Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-783/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
1-35-783/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
M. L.
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Ramūnas Vilimavičius
2011 m. kovo 17 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Odetai Gruodienei,nukentėjusiajam M. L.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2006-07-27 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 m., remiantis BK 75 bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 5 mėn., 2007-12-21 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas bei pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 2) 2009-08-13 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn., vadovaujantis BK 64 str. nuosprendžiu paskirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kupiškio r. apyl. teismo 2006-06-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės 3 mėn. dalimi ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 8 mėn., taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. 2010 m. lapkričio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuriame gyvena M. L., bei kieme, tai yra viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: įėjęs į gyvenamą namą reikalavo M. L. eiti į kiemą pasikalbėti, taip nutraukė M. L. bei name buvusių žmonių poilsį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namo kieme keturis kartus iš dviejų nenustatytų ginklų šovė į nukentėjusįjį M. L., pataikydamas vieną kartą nukentėjusiajam į galvą bei vieną kartą į sėdmenis, taip nukentėjusiajam dėl šautinių liestinių žaizdų viršugalvyje ir dešiniame sėdmenyje nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino bei parodė, jog tą dieną kartu su M. G. buvo nuvykę pas M. L. į namus, norėjo paklausti, ar šis nesutiktų patalkininkauti M. G. mamai, tačiau M. L. nesileido į kalbas, triukšmavo. Matė, jog M. G. laikė durų rankeną. Išėjęs Š. L. klausė, kas čia vyksta, siūlė eiti į kiemą pasikalbėti. Išėjus į kiemą, netrukus M. L. iššoko iš namų su daiktu, panašiu į pagalį, po ko kažkas iš kažkur iššovė. Jis pats į M. L. nešovė, jo nežalojo. Matė, kad po šūvio M. L. parkrito, jis bandė prie šio prieiti, tačiau M. L. atistojęs pabėgo. Važiavo pas M. L. kabėti dėl darbo, o ne dėl konfliktų. Yra girdėjęs, jog vasarą M. L. po kaimą lakstė su kirviu, tačiau ne dėl to vyko pas jį į namus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. B. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. L. parodė, jog 2010 m. lapkričio 21 d. apie 17 val., po darbo grįžęs namo prausėsi, kai į namus atėję M. L. ir M. B. pareikalavo eiti su jais į lauką, jis atsisakė, nes tai nebuvo geranoriškas kvietimas, bei užrėmė duris. Patampę duris jie išėjo. Po kurio laiko sužinojęs, jog į kiemą kartu su M. B. ir M. G. išėjo jo brolis Š. L., išbėgo pažiūrėti, kas vyksta kieme. Jam tik išbėgus ir paklausus, ko šie nori, pasigirdo šūviai, matė, jog kibirkštys ir garsas kyla nuo M. B.. Supratęs, jog į jį šaudoma, pasileido bėgti. Bėgdamas matė, jog jį vejasi M. B.. Jam bebėgant dvi kulkos pataikė į jį bei sužalojo. Spėja, jog M. B. reikalavo jį eiti į kiemą pasikalbėti dėl vasarą kilusio konflikto dėl sesers, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes dėl ko M. B. ir M. G. reikalavo eiti į kiemą, jie nesakė.

Liudytoja A. L. parodė, jog datos nebepamena, apie 17.15 val. girdėjo prie namų privažiavusį automobilį, iš jo garsiai sklindančią muziką. Ji tuo metu su mama buvo kambaryje. Netrukus išgirdo triukšmą virtuvėje, po kurio laiko pro langą pamatė kieme brolį Š. L., stovintį kartu su M. B. ir M. G.. Išėjusi į koridorių matė, kaip M. G. kažką paėmė iš automobilio bagažinės, netrukus pasigirdo šūviai. Ji persigandusi nubėgo pas mamą į kambarį. Buvo atėjusi ir kaimynė, V. Š., klausė, ar viskas joms gerai. Po kurio laiko grįžęs brolis M. L. pasakė, kad jį sužalojo.

