- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-6379-776/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02636-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, V. R. ir S. R.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R. po savo tėvo F. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo A. R. tėvui - F. R. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teisę į turto dalį, t. y. grąžino natūra ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn 2,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus tėvui F. R. po jo mirties pareiškėjas A. R. valdo, naudoja, prižiūri bei tvarko visą minėtą turtą: moka mokesčius ir rūpinasi turtu. Tuo faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Palikėjas F. R. testamento nebuvo sudaręs. Kiti suinteresuoti asmenys - pareiškėjo sesuo V. R. ir brolis S. R. palikimo atsisako. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, kad galėtų priimti mirusio tėvo palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į patikslintą pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo F. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuoti asmenys V. R. ir S. R. atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikė, prašymai pratęsti nustatytą terminą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvui F. R. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teisę į turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ duomenimis F. R. yra naudotojas šio turto: 1,6044 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,8738 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2718 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). F. R. mirė (duomenys neskelbtini) F. R. sutuoktinė S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro 2022 m. vasario 9 d. liudijimą mirusiųjų F. R. ir S. R. Šiaulių rajono 2-ajame notarų biure palikimas nepriimtas. Šiaulių rajono 4-asis notarų biuras 2022 m. sausio 18 d. raštu nurodė, kad mirusiųjų F. R. ir S. R. paveldėjimo bylos nėra užvestos ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2022 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono 4-ajame notarų biure nėra. Suinteresuoti asmenys V. R. ir S. R., mirusiųjų F. R. ir S. R. vaikai, nepareiškė teismui jokios nuomonės, o pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo, kad jie atsisako nuo palikimo.
6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
7. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. R. po tėvo F. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus tėvui, o vėliau ir motinai, rūpinosi jo turtu, tvarkė, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, dėl ko nėra įsiskolinimų už turtą. Byloje nėra duomenų, kad po F. R. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. R. po tėvo F. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis).
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po F. R. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sūnus pareiškėjas A. R..
10. Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Pavelde?jimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą: 1,6044 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,8738 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2718 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.