- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- N-62-1759-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- M. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 24 d. nutarimu M. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 400 litų bauda ir, vadovaujantis ATPK 130 ² straipsnio „Pastaba“, pažeidimas įvertintas 6 baudos balais.
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 24 d. nutarimą ir skirti jam mažesnę baudą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nutartyje nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Greičio matavimo prietaisas rodo ne tik viršytą leistiną greitį, bet ir laiką, praėjusį nuo greičio viršijimo. M. Š. paaiškino, kad policijos pareigūnams parodžius jam greičio matavimo prietaisą, šis rodė 124. Tačiau Palangos miesto PK VP Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės patrulių paaiškinimai, kad nuo viršyto greičio užfiksavimo buvo praėjusios l min. 24 sek., patvirtina, kad tuo metu prietaisas rodė ne viršytą greitį, bet laiką, praėjusį nuo greičio viršijimo užfiksavimo. Todėl nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, jog M. Š. važiavo 90 km/h greičiu, t.y. viršijo leistiną greitį 40 km ir padarė pažeidimą.
II.
M. Š. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti apygardos administracinio teismo nutartį ir paskirtąją baudą panaikinti arba sumažinti.
Šalies argumentai
Nurodoma, kad vyriausiasis patrulis S. Š. , kurio administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo grindžiamas Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas, jam neparodė greičio matavimo prietaise užfiksuoto vairuoto automobilio greičio, o jo kolegos parodytas fiksuotas laikas l min. 24 sek. greičio matavimo prietaise neįrodo viršyto leistino greičio. Paprašius pareigūno S. Š. pasitikslinti, ar jo teiginys teisingas, kad būtent jis važiavo 90 km/h greičiu ir ar matuoklyje yra užfiksuotas jo automobilio greitis, to padaryti pareigūnas nesiteikė, nors jis pats šių rodmenų matyti negalėjo, kadangi matavimo greičio prietaisą turėjo kitas pareigūnas, kurio nebuvo automobilyje matuojant greitį bei rašant protokolą.
Teigiama, kad pareigūnų pateikta schema yra akivaizdžiai neteisinga, nes ties Palangos oro uostu, kur išsišakoja eismo juostos, iki pareigūnų automobilio maksimalus atstumas galėjo siekti 45 m (išmatavo jį suskaičiavęs kelio bortelius, kurių ilgis l m), o ne 103 m., kaip buvo nurodyta schemoje. Būtų logiška manyti, kad jis, matydamas eismo priežiūros patrulį, išbėgantį į gatvę, negalėjo didinti greičio ir lenkti kitų automobilių.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti. Tvirtinama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismo nutartyje pripažinta, kad M. Š. kaltė dėl padarytojo teisės pažeidimo įrodyta ir kad jo nubaudimo teisėtumas ir pagrįstumas teismui nekelia abejonių.
Apeliantas nesutinka su apygardos administracinio teismo nutartimi ir abejoja jos pagrįstumu. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyti pagrindiniai įrodymų vertinimo principai, būtent, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Kaip matyti, apygardos administracinis teismas vadovavosi teisės normoje įtvirtintomis nuostatomis. Taigi, kaip matyti, įrodymų vertinimas didžiąja dalimi priklauso nuo vidinio teismo įsitikinimo. Iš apeliacinio skundo teiginių nematyti, kokių įrodymų vertinimo nuostatų teismas neįvykdė, nes apeliantas, nesutikdamas su jam nepalankiomis nustatytomis fakto aplinkybėmis ir pateikdamas incidento situaciją iš jam palankių pozicijų, apeliaciniame skunde nepateikė materialių duomenų, kurie paneigtų teismo padarytojo vertinimo pagrįstumą ir parodytų išvadų prieštaringumą. Iš apygardos administracinio teismo nutarties matyti, kad teismas, svarstydamas pareiškėjo M. Š. skundo argumentus, išanalizavo visus jo teiginius, t. y. visapusiškai įvertino bylos duomenis. Iš to darytina išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog apygardos administracinio teismo nutartis neatitinka jai keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
Kadangi apygardos administracinis teismas pripažino, kad pareiškėjas M. Š. už padarytąjį teisės pažeidimą patrauktas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas priimtinomis priemonėmis, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo nuostatų, o šios išvados apeliaciniame skunde nepaneigtos, apskųstoji apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutari a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.