Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Ramintai Pašešiūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-462-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu M. M. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis, 2024 m. gruodžio 28 d., apie 22.30 val., atvykęs į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir muitinei žodžių deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Muitinės pareigūnams atlikus minėtos transporto priemonės fizinį tikrinimą, po atsarginio rato ertmės plastikine apdaila rasti nedeklaruoti raudonieji ikrai. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sulaikytos prekės yra ikrų pakaitalai (kombinuotos nomenklatūros kodas 1604320090) 15,7 kg, jų muitinė vertė įskaitant privalomus mokesčius yra 1 055,38 Eur. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra nubustas už tai, kad neteisėtai gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas prekių muitinei kontrolei, slėpdamas minėtas prekes, taip siekdamas išvengti muitinės kontrolės, M. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d., Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat skundžiamu nutarimu M. M. nubaustas už tai, kad jis įveždamas į Sąjungą iš Baltarusijos Respublikos prekes, kurios įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įtraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XXVII priedą, ir kuriais draudžiama importuoti į Sąjungą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį. Ši jo veika kvalifikuota pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.

Už pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų padarymą M. M. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, ir pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį ‒ 1 820 Eur bauda, subendrinus šias nuobaudas paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 15,7 kg ikrų pakaitalų konfiskavimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, institucija teismo prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko. Automobilyje vežė ikrus, maisto buvo, nebuvo intencijos vežti to kaip kontrabandos kaip muitinė įvertino, jie dažnu atveju atlaidžiau pasižiūrėdavo į maisto produktus ir leisdavo išmesti, bet šiuo atveju jie nusprendė, kad jis tikslingai nuslėpė, vežė maistą kaip kontrabandą. Pasakė, galės teisme įrodyti ir išėjo protokolą rašyti. Ten jis padėjo ne dėl to, kad nedeklaruota, muitinės pareigūnams aiškino, jog padėjo toje vietoje, nes buvo pliusinė temperatūra, o tie produktai genda. Nebuvo intencijos vežti kaip kontrabandą, o čia daugiau, kad sankcionuota prekė. Maisto vienetas jam nepasirodė kaip kontrabanda. Žinojo, kad maisto prekes reikia parodyti pareigūnams, bet jie leidžia kelionėje, kai tik priėmė nutarimą dėl sankcionuotų prekių, išmetinėjo net vandenį, dabar iš žmonių neatiminėja taip produktų. Ten jis dėtų net jei ir būtų mažesnis kiekis ikrų, nes buvo pliusinė temperatūra. Parašė taip savo paaiškinime dėl susijaudinimo, nes jautė spaudimą, juokelių ir t.t. Buvo 100 procentų įsitikinęs, jei parodys ikrus, reikės juos tiesiog išmesti. Universalas jo automobilis buvo. Kai rūkė, tai praeityje vežė sau cigarečių kaip kontrabandą.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovė R. Pašešiūnė teismo posėdžio metu parodė, kad norėtų pažymėti kelis akcentus, dėl ikrų padėjimo, tai buvo šaltas metas, žiema, nebuvo 20 laipsnių šilumos, galima buvo tiesiog ikrus padėti į bagažinę, o ne taip kad nematytų muitinės pareigūnai. M. M. nurodo visas aplinkybes pagal kurias galima daryti išvadą, kad tai buvo kontrabandos gabenimas, numatė pasekmes, jų nedeklaravo, jos nebuvo padėtos ant žemės ar sėdynių, apie jas nieko nepasakė, žinodamas tvarką, dėl maisto vežimo, per sieną, vis tiek vežė prekes suprasdamas, jog gali pažeisti nustatytą tvarką. Dar norėtų paminėti, kad dėl pareigūnų daryto spaudimo, tai bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo išreikštos, taip pat nebuvo gauta skundų dėl pareigūnų elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos.

M. M. pripažino savo kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, jo padarymo aplinkybes, sutiko su jam už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracine nuobauda – 300 Eur bauda. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad M. M. įveždamas prekę iš Baltarusijos pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį. Jo veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, tad pareiškėjas skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį yra patrauktas pagrįstai.

