- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2-624/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- E. J., D. I. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitros prekyba“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Valsta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. J. ir D. I. J. bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitros prekyba“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1175-555/2008 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Valsta“ ir uždarosios akcinės bendrovės klinikos ,,Sana Vita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai UAB ,,Valsta“ ir UAB klinika ,,Sana Vita“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti: 1) atsakovams E. J. ir D. I. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-ligoninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui UAB „Vitros prekyba“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 901 082 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kadangi ketina pateikti civilinį ieškinį dėl valdybos sprendimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad UAB „Valsta“ tapus pagrindiniu UAB klinika „Sana Vita“ akcininku ir peržiūrėjus paskutinių penkerių metų sandorius, nustatė, jog 2006 m. rugsėjo 26 d. UAB klinika „Sana Vita“ už 1 080 000 Lt pardavė E. J. ir D. I. J. UAB klinikai „Sana Vita“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-ligoninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-įstaigą, registro įrašo Nr. 20/212926, esančius (duomenys neskelbtini). Kilus abejonėms dėl parduoto turto vertės, pareiškėjai kreipėsi į turto vertintojus, kurių preliminariais duomenimis parduoto turto vertė pardavimo momentu sudarė 2 800 000 Lt. UAB klinika „Sana Vita“ 2007 m. balandžio 30 d. eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 01/2007 nutarė pelno dalį, t. y. pinigus, gautus už parduotą nekilnojamąjį turtą, paskirti įmonės 24 akcininkams dividendams išmokėti. Pagrindinis įmonės akcininkas yra UAB „Vitros prekyba“, kuriam išmokėta 901 082 Lt, iš viso akcininkams išmokėta 910 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi pagrindą teigti, kad valdybos sprendimai ir sandoris prieštarauja UAB klinikos „Sana Vita“ įstatuose įtvirtintiems tikslams bei imperatyvioms įstatymų normoms, todėl nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl susirinkimo protokolo bei sandorio pripažinimo negaliojančio ir restitucijos taikymo. Taip pat nurodė, kad ieškinio parengimas šioje byloje dėl didelės ieškinio sumos bei didelės dokumentų apimties reikalauja ypatingai kruopštaus darbo ir užima daug laiko, be to turto vertinimo ataskaitai gauti bei kitiems ieškinį pagrindžiantiems dokumentams ir įrodymams surinkti reikia laiko, todėl ieškovas ieškinį pateiks per teismo nustatytą terminą. Kadangi atsakovai turi galimybę ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, kurie taptų sąžiningais įgijėjais, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartimi: areštavo E. J. ir D. I. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-ligoninę, pažymėtą plane 1D3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-gydymo, bendras plotas 1019,18 kv. m., su priklausiniu: kitais statiniais (inžinieriniais) – kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštele, šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kiti statiniai, esančius (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį, pažymėtą plane 2F2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-sandėliavimo, bendras plotas 24,04 kv. m., ir pastatą-įstaigą, plane pažymėtą 3B1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 50,89 kv. m., paskirtis –administracinė, esančius (duomenys neskelbtini); UAB „Vitros prekyba“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 901 082 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; nustatė pareiškėjams terminą iki 2008 m. liepos 3 d. pareikšti teisme ieškinį. Teismas, atsižvelgdamas į pakankamai didelę būsimo ieškinio sumą – 1 990 000 Lt, ieškinio dalyką, pripažino, jog būsimam ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus jų, atsakovai turi galimybę perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias numato CPK 145 straipsnis ir kurias taikyti prašė pareiškėjai. Teismo teigimu, apie prašymo nagrinėjimą atsakovams nepranešta, kadangi pripažinta, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Vitros prekyba“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti UAB „Vitros prekyba“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 901 082 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir lėšas, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB ,,Valsta“ ir UAB klinikos ,,Sana Vita“ prašymą atmesti.
Atsakovai E. J. ir D. I. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti E. J. ir D. I. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB ,,Valsta“ ir UAB klinikos ,,Sana Vita“ prašymą atmesti.
Atsakovai UAB ,,Vitros prekyba“, E. J. ir D. I. J. atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Nors Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta teisinė galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, tačiau įstatymas reikalauja nurodyti motyvus ir argumentus, dėl ko pareiškėjai negali pateikti ieškinio iš karto. Teismas šių aplinkybių neanalizavo.
2. Teismas neteisingai, pažeisdamas CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, vertino byloje esančius įrodymus. UAB ,,Vitros prekyba“ 2008 m. vasario 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB ,,Valsta“ UAB klinikos ,,Sana Vita“ 99,02 proc. akcijų. Tokiu būdu UAB ,,Valsta“ akcininku tapo tik nuo 2008 m. vasario 7 d. Perkant akcijas buvo įvertintas visas bendrovės turtas bei turtiniai įsipareigojimai. Tuo tarpu ieškovas siekia ginčyti 2006 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-paradavimo sutartį, pagal kurią UAB klinika ,,Sana Vita“ pardavė savo nekilnojamąjį turtą E. J. ir D. I. J. Tačiau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB ,,Valsta“ nebuvo nei akcininke, nei sandorio šalimi, todėl neturi reikalavimo teisės reikšti tokį ieškinį. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas gali būti ginčijamas per 30 dienų nuo nutarties priėmimo dienos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teise, kadangi jie nėra sandorio dalyviai. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių ir šio klausimo išsprendimui svarbių faktinių bylos duomenų, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, dėl ko klausimas buvo išspręstas neteisingai.
