- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- I-3922-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01917-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. J., atsakovo atstovei Indrei Kaušylaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ administratoriaus UAB „Admivita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-04-25 sprendimu Nr. 69-58 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013-02-19 sprendimą Nr. 1618103 (b. l. 65-66), kuriuo nuspręsta UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ negrąžinti 56 157 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-06-30 pagal 2012-09-10 pateiktą prašymą, nes laikė, kad nėra permokos (b. l. 73-74).
Šalies argumentai
Pareiškėja BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ skunde teismui (b. 1. 48-52) prašo panaikinti: 1) Inspekcijos 2013-04-25 sprendimą Nr. 6958; 2) 2013-02-19 Vilniaus AVMI sprendimą Nr. 1618103; 3) įpareigoti Vilniaus AVMI grąžinti pareiškėjai 80 527 Lt dydžio PVM permoką.
Paaiškino, kad šiuo atveju grąžintina PVM permoka įskaitytas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) susidarė ne dėl darbo užmokesčio, mokamo darbuotojams, kurie dirba įmonėje bankroto proceso metu vykdant ūkinę komercinę veiklą, o tenkinant pirmos eilės kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu deklaruotas grąžintinas PVM skirtumas susidarė už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-06-30 dėl prekių ir paslaugų, apmokestintų PVM pirkimo, t. y. buhalterinės paslaugos, teisinės paslaugos, pašto paslaugų kanceliarinės prekės, kuras ir t. t. Visos šios pareiškėjos perkamos prekės ir paslaugos buvo būtinos ir neišvengiamos, siekiant tikslingai vykdyti privalomas bankroto procedūras, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ). Perkant šias prekes ir paslaugas nebuvo siekiama pelno ar bendrovės turto gausinimo, šios PVM apmokestinamos bendrovės išlaidos yra skirtos įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ yra bankrutavusi ir likviduojama nuo 2007 m. Ginčijamas sprendimas pažeidžia ĮBĮ ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę. Mano, kad nurodytų imperatyvių įstatymo normų bei bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesų pažeidimą patvirtina ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 94 str. komentare pateiktas išaiškinimas, kad „išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas lėšas bei kitokį turtą, jei šios lėšos ir kitoks turtas atsirado dėl po nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir nėra skirti atsiskaitymams su įmonės kreditoriais“.
Pareiškėjos manymu, ginčijamas sprendimas savo turiniu prieštarauja MAĮ 90 str., 94 str. ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 35 str. normoms, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Ginčo sprendimas ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir Inspekcijos veiklos tikslams bei uždaviniams bei pažeidžia bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 60-62) paaiškino, kad įmonės atžvilgiu nebuvo atliktas mokestinis patikrinimas, kaip jis suprantamas pagal MAĮ VI skyriaus nuostatas, centrinis mokesčių administratorius skundžiamame 2013-04-25 sprendime Nr. 69-58 pasisakė dėl galimybės deklaruota PVM permoka padengti GPM nepriemoką, neanalizuojant deklaruotų PVM permokų ir GPM nepriemoką atliktų įskaitymų (sugretinimų) skaitinių išraiškų teisingumo. 2012-03-01 mokesčių administratorius įskaitė (sugretino) įmonės deklaruotą PVM permoką (skirtumą) įmonės GPM nepriemokai padengti.
Remdamasi ĮBĮ nuostatomis teigia, kad kreditoriumi esantis mokesčių administratorius turi teisę bankroto procedūros metu atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. atlikti mokėtojo turimos permokos įskaitymą, jeigu toks procesas yra galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas taisykles. Kitokio pobūdžio apribojimų MAĮ nenumato, todėl mano, kad MAĮ yra numatytas draudimas GPM permoką įskaityti kitiems mokesčiams padengti, bet nėra draudimo PVM permoką (skirtumą) įskaityti GPM nepriemokai padengti. Todėl PVM permokos (skirtumo) įskaitymas GPM nepriemokai padengti gali būti atliktas. Nagrinėjamos bylos atveju deklaruotas GPM atsiradęs patenkinus pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus, tenkančius laikotarpiui iki bankroto bylos iškėlimo gali būti sugretinamas su deklaruotomis PVM permokomis vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktu. Jeigu deklaruoto GPM nepriemoka būtų susidariusi įmonei verčiantis ūkine komercine veikla toks įskaitymas (sugretinimas) būtų galimas vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 punktu.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 58) paaiškino, kad palaiko Inspekcijos atsiliepimo argumentus.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl teisės įskaityti deklaruotą PVM permoką (skirtumą) bendrovės GPM nepriemokai padengti.
