, kad šalys veda bendrą šeimyninį gyvenimą, bendrą ūkį, yra pasiskirstę funkcijomis ir vedant bendrą ūkį, taip pat ir vaikų priežiūros srityje, konstatavo, kad ginčo, numatyto CK 3.169 str. bei 3.170 straipsniuose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat dėl atsakovės sūnaus A. S. bendravimo su seserimi G. G. bei ieškovu nėra. Šalių ginčai dėl vaikų priežiūros, tarpusavio santykių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo institutas negali būti priemonė šalims savo konfliktams, nesusijusiems su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, spręsti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad civilinė byla nenagrinėtina teisme, todėl nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).Teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Ieškovui ir atsakovei teismas išaiškino, kad pasikeitus aplinkybėms, nesant šalių susitarimo ir kilus ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CK 3.169 str. 3 d.). Nustatė, kad iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, 56 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismo priimta nutartis nutraukti bylą nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina, o bylą perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teismas padarė visiškai neteisingas išvadas, kad ieškovas gyvena kartu su R. S. ir veda bendrą ūkį, todėl yra pasikeitusios sąlygos, buvusios ieškinio padavimo metu ir byla nutrauktina. Jis su atsakove kartu negyvena. Ji gyvena savo atskirą gyvenimą atskirai tiek nuo jo, tiek ir nuo vaikų ir neveda kartu su atsakove jokio bendro ūkio. Jis iš atsakovės imdavo pinigus pagal pakvitavimus pastaruoju laiku tik dėl buto nuomos, komunalinių mokesčių sumokėjimo. Nuo 2010-04-01 atsakovė visiškai negyvena kartu su juo ar nepilnamečiais vaikais. Vaikais rūpinasi tik jis vienas asmeniškai. Šias aplinkybes teisme patvirtino tiek jo pakviesta liudytoja G. G., tiek oficialių institucijų raštai apie jo rūpinimąsi vaikais. Atsakovė pagal savo finansines galimybes (uždirba apie 600 Lt) tikrai nėra galinti tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Atsakovė nuolat keičia gyvenamąsias vietas. Jis turi realią finansinę galimybę tiek tinkamai rūpintis vaikų gerove, tiek juos išlaikyti bei vaikams suteikti būstą. Teismas visiškai neįsigilino ir nutartyje nepasisakė, jog atsakovė piktnaudžiauja jai suteikta motinystės teise. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios civilinės bylos esmės ir todėl priėmė neobjektyvų jo bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu šališką procesinį sprendimą iš esmės. Tokiu būdu buvo pažeistos tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, tame tarpe ir j teisingą civilinį procesą
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo ieškovo atskirtąjį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d nutartį palikti nepakeistą.
Su ieškovo R. G., atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad Panevėžio apylinkės teismas priėmė teisingą nutartį, nutraukdamas R. G. iškeltą šią civilinę bylą atsakovei. Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad bylos nagrinėjimo Panevėžio miesto apylinkės teisme metu, R. S. gyveno kartu su savo vaikais, R. G. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Pagal galimybes ir darbo grafiką R. S. vesdavo dukrą G. į darželį, mokėdavo už butą.
CK 3.169 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, aiškiai nurodo, kad toks ginčas gali būti sprendžiamas tik, kai vaikų ir tėvų gyvenamoji vieta skiriasi.
Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog R. S. ir R. G. nesutarimai įvairiais bendro gyvenimo klausimais, nėra nesutarimai dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ir dėl to pagrįstai nutraukė bylą. Skyriaus žiniomis, pastaruoju metu R. S. gyvena vieno kambario motinos bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji laukia, kada baigsis teismo procesai ir galės pasiimti vaikus, nes dabar R. G. jai neleidžia pasiimti vaikų ir toliau juos nuteikinėja prieš ją. Paaiškino, kad jai kelia nerimą sūnaus A. S. elgesys, kadangi nebeįmanoma su vaiku susikalbėti, jam įdiegta R. G. neapykanta motinai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, bet pripažįsta, kad ji savo tolimesnio gyvenimo nesieja su ieškovu R. G., nurodė, kad atsiliepimo į skundą pateikimo metu gyvena (duomenys neskelbtini), prieš pat teismo posėdį nurodė kitą savo adresą – (duomenys neskelbtini).
