Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-274-318/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-02
Bylos Nr.: 1S-274-318/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22421-2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė
Kaltinamasis: R. S.
Advokatai: Vytautas Sirvydis

Kategorijos

2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)

Byla Nr. 1S-274-318/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22421-2019Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,kaltinamojo R. S. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į 50 000 Eur dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 4 d., ir dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

1. Kauno apygardos teismui 2021 m. liepos 29 d. su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą bei neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros pabaigos, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) mieste, iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis), Š. S., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. (prieš jį ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, D. Ž. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius Nyderlandų Karalystėje, Ž. J. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, E. J. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, siekdamas netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų A. R., T. M. ir R. S. – pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2017 m. vasaros pabaigos ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d.

2. R. S. kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: A. R., T. M., R. S., įvykdė nusikalstamą veiką – organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, t. y.: jis davė nurodymus A. R., T. M. ir R. S. pagrobti R. D., neteisėtai atimti jam laisvę ir atvežti jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). A. R., T. M. ir R. S. 2019 m. gegužės 29 d., apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta – panaudojant fizinį smurtą prieš R. D., tyčia kumščiu sudavė jam į galvos sritį, o ant galvos uždėjus maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdo į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant kaklo užklijavo R. D. lipnią juostą, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia sudavė R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, o nuvežus R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė, surišo rankas lipnia juosta. Tokiu būdu bendrais veiksmais R. D. padarė nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Perdavus R. D. R. S., tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudojant smurtą, atėmė žmogui – R. D. – laisvę.

3. R. S. kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, Š. S., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. (prieš jį ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J. įvykdė nusikalstamą veiką: organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu –5 dėžių su 397 110 vnt. (158,59 kg) psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) – tablečių, kuriose yra 56,161 kg gryno MDMA ir paketo su 671,23 g narkotinės medžiagos – kokaino – milteliais, kuriuose yra 414,14 g gryno kokaino (toliau – narkotinės ir psichotropinės medžiagos), nurodydamas D. Ž. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio perdavimą Nyderlandų Karalystėje, Š. S. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio paėmimą Nyderlandų Karalystėje ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, o šiam davus nurodymą Ž. J. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurias D. Ž. nurodymu 2019 m. spalio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, aikštelėje Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. perdavus G. P., kurias, gavęs nurodymą iš Ž. J., gabeno krovininiu automobiliu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje iki Lietuvos Respublikos, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 26 d., apie 8 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

4. R. S. kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad jis, nurodydamas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. ir D. Ž. organizuoti labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą Nyderlandų Karalystėje ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, Š. S. davus nurodymą Ž. J. ir pastarojo nurodymu 2019 m. spalio 24 d. Nyderlandų Karalystėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aikštelėje kitam nusikalstamo susivienijimo nariui – G. P. iš kito nusikalstamo susivienijimo nario Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B., veikusio D. Ž. nurodymu, paėmus labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurį R. C. J. B. sudėjus į krovininio automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturint leidimo, nepateikiant muitinės kontrolei jas krovininiu automobiliu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. neteisėtai gabenus nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje per (duomenys neskelbtini) užkardą ir toliau gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol magistralinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d., apie 8 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą.

5. R. S. 2020 m. rugsėjo 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, laikinai sulaikytas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Žemesniojo teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi suimtajam R. S. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: 50 000 Eur dydžio užstatu, intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 4 d., ir dokumentų paėmimu. Teismas, įvertinęs R. S. padarytų veikų pavojingumą, sunkumą, kiekį, mastą, jo socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius su Lietuva, taip pat atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, dėl to jos nagrinėjimas gali užtrukti, kaltinamasis anksčiau neteistas, jam griežčiausia kardomoji priemonė taikoma netrumpą laiko tarpą, t. y. beveik 2 (dvejus) metus, konstatavo, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. S. taikant ir švelnesnes, negu suėmimas, kardomąsias priemones: kaltinamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant nuolatos būti namų zonoje, leidžiant nuo jos nutolti ne daugiau kaip 30 m, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu, bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, būtinumą pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), darbu (mokymusi), bei kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus leidimą išvykti, 50 000 Eur dydžio užstatą bei dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

III. Skundo argumentai

7. Skunde prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam R. S. pratęsti taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą dar 3 (trims) mėnesiams. Prokuroras skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas teisingai nurodė, kad neišnykę R. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo sąlygos ir pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog konkrečiu atveju kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė dėl jos trukmės tapo neproporcinga bei nepateisinama. Tokia teismo išvada prieštarauja nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamai praktikai, kurioje nurodyta, kad nusikaltimų sunkumas ir pobūdis leidžia viešąjį interesą laikyti prioritetu.