Minėta, kad skundžiamu nutarimu M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam administracinę nuobaudą ‒ 1 820 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 15,7 kg ikrų pakaitalų konfiskavimą.

Pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prekes, pinigus ar kitus privalomus pateikti muitinei daiktus, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengė muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, t. y. asmuo darydamas administracinį nusižengimą suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

M. M. tiek skunde, tiek teismo posėdyje neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir nurodė, kad nenumanė ir negalėjo suvokti, kad jo gabenamas maisto produktas (15,7 kg dirbtinių raudonųjų ikrų) yra kontrabanda. Pareiškėjas teigė neturėjęs intencijos vežti prekės kaip kontrabandą. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo nurodytais argumentais.

2024 m. gruodžio 28 d. M. M. paaiškinime nurodyta, kad būdamas Minsko turguje, jis nusipirko apie 15 kg ikrų. Ikrus padėjo į nišą po ratu, nes nujautė, kad kiekis bus per didelis ir tų ikrų nedeklaravo bei padėjo į minėta vietą dar ir dėl to, kad būtų tinkama temperatūra. Taigi, pareiškėjas, kaip pats nurodė, nujausdamas, kad įsigytų ikrų kiekis yra per didelis, žinojo, kad reikia juos deklaruoti, tačiau sąmoningai pasirinko jų nedeklaruoti, ir dėl to juos padėjo į nišą po atsarginiu ratu, kad galėtų pervežti per sieną nedeklaruodamas. Teismas sutinka su advokato teiginiu, kad asmens paaiškinimas negali būti vienintelis jo kaltės įrodymas. Tačiau šis M. M. paaiškinimas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, kurie taip pat, teismo vertinimu, patvirtina, kad dirbtinius raudonuosius ikrus po atsarginio rato plastikine apdaila pareiškėjas vežė, siekdamas išvengti muitinės patikrinimo.

Antai, M. M. pats teismo posėdyje patvirtino, kad Baltarusijos Respublikos sieną kerta nebe pirmą kartą, taip pat detaliai paaiškino maisto vežimo taisykles ‒ nurodė, kad muitinės pareigūnai dažnu atveju atlaidžiau žiūrėdavo į maisto produktus ir leisdavo juos tiesiog išmesti. Anksčiau, kai tik buvo įvestos sankcijos, išmesdavo net vandens buteliukus, o dabar į viską žiūri atlaidžiau. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kalbėjo apie nedidelius maisto produktų kiekius, teigdamas, kad netgi ir juos tiesiog liepdavo išmesti, o dabar leidžia pravežti asmeniniams poreikiams skirtus produktus. Šie pareiškėjo duoti parodymai iš esmės patvirtina jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kuomet jis teigė padėjęs jo gabentas prekes po atsarginio rato plastikine apdaila, nes jau tuomet suvokė („nujautė“), kad toks kiekis (15,7 kg) yra per didelis.

Taip pat M. M. aiškiai nurodė, kad žinojo, jog vežamas maisto prekes reikia parodyti muitinės pareigūnams. Tačiau, kirsdamas valstybės sieną, pareigūnams vis tiek nurodė, kad neveža jokių deklaruotinų prekių, t. y. sąmoningai pasirinko tokį elgesį, norėdamas neteisėtai pravežti per valstybės sieną įsigytus ikrų pakaitalus.

Pažymėtina, kad byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad M. M. anksčiau jau buvo baustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis iš Baltarusijos Respublikos atvykęs automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. tuo pačiu automobiliu, kaip ir nagrinėjamu atveju, žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos normos daiktų, prekių negabena, tačiau pareigūnams patikrinus automobilį, už vairuotojo ir keleivio sėdynių atlošų, buvo rastos paslėptos cigaretės. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už maisto prekių neteisėtą gabenimą per valstybės sieną, tačiau jau būdamas baustas už analogiško nusižengimo padarymą, neabejotinai žinojo galimas tokio neteisėto pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad ANK 208 straipsnio dispozicijoje nustatyta pareiga deklaruoti prekes kyla būtent jas gabenančiam asmeniui.

