- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 1-447-870/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01270-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.2.28.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2007-08-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. - 6 mėn. l./a.; Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas – l m. 6 mėn.; 2009-06-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-08-29 nuosprendžiu, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; 2) 2012-10-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. – 40 parų arešto, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. 2012 m. birželio 26 d. apie 19:15 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atėjo pas nukentėjusįjį L. S. į butą adresu (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš pastarojo 2000 Lt už prieš pusmetį L. S. apgadintas jo buto duris, pastarajam nesutikus įsileisti ir pareikalavus leisti uždaryti duris, jėga šias atidarė, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įstūmę L. S. į vidų panaudojo fizinį smurtą, t.y. suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, padarė L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis veide, kairio skruostikaulio lūžimu, viršutinių trijų dantų lūžimu, kraujosruvomis kakle ir rankose, paveikus kietais bukais daiktais, padarant sužalojimus mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių, po ko iš svetainės pagrobė svetimą - L. S. priklausantį turtą - juodos spalvos dirbtinės odos piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo vizitinės kortelės, neturinčios turtinės vertės, L. S. vardu išduota AB SEB banko kortelė „Visa electron“ 20 Lt vertės, nuolaidų kortelės „Maxima“ 5 Lt vertės, „Norfa“ 10 Lt vertės, „Rimi“, „Salamander“, „Sarma“ neturinčiomis turtinės vertės, 185 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas bendrą 270 Lt žalą,
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog birželio 26 d. atėjęs namo, išgirdo kaip kažkas daužo duris. Jis iš karto suprato, kad tai Laimius, nes jis jiems ne kartą sugadino duris. Jis atidarė duris, jis jas pastūmė, įstūmė jį ir pradėjo bėgti. Jis pradėjo jį vytis, jis (Laimius) nukrito, susitrenkė galvą. Nematė kraujo. Jis (nukentėjusysis) matė, kad jis piktas. Jis pasakė, kad užeitų J. A. pasikalbėti. Jis užėjo, pradėjo mojuoti su plaktuku. Jis jam pasakė, kad jis (nukentėjusysis) skolingas 4000 Lt. Nukentėjusysis pasakė baik ir pradėjo jį vytis, tarp virtuvės ir koridoriaus. Jis žinojo, kad jis šizofrenikas, matė, kad virtuvėje gulėjo peilis, bijojo, kad jis jo nenudurtų. Nes buvo įvykis, kuomet jis vieną kaimynę už plaukų tempė į butą. Jis nuėjo į kitą kambarį ir numetė tą peilį. Jis piniginės net nematė. Matė kaip nukentėjusysis krito koridoriuje. Gal porą kartų davė jam per veidą. Jis bėgdamas krito, jis dar krito virtuvėje, trenkėsi į radiatorių su galva. Gal dar į stalą atsitrenkė. Jis jo nemušė, tik atsimušinėjo. Jis galėjo jį bute nužudyti. Jis šizofrenikas, todėl jo bijojo. Jis jokių daiktų neėmė. Jis gynėsi. Kai kaimynas užėjo, Jis buvo vienas. Iš kaimyno pinigų nesiskolino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. A. nurodė, kad 2012-06-26 apie 18:00 val., grįžo namo, Laisvės pr. 43-54, Vilniuje. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Mama dirbo. Namuose buvo vienas. Apie 19:00 val. išgirdo beldimą į duris. Beldimas buvo panašus į daužymą plaktuku. Iš karto suprato, kad į buto, tiksliau, mamos butą, kuriame gyvena, duris daužosi kaimynas Laimius, kurio pavardės iki šios dienos nežinojo. L. S. gyvena po jų butu. Jie ne kartą buvo nuo jo nukentėję, t.y. L. S. ne kartą buvo sudaužęs plaktuku jų ir jų kaimynų buto duris. Žino, kad jis nenormalus. Žino, kad jis šizofrenikas ir buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Kai išgirdo trenksmą, atsirakino buto duris ir pamatė prie durų stovintį L. S.. Jis rankose turėjo plaktuką. Nebuvo užsimojęs. Kai Laimius pamatė, kad jis atidarė buto duris, jėga tas duris uždarė. Durys atsidaro į išorę. L. S. pastūmė buto duris, kad jis negalėtų išeiti, jis greitai pradėjo bėgti pas save į apačią. Bandė jį vytis. Tarp 5 ir 4 aukštų L. S. paslydo ir 4 aukšte su galva trenkėsi į sieną. Tai buvo laiptinėje. Kraujo nematė. Kaimynas buvo nukritęs, vieną kartą atsitrenkė į sieną. Jis jį pavijo 4 aukšte, prie jo buto durų. Buvo vienas. Kaimynas atsistodamas pamatė, kad jis piktas. Pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis kaimynui pasakė, kad nėra apie ką kalbėtis, pasakė jam, kad jis skolingas 4000 Lt. Kaimynas pakvietė užeiti. Jis nematė ar tuo metu Laimiaus bute buvo kas nors. Virtuvėje pasakė, kad kaimynas turi atlyginti žalą. Tai išgirdęs, Laimius pradėjo mojuotis plaktuku. Jis nuo jo buvo maždaug už metro. Kaimynas jį pastūmė. Jis kaimynui vieną kartą sudavė kumščiu per veidą. Nesitaikė specialiai į konkrečią veido dalį. Tiesiog sudavė. Pataikė į viršutinį žandikaulį, arčiau kairės akies. Laimius krito atbulas, krisdamas, atsitrenkė į stalą ir į radiatorių. Pamatė, kad ant virtuvės stalo guli peilis. Žinodamas, kad Laimius šizofrenikas ir gali tuo peiliu sužaloti, paėmė tą peilį ir jį įmetė į kambarį. Kai Laimius gulėjo, jam du kartus įspyrė. Kur tiksliai pataikė, neatsimena. Viso sudavė L. S. tris kartus – vieną kartą kumščiu į veidą, du kartus koja spyrė į galvos sritį. Nežino kur pataikė. Niekur konkrečiai nesitaikė. Sudavė stipriai. Turėjo tikslą suduoti taip, kad kaimynas nespėtų atsikelti kol jis išeis iš jo buto. Po antro spyrio išėjo. Prieš tai pasakė, kad kaimynas privalės atlyginti žalą. Jokios piniginės iš L. S. buto nevogė. Iš viso iš jo buto nieko nevogė. Mušdamas Laimių, gynėsi (t. 1, b. l. 125).
