Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-462/2012

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 1-10-3-00005-2011-4)

2012 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal pareiškėjo F. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo F. V. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą; R. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą.

Teismas atmetė R. S. reikalavimą dėl 110 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš F. V. Teismas taip pat atmetė F. V. reikalavimą dėl 1 000 Lt dydžio neturtinės ir 3 000 Lt dydžio turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš R. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

privatus kaltintojas R. S. kaltino F. V. tuo, kad jis 2011-04-30, apie 00.05 val., gyvenamojo namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, atvykus policijos pareigūnams išsiaiškinti aplinkybių dėl padaryto kaltinamojo sūnaus R. Kelių eismo taisyklių pažeidimo R. S. išėjus į kiemą smalsauti, kas vyksta, F. V. supykęs jam sudavė kumščiu į veidą ir du kartus kumščiu sudavė į šonkaulius, tuo padarydamas kūno sužalojimus. Nukentėjusysis R. S. nurodo, kad nepaisant to, ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimą nebuvo pradėtas. Nukentėjusysis prašė priteisti iš F. V. 110 Lt turtinės ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Privatus kaltintojas F. V. kaltino R. S. tuo, kad jis 2011-04-30 naktį, tuoj po vidurnakčio, prie jų gyvenamojo namo gatvelėje, policijos pareigūnams sulaikius jo sūnų, pažeidusį Kelių eismo taisykles, išėjęs iš namo R. S. vaikščiodamas apie policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, jį koneveikė, šaukė, kad kyšio duoti nepavyks, ir stovinčiam prie policijos automobilio spyrė į pilvą. Tuomet policijos pareigūnai kartu su kelių eismo pažeidėju jo sūnumi R. išsivežė ir R. S. dėl jo keliamo triukšmo ir poelgio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei nuosprendžio surašymą.

Apylinkės teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu bylos aplinkybių įvertinimu, paviršutiniškai ir neobjektyviai išanalizavo byloje esančius faktinius duomenis. Teismas visiškai nebandė pašalinti byloje esančių prieštaravimų. Teismas motyvuodamas savo išvadą iš esmės pasirėmė tik konstatuotu prieštaravimu tarp proceso dalyvių paaiškinimų, pripažįstant, jog šis prieštaravimas yra traktuotinas kaltinamojo naudai (tiek dėl jo, tiek dėl R. S.).

Tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu jis nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, jas patvirtino ir kiti proceso dalyviai, byloje pateikta specialisto išvada, kita rašytinė medžiaga. Tačiau iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kaip teismas įvertino jo duotus paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, specialisto išvadą dėl jam sukelto fizinio skausmo, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes ir kitą medžiagą. Teismas visiškai nenagrinėjo bylai svarbios aplinkybės, jog pats R. S. tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino sudavęs jam smūgį ranka. Ši aplinkybė nuosprendyje liko nutylėta ir neįvertinta. Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog R. S. kabinėjosi prie šalia esančio žmogaus (apelianto), tačiau ši aplinkybė taip pat liko teismo neištirta. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad R. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai taip pat turi įtakos aplinkybių vertinimui. Teismas tik nurodė, kad atsižvelgia į konfliktiškumą tarp šalių, tačiau lieka visiškai neaišku, kaip ši aplinkybė darė įtakos teismo išvadoms bei kokią reikšmę tai turėjo nagrinėjant bylai svarbias aplinkybes.

Teismo posėdyje nukentėjusysis F. V. ir jo atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis R. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo F. V. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.).

Kolegija konstatuoja, kad 2011-04-30, apie 00.40 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ namo, Palangoje, policijos pareigūnams įforminant R. V., gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, padarytą teisės pažeidimą, prie jų atėjo R. S., gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje. Nukentėjusysis perspėjo, kad R. S. eitų namo, nes yra neblaivus, bet pastarasis pradėjo jį stumdyti. F. V. dar kartą jį perspėjo, kad eitų namo. Po to norėjo R. S. paimti už rankos ir nuvesti, tačiau R. S. spyrė į pilvą ir kumščiu sudavė į galvą. R. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatą. Sužalojimas F. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Palangos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nesurinkta, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje ištirtiems įrodymams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimus, nes kai kuriuos iš jų įvertino neatsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visetą.