Teismas kritiškai vertina ir M. M. pateiktus paaiškinimus dėl minėtų ikrų pakaitalų gabenimo vietos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ikrus buvo padėjęs po automobilio atsarginio rato ertmės plastikine apdaila – į tarpą tarp jos ir automobilio dugno. Taigi M. M. nebuvo tiesiog padėjęs jų ant automobilio sėdynės, ant automobilio grindų, negabeno jų tiesiog padėjęs į automobilio bagažinę, tačiau juos paslėpė automobilio vizualiai sunkiai matomoje vietoje, taip apsunkindamas jų suradimą. Teismo posėdyje M. M. nurodė, kad ikrų pakaitalus minėtoje vietoje padėjo dėl to, kad šie produktai greitai genda, o nusižengimo darymo metu buvo pliusinė temperatūra. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2024 m. gruodžio 28 d., žiemos metu, kai oro pliusinė temperatūra, jeigu tokia ir būna, nebūna didelė. Be to, manydamas, kad jo gabentos prekės gali sugesti, pareiškėjas galėjo imtis kitų priemonių, pvz., įsigyti šaltkrepšį, padėti šalia gabentų ikrų pakaitalo kitų šaldytų (šaltų) produktų ir (ar) pan. Tačiau vietoj to M. M. rinkosi padėti minėtas prekes tokioje vietoje, kurioje jos, be specialaus, fizinio patikrinimo, muitinės pareigūnų nebūtų rastos, o kirsdamas valstybės sieną, aiškiai nurodė nevežantis deklaruotinų prekių. Šios byloje surinktais įrodymais teismo nustatytos aplinkybės, vertinant jas kaip visumą, patvirtina, kad M. M. jam priimtame skundžiamame nutarime nurodytu būdu elgėsi tyčia.

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, akcentavo valinį ir intelektualinį tyčios momentus, nurodydamas, kad jų šiuo atveju nėra nustatyta. Teisės teorijoje kalbant apie valinį tiesioginės tyčios momentą nurodoma, kad jis išreiškia veikos siekimą (norėjimą), o intelektualinis momentas reiškia savo atliekamų veiksmų supratimą. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, o būtent nustačius tai, kad M. M. žinojo, jog vežamus per valstybės sieną ikrų pakaitalus privaloma deklaruoti, sąmoningai pasirinko jų nedeklaruoti ir paslėpti po automobilio atsarginio rato ertmės apdaila (intelektualinis tyčios momentas), taip norėdamas, kad ikrų pakaitalas nebūtų matomas muitinės pareigūnams, nebūtų jų aptiktas ir pareiškėjas galėtų juos neteisėtai įvežti į Lietuvos teritoriją (valinis tyčios momentas), darytina išvada, kad M. M. atlikdamas šiuos veiksmus veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad M. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 208 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai – jis, veikdamas tiesiogine tyčia, gabendamas prekes, privalomus pateikti muitinei, gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršijo penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (sudarė 1 055,38 Eur).

Pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį pareiškėjui paskirta minimali įstatyme nustatyta administracinė nuobauda. Institucija paskirdama minimalią nuobaudą atsižvelgė į M. M. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, gabentų prekių vertę, administracinio nusižengimo pobūdį. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pareiškėjui turėtų būti švelninama, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 208 straipsnio 4 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Šioje nutartyje teismo jau buvo minėta, kad neteisėtam prekių gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpdamas juos, pareiškėjas jau antrą kartą naudojo tą patį automobilį. Taigi, Institucija, nustačiusi pastarąsias aplinkybes, galėjo, siekdama užkirsti kelią tolesniam jo neteisėtam elgesiui, paskirti pareiškėjui ir administracinio poveikio priemonę ‒ automobilio konfiskavimą, tačiau to nepadarė.

Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino M. M. kaltu padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus ir pagrįstai paskyrė šių straipsnių sankcijose nustatytas baudas, bei 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, bei vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskyrė M. M. galutinę administracinę nuobaudą – 1 820 Eur baudą, bei administracinio poveikio priemonę – 15,7 kg ikrų pakaitalų konfiskavimą. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-462-2025 palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.