7.2. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad šios bylos nagrinėjimas bus nepateisinamai ilgas.

7.3. R. S. ne tik galimai įvykdė labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, turinčius tarptautinį pobūdį, tačiau juos ir organizavo, planavo, sutelkė kitus asmenis ir jiems vadovavo. Be to, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis pagrindžia, kad jis turi tarptautinius kriminalinio pobūdžio ryšius, kuriais naudodamasis jis gali pasislėpti nuo gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Šių faktinių duomenų nepaneigia teismo akcentuoti R. S. turimi tam tikri socialiniai bei šeiminiai ryšiai, kurie neatgrasė kaltinamojo nuo jam inkriminuotų veikų galimo padarymo. Jo padarytos nusikalstamos veikos buvo kruopščiai suplanuotos ir suorganizuotos, galimai nulemtos vedamo gyvenimo būdo ir padarytos siekiant gauti neteisėtų lėšų pragyventi. R. S. laikomas suimtas netrumpą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

7.4. Apygardos teismas R. S. paskyrė švelnesnės kardomąsias priemones, tačiau jos neužtikrina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, tačiau R. S. inkriminuotų veikų pobūdis, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas, leidžia teigti, kad ši priemonė nėra pakankama BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. R. S. turimi tarptautiniai ryšiai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo judėjimo elektroninis stebėjimas nesudaro kliūčių jam jais pasinaudoti ir pasislėpti nuo teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jis turi autoritetą tarp kitų kaltinamųjų. Be to, įvertinus R. S. inkriminuotų veikų pavojingumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo asmenybę, faktą, kad iš nusikatamų veikų kaltinamasis galėjo gauti labai dideles pinigų sumas, 50 000 Eur dydžio užstatas taip pat nelaikytina efektyvia priemone. Tokia priemone nepripažintinas ir dokumentų paėmimas, nes asmens dokumentų neturėjimas netrukdo asmeniui pabėgti nuo teisėsaugos ir veikti priešingai teisei.

7.5. Taigi, aptartos aplinkybės, priešingai, negu konstatavo teismas, pagrindžia, kad teismas nepagrįstai pakeitė R. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones. Kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. S. inkriminuojamų veikų pavojingumui ir ji kaltinamojo teisių nevaržo labiau, negu to reikalauja BPK 119 straipsnio nuostatos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo R. S. gynėjas su skundu nesutinka ir prašo apskųstąją nutartį palikti nepakeistą. Papildomai gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismo nustatytas 50 000 Eur užstatas jau yra sumokėtas į šio teismo depozitinę sąskaitą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, o kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

9. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro skundo, kaltinamojo gynėjo atsiliepime į prokuroro skundą išdėstytus argumentus ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nepratęsdamas R. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino, kitaip, negu skunde mano prokuroras, konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog ilgą laiką laikomas suimtas asmuo proceso metu turi teisę būti paleistas.

11. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų parodymuose, liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tačiau tokie duomenys savaime neįrodo, kad R. S. gali būti taikoma išskirtinai tik kardomoji priemonė – suėmimas, nes šie duomenys teismui suteikia pagrindą taikyti ir bet kurią kitą baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar keletą iš jų. Taigi, žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

12. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tęsiant suėmimo, kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės, terminą, privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik duomenis, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą, būti paleistam proceso metu.

13. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. S., priskirtinos ne tik prie apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis), tačiau ir prie sunkių (BK 199 straipsnio 4 dalis) bei labai sunkių veikų (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 260 straipsnio 3 dalis, 249 straipsnio 3 dalis), už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtas laisvės atėmimo bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tačiau, kaip žinia, vien tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.

14. Kaltinamajam R. S. suėmimas taikomas nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. beveik 2 (dvejus) metus. Taigi, nors skunde prokuroras teisingai pažymi, kad konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo R. S. terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, netgi jam pratęsus suėmimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams, kaip to prašo prokuroras, nebūtų pažeistas, tačiau, kaip minėta pirmiau, ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės – teisės į laisvę – suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.).

16. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

17. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

18. Prokuroras teisingai nurodo, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis, suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Tačiau, kaip minėta anksčiau, kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo vien tik formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstęs teismas, nagrinėjamu atveju kruopščiai įvertino R. S. taikomos griežčiausios priemonės trukmę, baudžiamosios bylos sudėtingumą kartu su jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, kiekiu, mastu, socialinius, šeiminiais ryšiais, ryšiais užsienyje, bei pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje atlikus būtinus proceso veiksmams ir bylą perdavus teismui, kaltinamajam nustatytų suėmimo taikymo pagrindų, įtvirtintų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, procesinė reikšmė, palyginus su pradiniu proceso etapu, sumenko, todėl po beveik 2 metų, toliau vykstant procesui, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. S. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones. Tolesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nebūtų adekvatus ir kaltinamojo teisę į laisvę varžytų labiau, negu to reikalauja anksčiau aptartų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos. Šios teismo išvados nepaneigia prokuroro skunde akcentuojamas R. S. vaidmuo galimai darant jam inkriminuotas veikas, taip pat šių veikų savanaudiškas pobūdis.

20. Teisėjų kolegija nepritaria ir prokuroro skundo argumentams, kad žemesniojo teismo R. S. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: užstatas, intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas, neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Tarp tokių priemonių yra ir teismo kaltinamajam paskirtos priemonės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad pastarosios neužtikrins R. S. dalyvavimo teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo judėjimo elektroninis stebėjimas yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, kuri kartu su asmens dokumentų paėmimu neabejotinai laikytina efektyvia, įgyvendinant BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus, tačiau labai svarbu nustatyti tinkamas šios priemonės taikymo sąlygas ir tinkamai vykdyti jų kontrolę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, pirmu laikotarpiu taikant R. S. intensyvią priežiūrą, šios sąlygos, vertinant kaltinamojo vaidmenį galimai padarytuose nusikaltimuose, jų sunkumo laipsnį ir pobūdį, turi būti pakankamai griežtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo nustatyta sąlyga, kad R. S. gali palikti nustatytą buvimo vietą ryšium su darbu ar mokymusi, bei tuo pačiu nekonkretizuotai nurodant, kad ir kitais iš anksto suderintais atvejais ir gavus leidimą, yra ankstyva ir šioje proceso stadijoje netikslinga, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl iš skundžiamos nutarties šalinama kaip nepagrįsta.

21. Sutiktina su prokuroro argumentais, kad apygardos teismo nustatytas 50 000 Eur dydžio užstatas, netgi kartu su kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu, konkrečiu atveju negali būti pripažintas pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas yra asmuo, be kita ko įvertinant ir jo vaidmenį bendrininkavimo atveju, ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iš nusikatamų veikų kaltinamasis galėjo gauti labai didelis pinigų sumas, R. S. galimai įvykdė labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, turinčius tarptautinį pobūdį, juos jis organizavo, planavo, sutelkė kitus asmenis ir jiems vadovavo, padarytos nusikalstamos veikos buvo kruopščiai suplanuotos ir organizuotos, sprendžia, jog žemesniojo teismo nustatytas užstatas didintinas nuo 50 000 Eur iki 100 000 Eur dydžio, įpareigojant dar 50 000 Eur įmokėti į Kauno apygardos teismo sąskaitą per penkias kalendorines dienas.

22. Vertindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, tik taikant tokias griežtas kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, šiuo metu bus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl apskųstoji teismo nutartis keistina, o prokuroro prašymas pratęsti R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą pratęsti R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams.

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį pakeisti:

nustatytą 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) užstatą padidinti iki 100 000 Eur (šimto tūkstančių eurų), įpareigojant užstato davėją (-jus) per 5 (penkias) dienas nuo šios nutarties įteikimo įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) (gavėjo pavadinimas: Kauno apygardos teismas, juridinio asmens kodas: 293372420, būtina nurodyti mokėjimo paskirtį, tai yra už ką ir kokioje baudžiamojoje byloje mokamas užstatas).

Kaltinamajam ir užstato davėjui(-jams) išaiškinti, kad per šioje nutartyje numatytą terminą sumokėjus nustatyto dydžio užstatą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą, jie privalo nedelsdami apie tai informuoti užstatą paskyrusį teismą ((duomenys neskelbtini), arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt) ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). Tuo atveju, jeigu nustatyto dydžio užstatas į teismo depozitinę sąskaitą per nurodytą terminą nebus sumokėtas, Kauno apygardos teismas spręs klausimą dėl užstato pakeitimo griežtesne kardomąja priemone.

Patikslinti intensyvios priežiūros sąlygas, nustatant, kad R. S. turi nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei nuolatos būti namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo jos leidžiant nutolti ne daugiau kaip 30 metrų, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas bei teismą procesiniams veiksmams atlikti (baudžiamojoje byloje) iš anksto suderinus šiuos atvejus ir gavus leidimą išvykti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MeilutisVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė