Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užstato davėjos R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas grąžinti užstatą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 7 d. gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

1.1. D. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, jai duodant patarimus, t. y. kartu kuriant bei žmonai koreguojant tekstinių pranešimų nukentėjusiajam tekstą, turinį, susitikimo vietos ir laiko parinkimo momentus, suteikiant priemones, parenkant psichologinio poveikio priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją bei kartu ją analizuojant, derinant gautų iš nukentėjusiojo pinigų naudojimą, saugojimą, taip pat bendrininkei P. Š. tiesiogiai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, ir jis pats tiesiogiai sekė, stebėjo, klausėsi I. S. pokalbių, vykusių skirtingose buvimo, lankymosi vietose, bei rinko apie nukentėjusįjį informaciją, kurią galėtų panaudoti pinigams reikalauti, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, 2016 m. gegužės 11 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. Š. paties organizuoto susitikimo su I. S. metu parodė filmuotos medžiagos fragmentą apie privatų I. S. asmeninį gyvenimą bei įvardino, kad tokios privačios informacijos turi labai daug, ir pagrasino viešai paskelbti šią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, kuri gali sukompromituoti nukentėjusįjį ir sumenkinti jo kaip sėkmingo verslininko reputaciją, neturėdamas teisėto pagrindo, jis pareikalavo iš I. S. neįvardintos konkrečios pinigų sumos. Supratęs, kad D. Š., kadangi dirbo jo vairuotoju ir santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, gali turėti informacijos apie privatų jo gyvenimą bei verslo sandorius, kurios atskleidimas yra nepageidautinas, nukentėjusysis sutiko sumokėti D. Š. pinigų sumą už informacijos neatskleidimą ir tos informacijos sunaikinimą.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 12 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu I. S. perdavė D. Š. 4 000 Eur, tačiau jam pareiškus, kad to per maža už turimos informacijos nepaskelbimą, po kelių dienų 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė D. Š. dar 8 000 Eur.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, D. Š., veikdamas bendru susitarimu su sutuoktine P. Š., kartu kūrė tekstinių pranešimų turinį ir siuntė į nukentėjusiojo I. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną sukurtas dviprasmes SMS žinutes, kad liko nesuprastas ir ne visi reikalai užbaigti, reikia susitikti tai aptarti, duodamas suprasti, jog pastarasis su juo pilnai neatsiskaitė už turimos apie jį informacijos nepaskelbimą.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką su bendrininke P. Š., 2016 m. rugsėjo 1 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paties D. Š. suplanuoto susitikimo su I. S. metu D. Š. atvirai pareikalavo už turimos informacijos neatskleidimą perduoti didelės vertės – 300 000 Eur pinigų sumą, o, nukentėjusiajam atsisakius sumokėti tokią pinigų sumą, pagrasino paskelbti ją viešai arba perduoti suinteresuotiems asmenims. Nukentėjusiajam sutikus sumokėti reikalaujamą 300 000 Eur pinigų sumą, jis pasiūlė tai įforminti apsimestiniu sandoriu, sudarant notarinę dovanojimo sutartį bei pridedant D. Š. teigiamai charakterizuojančius raštus, kad būtų įtikinamas didelės pinigų sumos dovanojimas.

1.5. 2016 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam I. S. sudarius notarinę sutartį bei 300 000 Eur pervedus į D. Š. nurodytą sąskaitą DNB banke, jis kartu su žmona P. Š. neteisėtai per tris kartus užvaldė didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarė nukentėjusiajam turtinės žalos.

1.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Š., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, 2017 m. sausio 23 d. jo atliekamo nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiklausymo metu sužinojęs apie sandorį, kurio vertė ne mažiau kaip 3 000 000 Eur, suderinęs su bendrininke P. Š. nusikaltimo darymo strategiją, 2017 m. sausio 25 d. apie 19 valandą patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis suorganizavo susitikimą su I. S., kurio metu neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiojo už neteisėtai surinktos informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neatskleidimą perduoti jam didelės vertės turtą, t. y. ne mažiau kaip 1 500 000 Eur pinigų sumą dalimis, nurodydamas atsiskaitymo laikotarpį – iki 2017 metų vasaros. Po to D. Š. to paties susitikimo metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo iš I. S. už ankstesnės informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neatskleidimą neįvardintos konkrečios pinigų sumos, atlygį įvardindamas kaip „dovaną“. 2017 m. vasario 2 d. apie 10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. S. perdavė D. Š. reikalaujamą pinigų sumą – 10 000 Eur, ir netrukus po nusikaltimo padarymo D. Š. sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nukentėjusiojo perduotus pinigus – 10 000 Eur.