Liudytojas Š. L. parodė, jog datos neprisimena, apie 17 valandą sėdėdamas namuose bei žaisdamas kompiuteriu išgirdo privažiavusį automobilį, iš jo garsiai sklindančią muziką. Netrukus virtuvėje, kur prausėsi po darbo grįžęs brolis M. L., pradėjo garsiai kalbėti. Išėjęs į koridorių matė stovinčius ir šaukiančius M. B., M. G., taip pat į koridorių norėjo išeiti ir motina, bet jis neleido. M. B. ir M. G. sakė, jog nori kalbėtis su jo broliu M. L., jis paprašė jų išeiti į kiemą. Šiems išėjus į kiemą, jis išėjo taip pat ir paprašė pamažinti muziką. Matė, kaip į kiemą išėjo ir M. L.. Jam išėjus, pasigirdo šūviai. Iš garso suprato, jog šaudo M. B.. M. G. stovėjo toliau. Pasigirdus šūviams, jis išsigando, nubėgęs į namo vidų savo draugės paprašė skambinti į policiją, pasakė, kad šaudo M. B..

Liudytoja R. P. parodė, jog 2010 m. spalio ar lapkričio mėnesį, apie 17 val. būdama draugo Š. L. namuose girdėjo privažiavusį automobilį, garsiai iš jo sklindančią muziką, po to prasidėjo triukšmas, matė nepažįstamus du jaunuolius, girdėjo šūvius. Tačiau pati tuo metu į kiemą nebuvo išėjusi ir nematė, kas šaudė. Tik atbėgęs Š. L. paprašė kviesti policiją, nes M. B. šaudo. Ji skambino į policiją ir prašė atvykti.

Liudytoja V. Š. parodė, jog 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, datos nepamena, tik tiek, jog buvo sekmadienis, po 17 val. išgirdo iš kiemo sklindančią muziką, matė privažiavusį baltos spalvos automobilį, iš jo išlipusius M. B. bei dar vieną jaunuolį. Abu jaunuoliai nuėjo pas L. Netrukus išgirdo vaitojančią Lupeikienę, todėl nusprendė nueiti pažiūrėti, kas ten darosi. Matė stovinčius M. B., M. G. bei Š. L.. Netrukus išgirdo tris šūvius. Dėl to, kas atsitiko, persigando.

Liudytojas M. G. parodė, jog su M. B. nuvyko pas L., nes galvojo paprašyti M. L. padėti ūkio darbuose. Į namo vidų ėjo vienas. Tik įėjęs pamatė M. L., lakstantį po namus ir apsiginklavusį peiliu. Jis bandė pakviesti M. L. pasikalbėti į kiemą, tačiau namo viduje kilo chaosas, vis aplinkui lakstė. Jis dar uždarė duris ir girdėjo, kaip M. L. peiliu bado duris. Tuo metu M. B. buvo kieme. Paleidęs duris išėjo į kiemą, paskui išbėgo M. L. lyg nuvirto, iš kažkur pasigirdo šūviai. Jis pats nešaudė.

Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 7) matyti, jog M. L. į policiją kreipėsi 2010-11-22, pareiškime nurodė, kad 2010-11-21 apie 17 val. pas juos į namus atėję M. B. ir M. G. reikalavo eiti į lauką, jam atsisakius, M. G. bandė suduoti, dėl ko jis užsidarė virtuvėje; M. B. reikalavo atidaryti duris, tačiau jis atsisakė; vėliau išbėgęs į kiemą klausė, ko šie nori, tačiau M. G. su M. B. išsitraukė ginklus bei pradėjo šaudyti į jį bei sužalojo; mano, jog konfliktas buvo dėl to, jog M. B. supyko dėl to, kad jis savo sesers draugui parodė, kur gyvena M. B.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 8-12) matyti, jog apžiūrėtas vieno aukšto medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūrint namą iš namo sienos (nuo prieangio į kairę po langu, 53,35 m aukštyje, bei 2,7 m atstumu nuo šios kulkos į kairę, 51,5 cm aukštyje) rastos ir išimtos įsmigusios dvi švininės kulkos.

Iš specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1499 (b.l. 15-17) matyti, kad pirmos rūšies kulka yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, FLOBERT šovinio dalis-kulka, šie šoviniai skirti įvairiems D kategorijos šaunamiesiems ginklams, revolveriams ALFA model.620, Cora Brno ME600, ME MAGNUM-6R ir kt.; antros rūšies kulka yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro-kulka, šios kulkos skirtos įvairiems pneumatiniams ginklams, pistoletams IŽ53, UMA SP50, šautuvams MP-512, MODEL62, GAMO SFX, GAMO 68, IŽ40, SHANGHAY modB-2, SHANGHAY mod B3-2, ir kt. Pateiktos tyrimui dvi kulkos dėl skirtingo kalibro, iššovimo pobūdžio negalėjo būti iššautos iš vieno ginklo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 31-38) matyti, jog nukentėjusysis M. L. parodė namą, kuriame gyvena (įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas namas), parodė vietą, kurioje pamatė ateinančius M. B. ir M. G., duris, kurias uždarė siekdamas izoliuoti save nuo M. B. ir nuo M. G.; vietą, kur išbėgęs iš namo sustojo, kurioje vietoje tuo metu stovėjo M. B. ir M. G.; vietą, kur pasilenkęs išvengė šūvių; vietą, kur stovėjo, kai jį vydamasis M. B. šovė dar kartą.