Iš byloje esančio 2011-09-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. S. ir F. V. konfliktas kilo iš asmeninių nesutarimų. R. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., o tik nedidelis chuliganizmas, tai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. (b. l. 29).

Vyresnysis patrulis S. M. savo 2011-04-30 tarnybiniame pranešime nurodė, kad „...forminant ATPK pažeidimą prie jų automobilio priėjo jaunuolis, kuris svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi prie šalia esančio žmogaus ir trukdė jiems dirbti. Minėtas jaunuolis į jų (pareigūnų) perspėjimus nereagavo, elgėsi įžūliai, todėl buvo pristatytas į Palangos miesto PK“ (b. l. 31). Be to, pats R. S. savo 2011-04-30 paaiškinime nurodė, kad apie 00.05 val. Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“ namo kieme, būdamas neblaivus (1,08 prom. girtumas), šūkavo, kelis kartus keikėsi necenzūriniais žodžiais, norėjo, kad pareigūnai nebaustų jo kaimyno, kuris vairavo automobilį neblaivus, todėl reikalavo, jog jį paleistų (b. l. 32). Esant tokioms aplinkybėms R. S. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. (b. l. 35).

Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1257/11 (03) patvirtina, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimų neaprašyta, specialisto-mediko užfiksuotas sukeltas skausmas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių V skyriaus 8 punktą – F. V. patirtas poveikis, kaip sukėlęs fizinį skausmą, – nežymaus sutrikdymo masto (b. l. 52).

Apylinkės teisme R. S. atstovas nurodė, kad F. V. dėl išvados kreipėsi tik 2011-08-19, o pats įvykis buvo 2011-04-30, todėl mano, jog specialisto išvada nėra objektyvi. Tačiau F. V. teisme paaiškino, jog kreipėsi į medikus, nes ryte juto didelį skausmą, pagalvojo, kad yra sulaužytas šonkaulis. Tą pačią dieną nuvažiavo pas gydytoją persišviesti. Gydytojas pasakė, kad yra sumušimas ir reikia iškviesti policijos ekipažą. Po trijų mėnesių kreipėsi į ekspertus, nes gavo kaltinamąjį skundą ir šaukimą į teismą. Po teismo posėdžio pagalvojo, kad jaunuolis susipras ir atsiprašys jo dėl tokių nevykusių kaltinimų. Negalvojo kreiptis ir išlaidauti teismo ekspertizei. Po to pateikė medicininį išrašą ekspertams dėl ekspertizės atlikimo (b. l. 65). Byloje esantis 2011-04-30 Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2011-04-30 konsultacijos pas chirurgą metu nukentėjusysis skundėsi skausmu pilve ir nurodė, jog jam koja į pilvą spyrė kaimynas R. S. (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, abejoti byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1257/11 (03) patikimumu nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nukentėjusiojo F. V. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinka įvykio aplinkybes bei anksčiau minėtus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teisme F. V. paaiškino, jog apsirengė ir išėjo į kiemą pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kaip policijos pareigūnai sūnų R. V. prašo persėsti į policijos mašiną dėl blaivumo patikrinimo. Sūnui pasakė, kad eitų į policijos mašiną. Po kelių minučių išėjo R. S. Jis puldinėdamas ėjo prie policijos mašinos, sakydamas jam: „terbakrauski, nebandyk duoti kyšį“. Jis pasisuko prie mašinos iš kitos pusės, jis (R. S.) neleido. Vėl šaukė – „neduosi kyšio, aš viską matau“. Policijos automobilis atsitraukė ir išvažiavo į gatvę. Policijos mašinoje sėdėjo sūnus R. Pareigūnų paklausė, ar jie veš jį į policijos poskyrį. Jam iš paskos atėjo neblaivus R. S. Jis pridengdamas, kad R. S. nelįstų, pasakė: „R., pirma išsiblaivyk, o paskui eik pas policininkų“. Jis neklausė. Paskui, apėjęs apie mašiną, jam spyrė į pilvą. To, kad jie būtų stumdęsi, nebuvo. Tik paprašė, kad eitų namo ir netrukdytų dirbti policijos pareigūnams, tada jis spyrė jam į pilvą (b. l. 64–65).