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 3 p., CK 3.169–170 str.).
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jis nėra išspręstas. Teismas, nutraukdamas bylą, nepagrįstai atsisakė spręsti šį ginčą.
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovė R. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jos gyvenamoji vieta keitėsi bylos nagrinėjimo metu ne kartą. Ieškinio pateikimo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), 2009-01-06 ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), vėliau nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o šiuo metu – (duomenys neskelbtini). Su ieškovu R. G. jos nesieja santuokiniai ryšiai, todėl teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, kad šalys gyvena kartu ir bendrai tvarko reikalus, kai šioji trumpam bylos nagrinėjimo metu apsigyveno ieškovo nuomojamame bute. Bylos šalys bandė kartu rūpintis vaikais, bet tai jiems nesiseka ir kaip nustatyta, tarp jų susiklostę santykiai kenkia vaikų teisėms ir interesams. Tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kas turi neigiamą poveikį vaikų auklėjimui, tai matyti iš tiek ieškovui, tiek atsakovei taikytų poveikio priemonių- administracinių nuobaudų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nesiima pakankamai priemonių vaikams apginti. Ši išvada daroma atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis Panevėžio vaikų lopšelio-darželio„Kastytis“, vaiko teisių apsaugos tarnybos atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį. Jame aiškiai nurodyta, kad šalys kartu negyvena, konfliktas tarp jų gilėja ir tai atsispindi vaikų elgesyje, bet sutinka su teismo nutartimi nutraukti bylą.
Teisminėje praktikoje yra įtvirtinta, kad tėvo ir motinos gyvenimas kartu reiškia ne formalų vien tik gyvenimą vienoje patalpoje, bet ir iš esmės bendrą reikalų tvarkymą, bendrą susitarimą dėl vaiko auklėjimo, išlaikymo. Be to, nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tik tuomet, kai šalys susitaria su kuo vaikas gyvens ir kaip dalyvaus vaiko auklėjime asmuo, su kuriuo vaikas negyvena (CK 3.169 str. 1 d.) arba kai vaiku rūpinasi tik vienas asmuo, o kitas tam neprieštarauja. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalo teismui pateikti išvadą, kurioje būtų pažymėta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą labiau atitiktų vaiko interesus (CK 3.178 str. 2 d.). Pateikta išvada turi būti suformuluota aiškiai ir motyvuotai. Joje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir jų įrodymai, kuriais remiamasi. Nagrinėjamojoje byloje tokios išvados nėra.
Nagrinėjamojoje byloje yra akivaizdus ginčas tarp G. G. tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos. Tik dėl bylos nagrinėjimo teisme atsakovė R. S. apsigyveno pas ieškovą R. G., nenorėdama, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta ne su ja, o ne dėl to, kad šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kad tarp jų neliko ginčo, kad vaiko tėvai iš esmės gyvena kartu. Juk po bylos nutraukimo ji ieškovo bute nebegyvena, pati teismui nurodė kitą savo buvimo adresą. Šiuo atveju teismas galėjo tik vertinti tai, kad ir atsakovė R. S. savo apsigyvenimu pas ieškovą netiesiogiai sutiko, kad vaikas gyventų su juo, o ne atsisakyti spręsti kilusį ginčą. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, nepareiškė, kad jo atsisako, tvirtino, kad atsakovė ne visada grįžta į namus, girtauja, o atsakovė ieškinio nepripažino, prašė ieškinį atmesti Kad R. S. negyvena kartu su ieškovu R. G. pripažįsta ir atsakovė, nurodydama, kad savo ateities nesieja su ieškovu. Teismas nustatytomis aplinkybėmis bylą nutraukė be tam pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo, neišsprendęs reiškiamų reikalavimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., CK 3. 169 str.
nutari a;
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.