Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1996 m. liepos 28 d. Vilniuje, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairuodamas motorinę transporto priemonę padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent: 2023 m. vasario 22 d. apie 21.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė 3 stovinčius automobilius: P. J. automobilį „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos automobilį „VW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), bei „Honda“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), juos apgadindamas, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, ir, nepranešęs apie šį eismo įvykį nei automobilių savininkams, nei policijos pareigūnams, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punktą, numatantį draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, po ko policijos pareigūnai minėtu adresu jo iškvėptame ore alkotesteriu 2023 m. vasario 22 d. 22.33.42 val. nustatė 2,41 prom. etilo alkoholio, o 2023 m. vasario 22 d. 22.54.21 val. – 2,13 prom. etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. apie 19.00 – 19.30 val., būdamas kavinėje, esančioje miesto centre, jis išgėrė 2 bokalus alaus po 0,5 talpos ir pavalgė. Po to įsėdo į jam priklausantį automobilį „VW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir iš pradžių nuvažiavo į Viršuliškių mikrorajoną, o vėliau nuvažiavo pas draugą D. K., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Kai įvažiavo į minėto namo kiemą, dėl plikledžio automobilį užnešė ir jis atsitrenkė į 3 stovinčius automobilius. Dėl įvykio jis patyrė didelį stresą ir šoką, buvo labai susijaudinęs. Jo automobilis taip pat buvo apgadintas. Ar buvo išlipęs iš automobilio apsižiūrėti, šiuo metu jis jau nepamena dėl patirto streso. Jis šiek tiek nuvažiavo į šoną, gal kokius 100 m, ir paskambino D. D. išėjo į lauką ir atidarė vartus į namo požeminį garažą. Tada jis įvažiavo į jo namo požeminį garažą, kur paliko automobilį. Po to kartu su D. nuėjo į jo butą, kur nuo patirto streso pradėjo vartoti viską. Jis vienas išgėrė beveik 0,5 l brendžio. Po kiek laiko atvažiavo pažįstama M., kad jį pasiimtų, nes jis jau buvo visiškai girtas. D. negėrė. Beveik iškart į butą atėjo ir policijos pareigūnai. Jam atrodo, kad su pareigūnais jis buvo išėję į lauką, kur apžiūrėjo apgadintus automobilius. Jis suvokia, kad už vairo atsisėdo būdamas neblaivus ir kad pasišalino iš įvykio vietos.

Be A. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: neblaivumo nustatymo aktu, liudytojo V. S. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. L. 2023 m. vasario 22 d. vairuodamas motorinę transporto priemonę padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas 2,13 prom. neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, dėl bausmės rūšies sutinka, prašo sumažinti bausmės dydį bei baudą leisti mokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. L. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. L. – neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo A. L. prašymą nustato jam šešių mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. L. padarė nusikalstamą veiką ir pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdamas susijęs su eismo įvykiu iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kol buvo patikrintas jo blaivumas ir patikros metu nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. vasario 24 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju A. L. padarė eismo įvykį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taigi ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad šios transporto priemonės savininkas yra A. L. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. L. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2023 m. vasario 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., apribojo A. L. nuosavybės teises į automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį apribojimą. Kadangi automobilis „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 23 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir policijos pareigūnų bodycam vaizdo įrašai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. L. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, Bendrojo pagalbos centro garso įrašus ir policijos pareigūnų bodycam vaizdo įrašus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.