Šioje privataus kaltinimo byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad pats kaltinamasis R. S. neneigia įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir konfliktavęs su F. V., tik neigia vartojęs prieš pastarąjį smurtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju iš visų liudytojų svarbiausi yra policijos pareigūno S. M. teisme duoti parodymai, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad jis būtų kaip nors suinteresuotas šios bylos baigtimi. Pareigūnas teisme parodė, jog jie tada įformino administracinės teisės pažeidimą dėl neblaivaus vairuotojo. Tada priėjo žmogelis, jie paklausė, kokiu klausimu jis kreipiasi. Jis atsakė, kad sulaikytas vairuotojas – jo sūnus. Įforminant teisės pažeidimą, priėjo kitas žmogus, jo taip pat paklausė kokiu klausimu jis kreipiasi. Tada jis su pirmuoju apsižodžiavo, pradėjo konfliktuoti. Jie antrajam pasakė, kad jis yra išgėręs, ir paprašė jo eiti namo. Paskui pamatė, kad tą žmogelį pradėjo stumdyti, tada iššoko iš mašinos ir įsodinę pristatė jį (R. S.) į Policijos komisariatą (b. l. 67).

Tai, jog policijos pareigūnas nurodė, kad jie įvykio metu muštųsi, to tiksliai nematė, nes jie įformino neblaivų vairuotoją, nepaneigia paties smurto pavartojimo fakto prieš nukentėjusįjį. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas spyriu į pilvą, kurio dėl anksčiau nurodytų priežasčių (protokolo pildymo, smūgio staigumo ir pan.) liudytojas policijos pareigūnas paprasčiausiai galėjo nepamatyti. Be to, tai, jog R. S. pareigūnų buvo įsodintas į policijos automobilį, leidžia pagrįstai manyti, kad pareigūnai matė, jog pastarasis tuoj gali pradėti vartoti smurtą.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nuosekliais nukentėjusiojo F. V. ir liudytojo policijos pareigūno parodymais, kurie patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada. Išteisintojo R. S. išdėstyti teiginiai (apie tai, kad F. V., nuėjęs prie pareigūnų mašinos, pasižiūrėjo pro langą. Apsisukęs su įniršiu priėjo link jo, trenkė į veidą ir į šonkaulius su dešine ranka. Visas šonkaulis buvo mėlynas. Todėl jis F. V. stūmė ir jis pargriuvo. Gal ir pateikė jam į veidą) vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Rašytinė bylos medžiaga (2011-09-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vyresniojo patrulio S. M. 2011-04-30 tarnybinis pranešimas, paties R. S. 2011-04-30 paaiškinimas) leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad įvykio metu kaltinamasis R. S. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, linkęs konfliktuoti, ignoravo tiek policijos pareigūnų, tiek nukentėjusiojo perspėjimus, todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog kaltinamasis pavartojo prieš nukentėjusįjį smurtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Nukentėjusysis prašė iš R. S. priteisti 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str., jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neturėjo jokių sunkių išliekamųjų pasekmių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra optimali.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–106 str. reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pateiktas 2011-08-16 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis advokatui Mantui Liugui sumokėjo 3 000 Lt už atstovavimą teisme ir kitas teisines paslaugas. Todėl šios nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistojo R. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. R. S. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. R. S. anksčiau neteistas. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus viešoje vietoje ir nusiteikęs agresyviai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant paveikti R. S. laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, R. S. skirtina viena iš švelnesnių sankcijoje numatyta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir jį nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Priteisti iš R. S. nukentėjusiajam F. V. 3 000 Lt (tris tūkstančius) litų proceso išlaidų bei 1 000 Lt neturtinės žalos.

Nuosprendis neskundžiamas.