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. S. paaiškino, kad jis turi psichinę negalią susirgo nuo 2009 m. Dabar jaučiasi gerai, prisimena kas buvo. Jis dirba projektų vyr. finansininku. Jis buvo apdaužęs kaimynų duris. Jis pagalvodavo, kad jo buvę bendradarbiai nusisamdė žmones, kurie nori jam pakenkti ir kurie gyvena virš jo. Apie 19 val. kažkas paskambino į duris. Jis pasižiūrėjo į akutę ir pamatė kaimyną. Jis atrakino duris ir kaimynas paprašė 2000 Lt už apdaužytas duris. Kai atidarė duris, pasakė, kad kaimynas jam netrukdytų ir jau norėjo duris uždarinėti, kuomet A. užstatė duris su koja, kitas žmogus laikė duris ir tokiu būdu jam neleido uždaryti durų. Jį įstūmė į buto koridorių ir pradėjo mušti. Pirmas jį sugriebė nepažįstamas asmuo, jis jo nepažinojo, bet jam atrodo, kad ten buvo Miroslavas, brolis kaltinamojo, po to pradėjo mušti J. ir taip pasipylė smūgių kruša. Jis po truputį traukėsi, atsitraukė iki virtuvės, po to jie nusiramino ir atsitraukė. Po ko jis nerado svetainėje padėtos piniginės su pinigais. Atsakydamas į teisėjos bei kitų proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad nematė kaip paėmė piniginę. Tik pamatė, kad ji dingo. Piniginėje buvo 185 Lt grynais ir įvairios kortelės, nurodytos kaltinamajame akte. Paskambino į banką ir kortelę užblokavo. A. su savo bendru, kuris mano, kad yra jo brolis, padarė jam veido, kaklo, kūno sužalojimus. Jis buvo mušamas rankomis, gal porą kartų kojomis. Jie drauge padarė jam sužalojimus. Jis tikrai negriuvo. Tuomet būtų sužalojimai pečių, nugaros, o jis negriuvo ir jokių tokių sužalojimų nebuvo. Nes tokiu atvejų visi šie sužalojimai matytųsi, o čia tokių sužalojimų nenustatė ir buvo nustatyti ne 2-3, kaip teigė kaltinamasis, o 16 smūgių į veido sritį. Jam padaryta 270 Lt žala. Tai piniginė ir 185 Lt. grynais, įvairios kortelės. Paskutinį kartą duris jis apgadino 2012 m. sausio mėn. Tuo metu buvo ligos paūmėjimas. Gydėsi 5 mėn. ligoninėje. Gyvena vienas. Kas mėnesį lankosi pas gydytoją ir jam leidžiami vaistai. Jį gydo psichiatrė gydytoja J. K.. Kambaryje buvo ir jo telefonas. Telefoną rado numestą buto koridoriuje. Anksčiau nukentėjusysis ateidavo ir skolindavosi pinigus, dar ir dabar jam skolingas. Kaltinamasis buvo jam palikęs kaip užstatą savo asmens tapatybės kortelę. Jam buvo padaryta žala, buvo išmušti trys dantys. Dantų taisymas kainavo virš 3 000 Lt. Turi su savimi dokumentus iš stomatologinio kabineto. Jis suvokdamas A. sunkią finansinę situaciją, atsisako savo tų 3 000 Lt už dantis. Jokių pretenzijų dėl to nereiškia.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. A. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama, sutinka duoti parodymus. Ji nieko nematė, buvo išėjusi iš namų ir grįžo, kai jau buvo atvykusi policija. Policija pasakė, kad kaimynas sumuštas, kad jos sūnus jį sumušė. Nežino iš kur tai žinojo policijos pareigūnai. S. buvo išvežtas į ligoninę. Sūnus jai nieko nesakė. Jis mažai ką jai sako, jis iš vis mažai bendrauja. Grįžusi namo užėjo kartu su policija, jie apžiūrėjo butą. Namuose sūnų nebuvo. Sūnus vartoja narkotikus, nedirba. Kartais sūnus prašo pinigų narkotikams. Iki suėmimo jis nedirbo. Nelegaliai kažkada dirbo, tai maždaug prieš dvejus metus. Paskutiniu metu nedirbo. Iš pradžių namo grįžo Miroslav, po to Jaroslav. Sūnus apie įvykį nieko nesakė. Nuėjo miegoti. Ji klausė apie įvykį, ar tai jis padarė, bet