Šalies argumentai
3. Teismo skundžiama nutartis neužtikrina šalių lygiateisiškumo bei nutartimi pritaikytos priemonės yra visiškai neproporcingos siekiamiems tikslams. Atsakovas UAB ,,Vitra prekyba“ skunde nurodo, kad ginčijama teismo nutartimi ne tik pažeidžiamos UAB ,,Vitros prekyba“ teisės, bet ir gali padaryti didelę žalą įmonės veiklai. UAB ,,Vitros prekyba“ yra geros reputacijos, pelningai dirbanti įmonė. Pagrindinė bendrovės veikla – nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise, išnuomojimas, kita veikla – finansinė ir investicinė veikla. Veiklos vykdymui ir plėtojimui yra reikalingos didelės apyvartinės lėšos. Todėl turto areštavimas sutrikdys įmonės veiklą, atsikaitymus, dėl ko įmonė patirs didelių nuostolių. Atsakovai E. J. ir D. I. J. skunde nurodo, kad yra sudarę preliminarią sutartį, ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria didelius nuostolius.
Atsiliepimas
Pareiškėjai UAB ,,Valsta“ ir UAB klinika ,,Sana Vita“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:
Šalies argumentai
1. Neteisingas atsakovų argumentas, kad teismas nevertino aplinkybių dėl ko pareiškėjai negali pateikti ieškinio iš karto. Teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus, kad ieškinio parengimas šioje byloje dėl didelės ieškinio sumos, didelės dokumentų apimties, reikalauja ypatingai kruopštaus darbo, ieškinį surašyti yra sudėtinga, užima daug laiko. Be to, turto vertinimo ataskaitai gauti bei kitiems ieškinį pagrindžiantiems dokumentams ir įrodymams surinkti reikia laiko. Teismo nutartyje padarytos išvados buvo pagrįstos, nes atsakovai sužinoję apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, t. y. 2008 m. birželio 28 d. UAB klinika ,,Sana Vita“ gavo pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodoma atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. liepos 10 d. Nors pagal 2008 m. vasario 7 d. sutarties 8.7 punktą, sutartį galima nutraukti įspėjus raštu prieš 30 dienų.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų interesų nepažeidžia. Teismas areštavo atsakovo UAB ,,Vitros prekyba“ turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – ir lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. UAB ,,Virtos prekyba“ neturi jokio nekilnojamojo turto, kuris nebūtų apsunkintas, piniginių lėšų sąskaitose taip pat neturi tiek, kad būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus pareiškėjams. Tai, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovams E. J. ir D. I. J. pritaikytos pagrįstai ir teisėtai patvirtina ir patys atsakovai savo skunde nurodydami, kad ketina parduoti ginčo pastatus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų E. J. ir D. I. J. atskirasis skundas netenkintinas.
Atsakovo UAB ,,Vitros prekyba“ atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos.
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.). Taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, bylų kategorija 124, žr. „Teismų praktika“ Nr. 17, p. 217-223). Nors įstatymų leidėjas siekė nustatyti pakankamai griežtą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, tačiau šalių lygiateisiškumo užtikrinimo principas reikalauja, kad atsakovo interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 str.). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų materialiniai reikalavimai yra: pripažinti negaliojančia 2006 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-paradavimo sutartį, kuria UAB klinika „Sana Vita“ pardavė E. J. ir D. I. J. nekilnojamąjį turtą: pastatą-ligoninę su priklausiniu – kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sandėlį bei pastatą-įstaigą, esančius (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, bei pripažinti negaliojančiais UAB klinika „Sana Vita“ 2006 m. rugsėjo 5 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 04/2006 bei 2007 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 01/2007 ir taikyti restituciją – įpareigoti UAB ,,Vitros prekyba“ grąžinti UAB klinikai ,,Sana Vita“ 901 082 Lt (b. l. 3-8, 80-84).
Šioje byloje ginčijamas konkretus sandoris, kurio objektas nekilnojamasis turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neareštavus ginčo turto yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai areštavo būtent ginčo dalyku esantį ir ginčijamos sutarties pagrindu atsakovams E. J. ir D. I. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovų E. J. ir D. I. J. atskirojo skundo argumentai nepaneigė turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmės buvimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio pagrįstumo. Iki bylos išsprendimo iš esmės nagrinėjant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o aplinkybės, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Vadovaudamasi šia nuostata, teisėjų kolegija neanalizuoja apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų susijusių su UAB ,,Valsta“ teise pareikšti ieškinį ir šiuo klausimu nepasisako.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsikaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Todėl teismai, ypač pradiniame teisminio proceso etape ir nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, tik esant ypatingoms aplinkybėms gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis gali būti sutrikdyta normali komercinė-ūkinė įmonės veikla. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ieškovui nesuteikia prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi, t.y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas UAB ,,Vitros prekyba“ atskirajame skunde nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, ginčijama teismo nutartimi ne tik pažeidžiamos UAB ,,Vitros prekyba“ teisės, bet ir gali padaryti didelę žalą įmonės veiklai. Iš apelianto teismui pateikto 2007 m. gruodžio 31 d. turto balanso matyti, kad įmonė turto turi 2 678 105 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 080 529 Lt, pelnas finansiniais metais sudarė 950 186 Lt (b. l. 62-63). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2008 m. sausio 3 d. sudarė rangos sutartį su UAB ,,Alfa“ dėl objekto – poilsio pastato su požemine lengvųjų automobilių saugykla statybų (duomenys neskelbtini), ir pagal kurią vykdo atsiskaitymus su rangovu (b. l. 64, 68-75).
Įvertinusi šiuos faktus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo UAB „Vitros prekyba“ vykdoma veikla bei turimo turto ir įsipareigojimų santykis užtikrina gerą bendrovės finansinę padėtį, dėl ko negalima daryti prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps komplikuotas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria areštuotas UAB „Vitros prekyba“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 901 082 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašymas šioje dalyje atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria areštuotas UAB „Vitros prekyba“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 901 082 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.