Iš patalpų apžiūros protokolo (b.l. 39-41) matyti, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis namas (tas pats, kaip ir įvykio vietoje bei parodymų patikrinimo vietoje metu), apžiūros metu konstatuota, jog įėjus į namą patenkama į apie 5 m² ploto priemenę, iš jo – į apie 18 m² ploto koridorių; Koridoriuje apžiūrėtos esančios durys, juose mechaninių pažeidimų iš abiejų pusių nefiksuota.

Iš specialisto išvados Nr. G 1379/10 (05) (b.l. 43) matyti, jog M. L. konstatuotos šautinės liestinės žaizdos viršugalvyje ir dešiniame sėdmenyje; sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių, galimai šaunant iš nenustatytos rūšies šaunamojo ginklo, užtaisyto kulkomis; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš garso įrašo, esančio kompaktinėje plokštelėje (b.l. 51) girdėti, jog į policijos komisariatą paskambinusi moteris prašo atvažiuoti į Žaidelių k., prie L. kiemo, kur kaip nurodo, „kažkas šaudo“, girdisi fone vyro balsas, tariantis – B.“, ir moteris patikslina - „B. M.“, prašo atvykti greičiau. Garso įraše moters balsas persigandęs.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. B. 2010 m. lapkričio 21 d., apie 17 val., turėdamas tyčią pažeminti kitą asmenį, be leidimo įėjęs į gyvenamąjį namą, kuriame gyvena nukentėjusysis M. L., be jokios aiškios priežasties nukentėjusiojo reikalavo eiti į kiemą aiškintis santykių, po ko šiam atsisakius ir užsidarius virtuvėje, paprašytas Š. L., išėjo į kiemą. M. B. kieme, tai yra viešoje vietoje, į kiemą išėjus M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, šovė į M. L. dviem nenustatytais ginklais, padarydamas M. L. šautines žaizdas viršugalvyje bei dešiniame sėdmenyje, taip jį nežymiai sužalodamas. Šias savo veiksmais M. B. tiek namo viduje keldamas triukšmą ir reikalaudamas išeiti, sutrikdė namo viduje buvusių M. L., jo motinos A. L., A. L., A. P. ir Š. L. rimtį, tiek po to, tęsdamas nusikalstamą veiką kieme, matant kitiems pašaliniams asmenims (V. Š., vaikams) šūviais į nukentėjusįjį sutrikdė ir šalia gyvenusių asmenų rimtį. Todėl M. B. veiksmai, pasireiškę garsiai reiškiamu reikalavimu išeiti į kiemą namo viduje, vėliau - šaudymu bei asmens žalojimu namo kieme, pripažįstami įžūliais tęstiniais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, atliktais viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl M. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo advokato padėjėjo R. Vilimavičiaus paaiškinimus, jog tokie veiksmai, kurių padarymu yra kaltinamas M. B., negali būti pripažįstami viešosios tvarkos pažeidimu, nes buvo atlikti namo viduje ir kieme, kurie nėra viešoji vieta. Iš nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimų, M. B. į namo vidų atėjo nekviestas, neaiškindamas priežasčių, pakeltu tonu pareikalavo iš M. L., kad šis eitų į kiemą, šiam užsidarius virtuvėje, jėga bandė atidaryti duris, šaukė, taip sukeldamas baimę tiek nukentėjusiajam, tiek ir bute buvusiems žmonėms (liudytoja V. Š. parodė, jog prasidėjus triukšmui girdėjo A. L. vaitojimą ir suprato, jog kažkas vyksta, dėl ko išėjo į namo kiemą). M. L. išėjus į kiemą, nieko neaiškinęs toliau tęsė nusikalstamą veiką, pradėdamas šaudyti į nukentėjusįjį iš nenustatytų ginklų, tuo būdu jau išgąsdindamas ne tik M. L., bandžiusį pabėgti nuo M. B., bet ir šalimais gyvenusius asmenis. Jokios įtakos, kad formaliai namo vidus nėra viešoji vieta, kur gali bet kas užeiti, pripažinus, jog jo veika tęstinė (įėjimas be leidimo į namo vidų turint tyčia be jokios aiškios priežasties pažeminti žmogų, triukšmo kėlimas, vėliau, tęsiant nusikalstamą veiką, šaudymas matant ir girdint aplinkiniams kieme, kuris, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, yra viešoji vieta pagal baudžiamosios teisės teorijos kriterijus ir formuojamą praktiką (vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų)), kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. neturi. Teismas atmeta tiek kaltinamojo M. B., tiek jo gynėjo paaiškinimus, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis apskritai atliko šiuos veiksmus. Nukentėjusysis nuo pat pirmo pareiškimo įvardino kaltinime inkriminuojamus M. B. veiksmus, jo parodymus patvirtino liudytojais apklausti nukentėjusiojo brolis, sesuo, brolio draugė, buvę namie, taip pat ir kaimynė V. Š.. Š. L. ir M. L. kategoriškai teigia, jog šaudė M. B. – tiek M. L. išbėgus iš namo (M. L. parodymai, jog matė garsą ir kibirkštis sklindančius nuo M. B., Š. L. – šūvių garsas sklido nuo šalimais stovėjusio M. B.), tiek jau bėgant nuo šaudančio asmens (M. L. parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu, jog užbėgus už namo kampo jį vydamasis M. B. šaudė jam pavymui). Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, tuo labiau, jog nukentėjusysis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu sakė, jog M. B. neturi pretenzijų ir jam atleidžia, nereiškia jokio ieškinio. Todėl nesuprantamas motyvas, dėl ko M. L. turėtų apkalbėti M. B.. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, jog M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šaudė ne tik M. B., bet ir M. G., tą faktą paneigus M. B. ir pačiam M. G., to netvirtinus teisme ir pačiam nukentėjusiajam bei liudytojams, nepakanka įrodymų, jog antroje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje (šaudymas kieme į nukentėjusįjį) dalyvavo ir M. G.. Tuo labiau, jog M. B. veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. tai neturi jokios įtakos. Teismas nesiremia nei M. B., nei M. G. parodymais, kurie iš esmės prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, bei juos vertina tik kaip siekimą M. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. G. teisiamajame posėdyje teigė, jog į namo vidų ėjo paklausti dėl darbo, kai pamatė M. L., lakstantį po kambarius su peiliais, tačiau tai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, bet ir paties M. G. parodymams ikiteisminio tyrimo metu: ikiteisminio tyrimo metu M. G. sakė, jog pas M. L. į namus užėjo M. B. iniciatyva, į namo vidų ėjo abu, o ne dėl darbo pasiūlymo (b.l. 83), kaip teigė teisme ir bandė paaiškinti jų patekimą į M. L. namus; namo viduje uždarius duris, į jas nukentėjusysis kažką trankė, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, jog badė peiliu (tas faktas, kaip matyti iš patalpos apžiūros protokolo (b.l. 39-41), taip pat nepasitvirtino). M. B. apskritai parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu, išklausęs visų liudytojų parodymų, ir jo parodymai iš esmės lyg ir sutapo su M. G. parodymais, tačiau teismui atmetus M. G. parodymus, nėra pagrindo remtis ir M. B. paaiškinimais. Tuo labiau, jog ir šie prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, panaudotas priemones (veika pradėta įsibraunant į gyvenamąją nukentėjusiojo erdvę, kur jis turėtų jaustis saugus, vėliau, kieme, buvo šaudoma į asmenį, taikoma į gyvybiškai svarbias kūno dalis (galvą)), padarymo motyvus (chuliganiški), sukeltas pasekmes (sutrikdytos rimties mąstą (visų name gyvenusių asmenų)), tačiau atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės skyrimo. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra teistas (b.l. 152-164), naują tyčinę nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu (nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.)), kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 165-169), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 177), nėra sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių, pateikti duomenys, jog po to, kai byla perduota teismui, pažeidinėjo jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (b.l. 200-205). Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui, skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.), bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, arčiau maksimumo. Paskirta bausmė bendrinama su 2009-08-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (LR BK 64 str. 1, 3 d.).

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo M. B. išieškoma valstybei 19,50 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei paskirti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2009 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės, galutinai M. B. paskirti 2 m. 8 mėn. (dviejų metų aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2010-11-22 iki 2010-11-24 įskaitytinai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią laikyti nuo jo sulaikymo momento.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. B., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo M. B. valstybei 19,50 Lt (devyniolika litų 50 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Virginijus Skaraitis