sūnus buvo suirzęs ir nieko jai nesakė. S. tris metus nedavė jiems ramybės. Kas antrą savaitę daužė jiems duris. Jis galėjo ir naktį ir ryte ateiti. Jai būdavo baisu. Jie dabar be durų yra, o jis vaikšto ramiai. Atsakydama į teisėjos klausimus, liudytoja paaiškino, kad sūnus nuėjo prašyti pinigų, o S. nedavė. Vėliau sūnus pasakė, kad ėjo prašyti pinigų. Paskui nežino kas buvo, lyg tais S. duris uždarė. Nežino su kuo sūnus buvo. Tik vėliau sūnus pasakė, kad buvo vienas. Ji pati nieko nematė. Sūnus sakė, kad buvo nuėjęs reikalauti pinigų. Nežino ar sumušė, ar nesumušė.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. B. paaiškino, kad grįždama po darbo girdėjo triukšmą kaip konfliktavo kaimynai. Gyvena Laisvės pr. 43-51, 4 aukšte. Ji grįžo iš darbo, išlipo iš lifto ir išgirdo triukšmą. Buvo namie, išgirdo garsą, tarsi kažkas nugriuvo ant grindų. Priėjo prie akutės ir pro ją pažiūrėjo. Pamatė kaip iš 50 buto išbėgo du vyrukai. Ar iš buto išbėgo būtent kaltinamasis, negali pasakyti, nes jos regėjimas yra silpnas, o ji buvo be akinių. Namas nėra iš ramiųjų, triukšmas yra pastovus, ji nelabai į jį atkreipė dėmesį. S. vieną kartą matė. Kartą vienu metu išėjo, jis važiavo liftu, o jis nusileido laiptais. Kiek pamena, vienas nubėgo į viršų, kitas į apačią. Kol žiūrėjo pro akutę, tas kuris nubėgo į viršų, po to nusileido į apačią. Ji matė, kad išbėgo du jauni vyrukai. Vienas nubėgo į apačią, kitas į viršų. Tas, kuris nubėgo į viršų po kokių kelių minučių nusileido į apačią. Vėliau bute buvo tyla. Atvažiuojančių policijos pareigūnų ji nematė.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. paaiškino, kad ji dirba Karoliniškių poliklinikoje psichikos sveikatos centre. L. S. yra jos pacientas. Pirmą kartą L. S. pamatė 2012 m. liepos 2 d. Nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. birželio 15 d. jis gydėsi Naujos Vilnios psichiatrinėje ligoninėje 63 dienas. Jis buvo išrašytas ir jie iš karto susitiko. Tuo metu jis dar turėjo nedarbingumo lapelį dėl veido sumušimo. Pacientas L. S. serga sunkia liga. Ligos eiga nepertraukiama. Kai jis buvo gydytas, liga buvo sunki, gydytas priverstiniu būdu, jam vystėsi psichozė ir aplinkoje, kurioje jis gyveno buvo konfliktai ir dėl visų tų aplinkybių jis buvo tiek laiko gydytas priverstinai. Jo būklė ligoninėje buvo stabilizuota, paskirtas gydymas buvo efektyvus ir dabar tas gydymas tęsiamas, bet po ligoninės jis dirbo, tai yra dirbantis žmogus. Jeigu jis dirba pagal savo specialybę, žinoma jis turi darbingumo sutrikimą, jis turi invalidumą, tačiau šiai dienai jis yra socialiai adaptuotas. Šiai dienai žmogus dirba, gydosi ir būklė yra stabili. Ar galėtų jis meluoti, ji negalėtų šito komentuoti, todėl kad tuo metu, kai ji jį matė, tiek būklė, tiek jo mąstymas ir nuotaika buvo pilnavertiška. Jis buvo sumuštas, buvo duotas nedarbingumo lapelis, buvo trauma, žmogus nenukrito, nesusimušė. Jeigu jis rašė, kad buvo sumuštas, vadinasi taip ir buvo. Nedrįstų abejoti, nes savo aplinkos, dėl viso kito jis buvo pilnai orientuotas, mąstymas nuoseklus, adekvatus, vertino savo būklę, buvo kritiškas savo būklei, sutiko gydytis, lankėsi, santykiai su mama ir broliu adekvatūs. Tuo metu nematė, kad tai būtų kritiškas ar neadekvatus, kad jis galėtų fantazuoti, ar kliedėti. Tuo metu kai jis sirgo, ten buvo konfliktas, jis buvo ilgas, bet pacientas buvo psichozėje ir savo veiksmų jis nesugebėjo įvertinti.