Ginčo tarp proceso šalių dėl PVM ir GPM sumų nėra, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos ir atsakovės atstovės, tačiau pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo bendrovės deklaruotą PVM permoką įskaityti GPM nepriemokai padengti, nes tai draudžia MAĮ 87 straipsnio nuostatos. Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius turėjo teisę bendrovės deklaruotą PVM permoką įskaityti GPM nepriemokai padengti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė prašymą (deklaraciją) grąžinti PVM permoką 56 157 Lt už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-06-30 (b. l. 113-114). Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2012-09-12 mokesčių administratorius nusprendė bendrovei negrąžinti 56 157 Lt PVM pagal pateiktą prašymą, nes Inspekcijos duomenimis nėra permokos skirtumo (b. l. 126). Pareiškėja 2012-10-15 pateikė skundą mokesčių administratoriui dėl šio sprendimo (b. l. 122-125). Inspekcija 2012-12-06 sprendimu Nr. 69-201 įpareigojo Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012-09-12 sprendimo (b. l. 100-102). Vilniaus AVMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą 2013-02-19 sprendimu (b. l. 81) nusprendė pareiškėjai negrąžinti 56 157 Lt PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-06-30 pagal 2012-09-10 pateiktą prašymą, nes Inspekcijos duomenimis nėra permokos (skirtumo). Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą mokesčių administratoriui, kuris 2013-04-25 sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI 2013-02-19 sprendimą (b. l. 68-71, 65-66). Mokesčių administratorius pareiškėjos deklaruotą PVM permoką 56 157 Lt įskaitė pareiškėjos GPM nepriemokai padengti. Mokesčių administratorius savo veiksmų atlikimą grindė atitinkamomis Lietuvos Respublikos 2001-03-20 ĮBĮ su vėlesniais pakeitimais (2011-12-22 ĮBĮ Nr. XI-1867 redakcija, galiojanti nuo 2012-03-01), MAĮ nuostatomis, taip pat norminiais aktais, reglamentuojančiais mokesčių permokų (skirtumų) įskaitymą.
Šį ginčo klausimą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ), Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (toliau - Taisyklės).
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1867 redakcija, galiojanti nuo 2012-03-01) yra nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio priemokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. ĮBĮ 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu ir trečiuoju-1 skirsniu, Įstatymo (kuriuo buvo patvirtintos minėtos IBĮ nuostatos) 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.
Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kreditoriumi esantis mokesčių administratorius turi teisę bankroto procedūros metu atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. atlikti mokesčio mokėtojo turimos permokos įskaitymą, jeigu toks procesas yra galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas taisykles. Tokiu būdu, įstatymų leidėjas nustatė tvarką, pagal kurią, iškėlus bankroto bylą, buvo leistinas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tačiau pareiškėjos manymu, pagal mokesčių įstatymus atliktas įskaitymas nebuvo galimas dėl MAĮ 87 straipsnio nuostatų ir kitų priežasčių, nurodytų pareiškėjos skunde.
Pareiškėja teigia, kad ginčijami sprendimai pažeidžia ĮBĮ ir CK nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę, permokos įskaitymas pažeidžia MAĮ 90 straipsnio, ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes MAĮ 87 straipsnio 2, 3 dalyse yra numatyti ribojimai tam tikriems mokesčių permokų įskaitymo veiksmams atlikti, t. y. 2 dalyje numatyta, kad mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos GPM sumos gali būti įskaitomos tik GPM ir su juo susijusioms sumoms padengti ir tik tuo atveju, jei jos susidarė dėl per daug išskaityto pajamų mokesčio, o MAĮ 87 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokai padengti, o kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokai padengti. Kitokio pobūdžio apribojimų MAĮ nenumato, todėl darytina išvada, kad MAĮ yra numatytas draudimas GPM permoką įskaityti kitiems mokesčiams padengti, bet nėra draudimo PVM permoką (skirtumą) įskaityti GPM nepriemokai padengti. Vadinasi, pareiškėjos PVM permokos (skirtumo) įskaitymas GPM nepriemokai padengti gali būti atliktas, t. y. mokesčių administratorius tokią teisę turėjo.
Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimai (mokėtojo atitinkamo mokesčio skirtumas (permoka) ir atitinkamo mokesčio nepriemoka) yra vienarūšiai reikalavimai pagal reikalavimo dalyką (objektą), t. y. mokesčiai, mokami į valstybės biudžetą. Šiuo atveju reikalavimų dalykas (objektas) tapatus, todėl bendrąja prasme nėra kliūčių įskaityti šių dviejų piniginių priešpriešinių reikalavimų. Pagal Taisyklių 17 punktą mokesčių permokų ir (ar) mokėtojo skirtumo sąskaitose esančiomis sumomis mokestinės nepriemokos dengiamos automatiškai be mokesčių mokėtojo prašymo. Permokų (skirtumo) įskaitymo mokestinėms nepriemokoms padengti procedūra šių Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka vykdoma kiekvieną darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokesčių administratorius PVM permokų (skirtumo) sumas pagrįstai įskaitė GPM nepriemokai padengti, nes tokių įskaitymo veiksmų atlikimą numato Taisyklių nuostatos.
Pagal IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bendrovė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Bendrovė mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus moka vadovaudamasi mokesčių įstatymais. Nagrinėjamu atveju deklaruotas GPM, atsiradęs patenkinus pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus, tenkančius laikotarpiui iki bankroto bylos iškėlimo gali būti sugretinamas su deklaruotomis PVM permokomis vadovaujantis IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu.
Teismui pripažinus, kad mokesčių administratorius turėjo teisę įskaityti pareiškėjos deklaruotą PVM permoką (skirtumą) bendrovės GPM nepriemokai padengti, kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi, įtakos teismo sprendimui neturės, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai, remdamasis mokesčių įstatymų nustatytomis normomis, PVM permokos (skirtumo) sumas įskaitė (sugretino) su GPM nepriemokomis. Todėl centrinio mokesčių administratoriaus 2013-04-25 sprendimas Nr. 69-58 ir Vilniaus AVMI 2013-02-19 sprendimas Nr. 1618103 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentai.
Pripažinus, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus AVMI grąžinti pareiškėjai PVM permoką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ administratoriaus UAB „Admivita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.