- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-479-175-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00274-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-175/09
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajai R. Š. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta pagal LR BK 260 str. 1 d., ir pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei pardavė narkotines medžiagas, t.y. 2009 m. birželio 2 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) m., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo devyniolika dozių (8,665 g.) narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2009-06-03 11.30 val., kai iš savo namų asmeniui, kuriam 2009-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – M. Z. – už 50 Lt pardavė dvi dozes narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 0,872 g., o likusias septyniolika dozių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 7,793 g., tą pačią dieną apie 11.45 val. kratos metu paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-06-19 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p.) ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti ir R. Š. pagal LR BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. Prokuroras nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas nustatė tik vieną R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl taikyti LR BK 62 str. nuostatų nebuvo teisinio pagrindo, kadangi tam, kad būtų galima pritaikyti šį straipsnį, būtina nustatyti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pasak prokuroro, nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, teismas negalėjo net svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo R. Š. klausimo. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kam prižiūrėti jos mažamečių vaikų, kadangi R. Š. parodė, jog gyvena kartu su draugu bei veda bendrą ūkį, todėl pagrįstai manytina, jog vaikus būtų kam prižiūrėti.
Netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, teismas R. Š. neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko nuosprendis keistinas. Įvertinus tai, jog R. Š. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pagal savo pavojingumo laipsnį priskiriama prie sunkių nusikaltimų, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą R. Š. įvykdė būdama anksčiau teista, teistumas išnykęs, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vieną kartą bausta administracine tvarka, išlaiko du mažamečius vaikus. Duomenys, kurių pagrindu buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelis, patvirtina, kad nuteistoji narkotines medžiagas platino ir anksčiau. Konstatuotina, jog R. Š. antivisuomeninės paskatos buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimas buvo tik loginė jos gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Pasak prokuroro, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei tokio nusikaltimo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras neginčija nuteistosios R. Š. kaltės ir teismo išvadų dėl jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatą ir paskyrė R. Š. aiškiai per švelnią bausmę.
Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y., vadovaujantis LR BK 62 str. 2 d. 2 p., paskyrė nuteistajai R. Š. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kadangi nenustatė visų sąlygų, būtinų tam, kad būtų galima pritaikyti LR BK 62 str. 2 d., tačiau jis taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nenustatęs dar vienos R. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Sprendžiant LR BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. Apylinkės teismas nustatė vieną R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažino, kad kaltininkė išlaiko 2 mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti, ir dėl to paskyrė jai švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Tačiau tai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, kadangi nenustatyta dar viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, mano, kad R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji šią veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad R. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, kaip pati nurodė, darbą susirasti sunku, ji yra našlė, viena augina du mažamečius vaikus, šeimos pajamas sudaro tik už vaikus gaunamos pašalpos (284 Lt per mėnesį). Todėl akivaizdu, kad materialinė padėtis jos šeimoje buvo itin sunki. Tiesa, nuteistoji nurodė, kad jai padeda draugas, tačiau partnerystė su juo neįregistruota, taigi, jis jokių įsipareigojimų tiek nuteistosios, tiek jos vaikų atžvilgiu neturi. Nuteistoji patvirtino, kad narkotines medžiagas sutiko parduoti norėdama užsidirbti bent šiek tiek pinigų. Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės objektyviai leidžia teigti, kad R. Š. nusikalstamą veiką sutiko padaryti ir padarė būtent dėl labai sunkios turtinės padėties.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tačiau išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, kuomet net ir pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę.
R. Š. yra nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad ji pati policijos pareigūnams atidavė turėtas narkotines medžiagas, taigi šios narkotinės medžiagos apyvartoje neišplito, be to, šių medžiagų ji turėjo nedidelį kiekį. Įvertinus tai, kad yra nustatytos dvi R. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad R. Š. išlaiko du mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kam prižiūrėti, teisėjų kolegija mano, kad R. Š. atžvilgiu yra galimas LR BK 62 str. 2 d. taikymas, kadangi net ir paskyrus jai minimalią straipsnio sankcijoje už nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę, ši būtų per griežta, kadangi taip būtų pažeidžiami vaikų interesai, jų dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistosios vaikais gali pasirūpinti R. Š. draugas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau anksčiau minėta, jis su R. Š. nėra įregistravęs partnerytės, tad neturi jokių įsipareigojimų R. Š. , o juolab, jos vaikų atžvilgiu. Tai, kad jis rūpinsis vaikais, yra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai. Artimų giminaičių, galinčių pasirūpinti vaikais, R. Š. taip pat neturi.
Prokuroras taip pat nurodo, kad R. Š. yra teista, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teistumas R. Š. yra išnykęs, todėl tai negali būti pagrindu netaikyti jos atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. nuostatų. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, net ir neteisingai pritaikydamas įstatymą, išsamiai išdėstė motyvus dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, skyrimo. Juos įvertinus apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgus į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo R. Š. paskirta bausmė yra teisinga, jos keisti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuteistajai R. Š. paskirtą bausmę griežtinti, o apeliacinis teismas ją sušvelnina, t.y., nustato dar vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir palieka apylinkės teismo nuosprendžiu pritaikius LR BK 62 str. 2 d., paskirtą bausmę, tokiu būdu patikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teismas apeliacinio skundo ribų neviršija, kadangi skundžiama bausmė buvo paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. O tai, kaip išimtis, kuomet esant minėtoms sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 7 punkte, kuriame teigiama, kad prokurorui, privačiam kaltintojui ar nukentėjusiajam prašant pagriežtinti bausmę (nesant kito apelianto priešingo prašymo), teismas gali ją sušvelninti, jeigu skundžiama bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Apylinkės teismas R. Š. atžvilgiu pritaikė LR BK 62 str. 2 d, nuostatas, nenustatęs visų tam būtinų sąlygų, tačiau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir nustačius dar vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl ko nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.), pripažįstama, kad apylinkės teismo nusprendžiu R. Š. paskirta bausmė yra teisinga.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 nuosprendį pakeisti:
pripažinti R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.