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. U. parodė, kad kaltinamasis jam nematytas. Nukentėjusįjį pamena. 2011 m. birželio 26 d. apie 19 val. gavo pranešimą, kad Laisvės 43, buto nepamena, randasi sumuštas vyriškis, kurį įsibrovę į butą sumušė du vyriškiai. Atvykus minėtu adresu, užėjus į butą pamatė sumuštą minėtą vyriškį. Jo veidas buvo stipriai sumuštas, jis pasakė, kad jam išmušti trys dantys, paklaustas kas tai galėjo padaryti, jis pasakė, kad aukščiau gyvenantys kaimynai. Pasakė, kad be priežasties įsiveržė ir sumušė. Kiek pamena, jis pasakė, kad buvo paimta piniginė, kurioje buvo 300 ar 400 Lt ir jie pasišalino. Nukentėjusysis nurodė butą, jiems nuėjus pastebėjo, kad šarvuotos buto durys prie spynos yra stipriai iškapotos, tačiau buvo užrakintos. Buto durų niekas neatrakino. Iškvietė 5 PK darbuotojus, greitąją pagalbą, kurie išsivežė nukentėjusįjį. Jie galvojo kaip galima pakliūti į butą, nes ten galėjo būti įtariami asmenys. Kaip tik į namus grįžo to buto šeimininkė, ji pasakė, kad šiame bute gyvena jos sūnūs. Paklausus dėl šio kaimyno, ar galėjo būti koks nors konfliktas, moteris pasakė, kad sūnūs žadėjo eiti pas kaimyną, gyvenantį aukštu žemiau, kad iš jo išreikalauti pinigų už ne vieną kartą sukapotas šarvines duris, nes kaimynas yra sirgęs psichine liga ir jam būna paūmėjimai. Apžiūrėjus butą sūnų jame nerado. Nukentėjusysis atrodė stipriai sumuštas, kai jis jiems aiškino ir kalbėjo, tie jo pasakojimai pasirodė realūs. Neatrodė, kad jis sapalioja ne į tą pusę.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. S. parodė kad 2012-06-26 apie 19:15 val. buvo savo bute. Išgirdo skambutį į duris. Priėjęs prie durų, per akutę pamatė vyrą. Jo neatpažino. Atidarė duris. Pamatė du vyrus. Vieną jų pažįsta. Tai J. A., kuris gyvena jų name (tikslaus adreso nežino). J. A. buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Kito vyro nepažįsta. Jis buvo apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo juodais drabužiais, trumpų plaukų. J. A. pareikalavo atiduoti 2000 Lt už sugadintas duris. Jis atsisakė mokėti ir bandė uždaryti duris. J. A. laikė rankomis duris, įstatė tarp durų koją ir jis negalėjo durų uždaryti. Kitas vyras duris laikė rankomis. Tada vyrai pastūmė jį su durimis į buto vidų ir patys užėjo į jo butą. Nepažįstamas vyras sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Jis pajuto fizinį skausmą. Rankomis užsidengė veidą. Vyrai abu pradėjo jį mušti. Buvo suduota apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Traukdamasis, pasiekė virtuvę. Vyrai nustojo jį mušti ir iš buto išėjo. Po įvykio pastebėjo, kad iš svetainės dingo piniginė, kurioje buvo 185 Lt, dokumentai, mokėjimo kortelė. Piniginė gulėjo svetainėje ant staliuko. Kuris iš vyrų paėmė piniginę, nematė. Papildė, kad Laisvės pr. 43-50, Vilniuje, gyvena apie 10 metų. Kaimyną J. A. pažinojo. Jų nesiejo jokie santykiai. J. A. ateidavo pas jį skolintis pinigų. Jis jam pinigus skolino. Buvo konfliktas 2012 metų sausio 1 dieną. Konfliktas kilo dėl to, kad girdėjo triukšmą iš A. buto. Jų butas yra virš jo. Jam pasirodė, kad A. kažką prieš jį rezga, todėl paėmė plaktuką ir apdaužė A. buto duris. Tai pripažįsta. Tas kartas buvo ne pirmas. Jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Serga šizofrenija. 2012-06-26 apie 19:15 val. buvo namuose. Išgirdo skambutį į duris. Priėjęs prie durų, pro „akutę“ pamatė du vyriškius. Atidarė duris. Pamatė J. A. ir kitą vyruką. A. J. vardą ir pavardę žino, nes prieš tai jis buvo davęs savo asmens tapatybės kortelę kaip užstatą, kai skolino jam pinigus. Su Jaroslavu buvusį antrą vyriškį buvo matęs, bet nežino kas jis toks. Nežino nei jo vardo, nei pavardės. Kai atidarė savo buto duris, J. pasakė, kad jis apdaužė jų buto duris ir pradėjo sakyti, kad jis jam dabar yra skolingas 2000 Lt. Iki šio įvykio prieš savaitę tik buvo grįžęs iš psichiatrinės ligoninės, todėl iš karto nesuprato ko J. nori. Jaroslavui pasakė, kad jie leistų uždaryti duris. Kol J. kalbėjo, anas tylėjo. Kai bandė uždaryti savo buto duris, kurios atsidaro į išorę, priešais stovintis J. ir kiek kairiau stovėjęs kitas vyrukas, rankomis paėmė už durų ir pasakė, kad neleis šių uždaryti. J. ir anas antras jį įstūmė į buto koridorių. Stūmė įrėmę į krūtinę rankas. Už rūbų netempė. Įstūmę, abu užėjo į butą. Pirmas į butą užėjo anas vyrukas. Mano, kad antras buvo J. brolis. Jo vardo nežino. Nežino ar galėtų atpažinti tą vyruką. Neakcentavo į jį dėmesį. Nežiūrėjo į juos. Antras užėjo J. Įvykio metu nebuvo nukritęs. Nežino ar duris uždarė J., ar jos pačios užsidarė, ar buvo atidarytos visą laiką. Pirmas priėjo J. brolis. Nei vienas iš jų nieko nesakė. Nieko nereikalavo. J. brolis iš karto kirto kumščiu į kairės pusės skruostikaulį. Po to pajuto smūgių krušą. Smūgių būta ne mažiau 10. Galimai ir daugiau. Jis dengėsi galvą. Smūgiai pagrinde buvo kumščiais į galvą. Keli