1.7. D. Š. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2015 metų rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, jai duodant patarimus, suteikiant priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją apie I. S. bei kartu ją analizuojant, taip pat bendrininkei P. Š. tiesiogiai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų I. S. gyvenimą, t. y. jis nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė pasiklausymo bei sekimo prietaisą, kurio pagalba fiksavo automobilio salone vykstančius pokalbius bei nustatinėjo nukentėjusiojo buvimo vietą, tai padėdavo šį asmenį sekti, o gautus duomenis fiksavo techninėmis priemonėmis, taip pat įrenginėjo vaizdo įrašymo priemones nukentėjusiojo buvimo, lankymosi vietose, kurios jam, kaip I. S. vairuotojui, buvo žinomos iš anksto, bei stebėjo vizualiai, važinėdamas automobiliais „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui nukentėjusiojo automobilį, ir sekė prie darbovietės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), techninėmis priemonėmis – žiūronais, užmaskuotais vaizdo fiksavimo įrenginiais – ir šią informaciją neteisėtai įrašinėjo į duomenų kaupiklius, siekdamas vėliau ją panaudoti, reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, o P. Š., tiesiogiai sekdama nukentėjusįjį, klausėsi pokalbių susitikimo metu ir perdavinėjo jam gautą informaciją.

1.8. D. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 2 d. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis, t. y. du pramoninės gamybos 7 mm kalibro šovinius „Mauser“, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie C kategorijos šaudmenų, kai 2017 m. vasario 2 d. apie 12.30 val. šiuos šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai minėtame bute atliktos kratos metu.

2. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamojo D. Š. sutuoktinei P. Š., tačiau nagrinėjamas užstato grąžinimo klausimas su ja nėra susijęs.

3. Baudžiamoji byla 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

4. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu D. Š. paskirta kardomoji priemonė – 30 000 Eur užstatas (t. 5, b. l. 122–124, 126). Minėtame nutarime užstato davėju nurodytas pats D. Š.. 2017 m. rugpjūčio 2 d. tame nutarime kaip įtariamasis jis pasirašė, kad jam išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o kaip užstato davėjas pasirašė esąs įspėtas, jog, jei nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei (t. 5, b. l. 125).

Motyvuojamoji dalis

9. R. K. skundas atmetamas.

10. Užstatas – kardomoji priemonė, pasireiškianti tam tikros pinigų sumos įmokėjimu. Pinigai įmokami kaip garantija, kad įtariamasis (kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesinių tikslų. Taikant šią kardomąją priemonę, tikimasi, jog įtariamasis (kaltinamasis), bijodamas prarasti įmokėtą pinigų sumą, nesiryš atlikti procesui trukdančių veiksmų.

10.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnis reglamentuoja su užstato taikymu susijusius klausimus. Užstato taikymo taisykles nustatančio BPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų sumą kaip užstatą gali įmokėti ne tik įtariamasis (kaltinamasis), bet ir jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę užstatą turi būti nurodyta, jog įtariamajam (kaltinamajam) išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad, jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, jog, kardomąją priemonę užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui.

10.2. Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato, taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti, suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

10.3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu D. Š. paskirta kardomoji priemonė – 30 000 Eur užstatas, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei kitų nutarime nurodytų tikslų (t. 5, b. l. 122–126).

10.4. Bylos duomenys rodo, jog yra sutikimas sumokėti aptarto dydžio užstatą būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarime ir įtvirtintos BPK 133 straipsnyje. Dėl to sumokėdamas užstatą D. Š. (ir R. K., teigianti davusi jam 30 000 Eur sumą užstatui sumokėti) prisiėmė su užstato davimu susijusią riziką.

10.5. Atkreipiamas dėmesys, kad užstato davėjas, įmokėjęs piniginę įmoką už įtariamąjį (kaltinamąjį), neturi teisės vėliau reikalauti grąžinti užstatą, motyvuodamas pablogėjusia materialine padėtimi ar atsisakymu toliau laiduoti už įtariamąjį (kaltinamąjį). Remiantis vien tik užstato davėjo interesais, kardomoji priemonė neprivalo būti keičiama. Priimant užstatą, jo davėjui išaiškinama atsakomybė, su užstato davimu susijusi rizika, todėl vėlesnis jo valios pasikeitimas neturi juridinės galios.

10.6. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmokėto užstato grąžinimo, nepažeidė šios kardomosios priemonės taikymo reikalavimų. Skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.