Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl dalies skolos priteisimo iš bendraskolio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos šalių santuokos metu ieškovė 2008 m. rugpjūčio 14 d. su kreditoriumi AB banku Swedbank (ankstesnis pavadinimas Hansabankas) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 6000 Lt (1737,72 Eur) vartojimo kreditas (b.l. 37). Ieškovei nevykdant įsipareigojimų kreditoriui, susidariusi skola Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu buvo priteista iš ieškovės ir išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 839,23 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 13,90 proc. dydžio sutartinių palūkanų ir 25,20 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės kreditoriaus naudai (b.l. 38). Išieškojimą vykdė antstolė Vilma Leskevičienė (b.l. 40).

Taip pat bylos šalių santuokos metu 2009 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė su kreditoriumi UAB „General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktas 954,49 Eur kreditas, o 2009 m. gruodžio 21 d. sudarė sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktas 4569,78 Eur kreditas (b.l. 50-54). Ieškovei nevykdant įsipareigojimų kreditoriui, ji 2011 m. sausio 21 d. išdavė kreditoriui paprastąjį vekselį, kurio pagrindu Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4125,82 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš ieškovės kreditoriaus naudai (b.l. 55). Išieškojimą vykdė antstolė Dalia Kaniauskienė (b.l. 61).

Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, kad bylos šalių prievolės kreditoriui AB bankas Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditoriui UAB „General Financing“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidarios (b.l. 8-10).

Ieškovė, būdama solidari skolininkė su atsakovu, įvykdžiusi įsipareigojimus kreditoriams, regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo pusę jos sumokėtos sumos.

CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios tik jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta prievolė baigiasi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks solidariąją prievolę ar jos dalį įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems solidariesiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas). Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Iš byloje esančių kreditorių AB banko Swedbank ir UAB „General Financing“ pažymų matyti, kad pagal su jais sudarytas Vartojimo kredito sutartis visiškai atsiskaitė ieškovė (b.l. 12-13). Taigi konstatuotina, kad ieškovė įvykdė įsipareigojimus kreditoriams ir įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3153,75 Eur. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po bylos šalių santuokos nutraukimo 2013 m. gruodžio 10 d., ieškovė iš asmeninių lėšų kreditoriui AB „Swedbank“ grąžino 1040,02 Eur (b.l. 38), o kreditoriui UAB „General Financing“ – 3177,24 Eur. Taigi iš viso ieškovė kreditoriams pervedė 4217,26 Eur. Atitinkamai pusę šios sumos, t. y. 2108,63 Eur, ieškovė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo regreso tvarka. Teismo posėdžio metu, ieškovei sumažinus prašomą priteisti sumą nuo 3153,75 Eur iki 2108,63 Eur, teismas sprendžia, kad ši suma yra įrodyta, pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu mėgino kvestionuoti sudarytas vartojimo kredito sutartis, jų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, atsakovo žinojimą apie sudarytas sutartis, pažymėtina, kad tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Analogiški klausimai buvo keliami nagrinėjant bylos šalių santuokos nutraukimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jų teismas pasisakė 2013 m. gruodžio 10 d. sprendime. Santuokos nutraukimo byla yra išnagrinėta, teismo sprendimo bylos šalys neskundė, jis yra įsiteisėjęs, todėl šioje byloje iš naujo kelti tuos pačius klausimus negalima.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Jo vidutinis darbo užmokestis yra 250 Eur per mėnesį. Darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu neleidžia sumokėti visos priteistos sumos ieškovei iš karto. Priteistos sumos išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nes taip jam sudaroma galimybė grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės finansinė padėtis būtų sunki, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ji atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.

Atsakovas prašo skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Teismas sprendžia, kad išdėsčius skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui būtų pernelyg suvaržytos ieškovės teisės ir teisėti interesai, todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui. Tai labiau atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus bei užtikrina ieškovės interesus.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o 2 dalyje, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 63 Eur žyminio mokesčio bei 134 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2108,63 Eur skolos ir 197 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 12 mėnesių, nustatant, kad atsakovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo mokės po 193 Eur kas mėnesį iki kol bus padengta visa skola.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.