smūgiai buvo į krūtinės sritį. Buvo ir spyriai. Spyrė J. Mušė kumščiais abu. Kiek kuris sudavė, negali pasakyti. Mušė abu. Daiktais mušamas nebuvo. Po kiekvieno smūgio jautė didelį fizinį skausmą. Jau vėliau, kai jie išėjo, veidrodyje pamatė, kad yra išmušti trys viršutiniai priekiniai dantys. Mušdami nei vienas iš jų nieko nesakė ir nereikalavo. Suprato, kad buvo mušamas dėl to, kad apdaužė jų buto duris ir nedavė 2000 Lt. Galbūt būtų tuos pinigus davęs buto šeimininkei – moteriai, bet A. J. sakė duok iš karto. Pasimetė. Mušti jį pradėjo koridoriuje. Nuo kiekvieno smūgio vis traukėsi nuo jų. Atsidūrė virtuvėje. Virtuvėje jį baigė mušti. Butas yra dviejų kambarių. Suprato, kad jie buvo svetainėje. Nematė pats to, bet sprendžia apie tai iš to, kad iš svetainės nuo stalo dingo juodos spalvos dirbtinės odos piniginė 50 Lt vertės. Piniginėje buvo vizitinės kortelės, neturinčios turtinės vertės, buvo banko AB SEB kortelė, jo vardu, „Visa electron“, 20 Lt vertės, nuolaidų kortelės „Maxima“, 5 lt vertės, „Norfa“, 10 lt vertės, „Rimi“, „Salamander“, „Sarma“ neturinčios turtinės vertės, 185 lt grynųjų pinigų. Daugiau nieko nedingo. Jo mobilusis telefonas „Samsung“ buvo paimtas iš svetainės, bet jį vėliau rado numestą koridoriuje ant žemės. Jis nebuvo sudaužytas. Gal jie persigalvojo jį imti ir numetė. Nežino kuris iš jų paėmė piniginę ir telefoną, nežino ar jie piniginę ir telefoną ėmė atskirai, nežino kuris numetė telefoną ant žemės ir ar numetė persigalvoję, ar dėl to, kad anas iškrito. Pastebėjo, kad iš virtuvės dingo virtuvinis peilis. Stalinis, su nulaužtu galiuku. Nustebo, kam jiems tas peilis buvo reikalingas. Peilis turtinės vertės neturėjo. Po to įvykio daugiau jų nematė. Jam buvo įskeltas žandikaulis. Piniginės pretenzijos dėl sumušimo nereikš. Tegul tai būna kompensacija už sudaužytas duris. Moralinės žalos nereikš. Dėl piniginės pagrobimo padaryta 270 Lt turtinė žala (t. 1, b.l. 13, 16-17).
Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos J. B. parodymai. Ji 2012-06-26, 2012-09-24 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-06-26 apie 18:30 val. būdama namuose, išgirdo triukšmą iš kaimyninio buto. Girdėjosi, kad kažkas konfliktuoja, kelių asmenų riksmai. Jai atrodė, kad asmenys eina link išėjimo durų ir ji pažiūrėjo per „akutę“. Pamatė, kai du apie 25-27 metų vyrai išėjo iš buto. Laiptais pakilo į viršutinį aukštą, po to nulipo žemyn. Į laiptinę išėjusi nebuvo. Vyrai buvo apsirengę sportinėmis kelnėmis, trumpai kirpti. Veido bruožų nematė. Papildė, kad butą nuomoja. Su kaimynais nebendrauja ir nieko nepažįsta. Vyro, gyvenančio 50 bute, nepažįsta. Nepažįsta ir kaimynų, gyvenančių 54 bute. Įvykį, įvykusį 2012-06-26 atsimena. Tą dieną grįžo iš darbo. Į ketvirtą aukštą kilo liftu. Pakilusi ir išėjusi iš lifto, girdėjo triukšmą. Girdėjo vyriškus balsus. Suprato, kad vyko konfliktas, nes balsai buvo agresyvūs. Tačiau nežinojo iš kur tas triukšmas sklido. Aikštelėje laiptinės nieko nebuvo. Jos butas yra šalia 50 – ojo, tačiau eidama į savo butą, klausė plėjerį ir sunku buvo nustatyti iš kur sklido triukšmas. Triukšmas pasireiškė tuo, kad šaukė vyriški balsai. Kiek tiksliai balsų buvo, nežino. Nesuprato. Kas ką sakė, negirdėjo, nes ausinėse garsiai grojo muzika. Greitai atsirakino buto duris ir įėjo į vidų. Praėjus maždaug pusvalandžiui, išgirdo didelį trenksmą. Trenksmas buvo toks, kaip šūvis, kaip dūžtantis veidrodis. Nesuprato kas tai buvo. Nesuprato, kad triukšmas sklinda iš 50 buto. Laiptinė labai triukšminga. Išgirdusi trenksmą, priėjo prie buto durų ir pro „akutę“ matė, kaip vienas vyriškis, kurio atpažinti negalės, laikė 50 buto duris. Kiek atsimena jis buvo su sportinėmis kelnėmis, marškinėliais. Jo požymių neįsidėmėjo. Vidutinio ūgio. Kaip tiksliai jis laikė duris, negali pasakyti. Nelabai gerai matėsi. Kai vidutinio ūgio vyras laikė 50 buto duris, iš to buto išbėgo kiek aukštesnis vyriškis. Jis, buvo apsirengęs panašiai, kaip ir vidutinio ūgio vyras. Antro vyro negalės atpažinti, nes neįsidėmėjo jo veido bruožų. Aukštesnis vyras nubėgo laiptais aukštyn, o vidutinio ūgio vyras nubėgo žemyn laiptais. Po akimirkos aukštesnis vyras iš viršaus nubėgo laiptais į apačią. Būdama bute, negirdėjo jokių frazių, negirdėjo pagalbos šauksmo. Kai vaikinai nubėgo, triukšmas liovėsi. Į ją niekas nesikreipė pagalbos (t. 1, b.l. 48, 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios Policijos įvykių registracijos suvestinės matyti, jog Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės traum. punkto bendrosios praktikos slaugytoja Gudanec pranešė, kad 2012-06-26 apie 20.14 cal. GMP brigada į ligoninę pristatė L. S., gim. 1973-03-30, gyv. Laisvės pr. 43-50, kuriam diagnozuota: galvos sumušimas, abiejų akių ir lūpos žaizdos. Med. personalui paaiškino, kad 2012-06-26 apie 19.30 namuose adresu Laisvės pr. 43-50 sumušė kaimynai (t. 1, b. l. 3).
Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro duomenų suvestinės matyti, kad 2012-06-26 19.26 min. pranešėjas teigia, kad kaimynas jį sumušė prieš 15 min.(t. 1, b. l. 2).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad L. S. atpažino iš jam pateiktų foto albumų asmenį, kurio nuotrauka buvo pažymėta 67 numeriu, kaip jį sumušusį asmenį, t.y. J. A. (t. 1, b. l. 19-20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1539/12 (01) matyti, kad L. S. padaryta: muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, kairio skruostikaulio lūžis, viršutinių trijų dantų lūžiai, kraujosruvos kakle ir rankose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-26), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl skruostikaulio lūžio. Atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kairės alkūnės srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu (t. 1, b. l. 27-28).
Iš 2012-09-17 apžiūros protokolo matyti, kad buvo stenografuoti gauti iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė kaimynas iš viršaus (t. 1, b. l. 35-37).
Iš L. S., kuris pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje, pareiškimo matyti, kad jis nurodo, jog jam nusikalstama veika padaryta 270 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 31).
Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad dėl L. S. gydymo yra padaryta 159, 13 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 43-45).
Įrodymų vertinimas ir kiti klausimai
Kaltinamasis J. A. buvo kaltinamas tuo, jog 2012 m. birželio 26 d. apie 19:15 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Laisvės pr. 43-50, Vilniuje, apiplėšė įsibrovęs į patalpą, t.y. nukentėjusiajam L. S. atidarius buto duris, pareikalavo iš pastarojo 2000 Lt neva už prieš pusmetį L. S. apgadintas jo buto duris, nukentėjusiajam atsisakius mokėti nurodytą sumą ir pareikalavus leisti uždaryti duris, jėga šias atidarė, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įstūmę L. S. į vidų, panaudoję fizinį smurtą, t.y. suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, padarė L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis veide, kairio skruostikaulio lūžimu, viršutinių trijų dantų lūžimu, kraujosruvomis kakle ir rankose, paveikus kietais bukais daiktais, padarant sužalojimus mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių, po ko iš svetainės pagrobė svetimą - L. S. priklausantį turtą - juodos spalvos dirbtinės odos piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo vizitinės kortelės, neturinčios turtinės vertės, L. S. vardu išduota AB SEB banko kortelė „Visa electron“ 20 Lt vertės, nuolaidų kortelės „Maxima“ 5 Lt vertės, „Norfa“ 10 Lt vertės, „Rimi“, „Salamander“, „Sarma“ neturinčiomis turtinės vertės, 185 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas bendrą 270 Lt žalą. Jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
2001-12-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 32 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) normas, nustatančias teisminio nagrinėjimo ribas“ išaiškinta, jog kaltinimo pakeitimas yra kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių ar juridinės kvalifikacijos pakeitimas. Kaltinimas teisme gali būti keičiamas tiek sunkesniu, tiek lengvesniu. Minėtame nutarime taip pat išaiškinta, jog lengvesnis kaltinimas yra toks, iš kurio pašalintos atskiros nusikalstamos veikos ar jų epizodai, kvalifikuojantys požymiai, nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį švelnesnę bausmę ar pan.
BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį tik prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Pagal BPK 256 straipsnio 4 dalį šios nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.
Teismas vadovaujantis BPK 256 str. 4 d. tikslina J. A. pateiktą kaltinimą šalindamas aplinkybę, kad jis apiplėšė įsibrovęs į patalpą ir konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas dėl kvalifikuoto plėšimo nepasitvirtino. Yra nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės: pas nukentėjusįjį kaltinamasis su nenustatytu asmeniu atėjo (pastarajam nesutikus įsileisti, jėga atidarė duris) ne plėšimo, o pinigų už sugadintas duris reikalavimo tikslu, t. y. savavaldžiaudami. Tai, kad reikalavo pinigų už sugadintas duris patvirtino ne tik nukentėjusysis, kuris sakė, kad J. A. pareikalavo atiduoti 2000 Lt už sugadintas duris. Jis atsisakė mokėti ir bandė uždaryti duris. Suprato, kad buvo mušamas dėl to, kad apdaužė jų buto duris ir nedavė 2000 Lt. Kaltinamasis paaiškino, kad jis jam pasakė, kad jis skolingas 4000 Lt. Be to kaltinamojo motina V. A. tiek patreigūnui Urbučiui, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnus ruošėsi eiti prašyti pinigų už sugadintas duris.
Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sugadinęs buto, kuriame gyveno kaltinamasis, duris patvirtino ir pats nukentėjusysis. Jis teisiamojo posėdžio metu pateikė 2013-01-03 sutartį iš kurios matyti, kad jis sumokėjo V. A. (kaltinamojo motinai) 2000 litų. Be to jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinamojo nereikalaus atlyginti už išmuštus dantis, jis laiko tai kaip kompensaciją už sugadintas jų buto duris. Taigi yra nustatyta, kad kaltinamasis J. A. su nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdydamas savo teisę, kuri yra pripažįstama (nukentėjusysis neneigia, kad duris sugadino ir vėliau žalą atlygino) gauti pinigų už sugadintas buto duris, nukentėjusiajam atsisakius patenkinti kaltinamojo reikalavimą sumokėti už sugadintas duris, kaltinamasis J. A. ir nenustatytas asmuo panaudojo fizinį smurtą ir užvaldė bute buvusius daiktus, nukentėjusiajam priklausančią piniginę su pinigais.
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas prieina prie išvados, kad J. A. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu prieš nukentėjusįjį L. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje – kvalifikuotą savavaldžiavimą. Ikiteisminio tyrimo metu pateikta veikos kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija yra keistina į lengvesnę nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta veika perkvalifikuojama iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį.
Savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (BK 294 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuota sudėtimis (BK 294 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatytas smurtinis (psichinė ir (ar) fizinė prievarta) šio nusikaltimo padarymo būdas ir tokiu būdu padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (kasacinė byla Nr. 2K-P-183/2012).
Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan.)
Nors J. A. neigia jog įvykdė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį L. S. (teigia, kad nukentėjusysis atėjo į jo butą, jį pakvietėužeiti į savo namus, o jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nukentėjusiojo asmeninių daiktų neėmė) tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. A. kartu su nenustatytu asmeniu įvykdė nusikalstamą veiką (atėjo tikslu prašyti pinigų, panaudojo fizinę prievartą (sumušė) ir paėmė asmeninius daiktus). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
Pripažindamas J. A. kaltu teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo L. S. parodymais, kur jis išsamiai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną (birželio 26 d) apie 19 val. kažkas paskambino į duris. Jis pasižiūrėjo į akutę ir pamatė kaimyną. Jis atrakino duris ir kaimynas paprašė 2000 Lt už apdaužytas duris. Kai atidarė duris, pasakė ,kad kaimynas jam netrukdytų ir jau norėjo duris uždarinėti, kuomet A. užstatė duris su koja, kitas žmogus laikė duris ir tokiu būdu jam neleido uždaryti durų. Jį įstūmė į buto koridorių ir pradėjo mušti. Po ko jis nerado svetainėje padėtos piniginės su pinigais ir įvairios kortelės, nurodytos kaltinamajame akte. Tai, kad J. A. planavo eiti pas nukentėjusįjį reikalauti atlyginti žalą už sugadintas duris patvirtino ir J. A. motina V. A., kuri nurodė, kad vėliau sūnus pasakė, kad ėjo prašyti pinigų. Paskui nežino kas buvo, lyg tais S. duris uždarė, pinigų nedavė. Tai, kad kaltinamais su nenustatytu asmeniu buvo pas nukentėjusįjį S. bute ir jį mušė patvirtina ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytoja J. B., kuri paaiškino, kad ji grįžo iš darbo, išlipo iš lifto ir išgirdo triukšmą. Buvo namie, išgirdo garsą, tarsi kažkas nugriuvo ant grindų. Priėjo prie akutės ir pro ją pažiūrėjo. Pamatė kaip iš 50 buto išbėgo du vyrukai. Tai, kad buvo prieš nukentėjusįjį pavartotas fizinis smurtas atskleidžia ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai - specialisto išvada Nr. G1539/12 (01), policijos įvykių registracijos suvestinės duomenys, bet ir jokio suinteresuotumo neturintis bylos baigtimi pareigūnas R. U., kuris parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, užėjus į butą pamatė sumuštą minėtą vyriškį. Jo veidas buvo stipriai sumuštas, jis pasakė, kad jam išmušti trys dantys, paklaustas kas tai galėjo padaryti, jis pasakė, kad aukščiau gyvenantys kaimynai. Pasakė, kad be priežasties įsiveržė ir sumušė. Kiek pamena, jis pasakė, kad buvo paimta piniginė, kurioje buvo 300 ar 400 Lt ir jie pasišalino. Pareigūnui kaltinamojo motina V. A. pasakė, kad sūnūs žadėjo eiti pas kaimyną, gyvenantį aukštu žemiau, kad iš jo išreikalauti pinigų už ne vieną kartą sukapotas šarvines duris. Nukentėjusysis atrodė stipriai sumuštas, kai jis jiems aiškino ir kalbėjo, tie jo pasakojimai pasirodė realūs. Neatrodė, kad jis sapalioja ne į tą pusę.
Vertindamas kaltinamojo parodymus, kad jis neįvykdė nusikalstamos veikos, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo parodymai prieštarauja visų apklaustų asmenų parodymams. Teismas jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai atmeta. Jis pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis L. S. serga psichine liga, siekia suklaidinti teismą, nori, kad teismas L. S. parodymus laikytų kaip nepatikimus dėl jo ligos. Tačiau teismas pilnumoje tiki nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamojo parodymais tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, dalyje, jog nukentėjusysis buvo anksčiau apgadinęs buto, kuriame gyveno kaltinamais duris. Teisiamajame posėdyje apklausta gydytoja, kuri gydo nukentėjusįjį L. S. paaiškino, kad hukentėjusiojo parodymais nedrįstų abejoti, nes jis buvo pilnai orientuotas, mąstymas nuoseklus, adekvatus, vertino savo būklę, buvo kritiškas savo būklei, sutiko gydytis, lankėsi, santykiai su mama ir broliu adekvatūs. Tuo metu nematė, kad jis galėtų fantazuoti, ar kliedėti. Nukentėjusiojo L. S. parodymus patvirtina apklausti liudytojai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis papasakojo pakankamai aiškiai, nuosekliai ir detaliai, visų liudytojų parodymai papildo, patvirtina vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą, todėl jais nesiremti teismui nėra pagrindo. Liudytojų, kurie buvo apklausti teismo posėdyje paaiškinimai yra kategoriški ir nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, atitinka byloje esančius paaiškinimus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais, vienas kitą papildančiais paaiškinimais. Teismas pažymi, kad aukščiau paminėti ir teismo išanalizuoti ir ištirti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, sudaro vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. A. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Analizuojant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitą baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atėjo pas nukentėjusįjį, pareikalavo iš pastarojo 2000 Lt už apgadintas jo buto duris, pastarajam nesutikus įsileisti ir pareikalavus leisti uždaryti duris, jėga šias atidarė, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą, t.y. suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, padarė L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko iš svetainės pagrobė svetimą - L. S. priklausantį turtą - juodos spalvos dirbtinės odos piniginę kurioje buvo vizitinės kortelės, neturinčios turtinės vertės, banko koretelės, nuolaidų kortelės, 185 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas bendrą 270 Lt žalą.
Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, kaltinamasis įvykdė kvalifikuotą savavaldžiavimą, kadangi panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusysis patyrė didelę žalą- jis patyrė didelį skausmą (išmušė jam tris dantis) bei išgąstį (į jo butą be jo sutikimo įėjo du žmonės), po to, kai jį sumušė dar ir paėmė jo asmeninius daiktus.
Nukentėjusiojo L. S. pareikštas 270 Lt civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes jis realus ir pilnai įrodytas. Jį sudaro 185 Lt grynieji pinigai, 50 Lt vertės piniginė, banko kortelės, nuolaidų kortelės (išlaidas patyrė pagamindamas naujas).
Valstybinės ligonių kasos pareikštas 159,13 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
2012-10-11 nutarimu buvo apribotos J. A. nuosavybės teisės į jam priklausančius 90 (devyniasdešimt) litų (t. 1, b. l. 103-108). Šie pinigai konfiskuojami ir nukreipiami pareikštiems civilinams ieškiniams atlyginti.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę J. A., teismas vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į BK 54 str., 56 str. nuostatas. J. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje yra teistas (t.1, b.l. 131-136). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Kaltinamasis daug kartų yra baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 145-149) už narkotinių medžiagų vartojimą. J. A. į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 154), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas. Diagnozė: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas. Tyčinis susižalojimas peiliu (t. 1, b.l. 155). Remiantis „Sodros“ duomenimis, jis niekada nėra dirbęs (t. 1, b. l. 150).
J. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. A. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2012 m. spalio 10 d. (t. 1, b.l. 96). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi J. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012-10-10 (t. 1, b. l. 116-118). 2012 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi J. A. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams (t. 2, b. l.3).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, vartoja narkotines medžiagas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką jis padarė prieš psichinę negalią turintį žmogų, nusikaltimą įvykdė ne vienas, nukentėjusįjį stipriai sumušė (išmušė tris dantis ir padarė kitus sužalojimus), pagrobė jo daiktus, kaltės visiškai nepripažįsta, priešingai kaltina, kad jį nukentėjusysis užsipuolė, o pastarasis gynėsi, kas rodo jo didesnį pavojingumą ir žiaurumą.
Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam J. A. paskiriant laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką vidurkiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme (bausmė neatlikta, kadangi priimant nuosprendį kaltinamajam jau buvo paskirtas suėmimas šioje baudžiamojoje byloje, todėl neturėjo kaltinamasis galimybės atlikti arešto).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. ir skirti jam 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę J. A. paskirti 2 (dvejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. spalio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei laiką įskaitytą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. A. palikti tą pačią – suėmimą. Šią kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir nukreipti vykdyti laisvės atėmimo bausmę.
Priteisti iš J. A. nukentėjusiojo L. S. naudai 270 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš J. A. Valstybinei ligonių kasai prie SAM naudai 159, 13 Lt turtinės žalos atlyginimui.
90 litų, paimtus iš J. A. ir saugomus Vilniaus apsk Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, esančiame Birželio 23-iosios Vilniuje (kasos pajamų orderio kvito Nr. 10-20-PO-DEP 0192) nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti priteistai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą apeliaciniu skundu.