- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-190-107-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija
2007 m. balandžio 26 d.
apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. , Z. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. už L. K. turto prievartavimą, pagal BK 181 str. 1 d. už O. P. turto prievartavimą, kaltinamiesiems su nukentėjusiaisiais susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. ir Z. R. , veikdami bendrininkų grupe, 2006-09-21, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo, kad L. K. jiems kitą dieną atneštų 150 litų, pasakė jam, kad jei jis pinigų neatneš, turės problemų.
A. E. ir Z. R. , veikdami bendrininkų grupe, 2006-09-25, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), , neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo, kad O. P. jiems duotų tris litus ir grasino jį sumušti, jeigu jis pinigų neduos.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad teismas, taikydamas BK 38 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas pirmiausiai turėjo įvertinti, ar nėra galimybės kaltinamuosius nuo atsakomybės atleisti pagal BK 93 straipsnį, nes šis straipsnis numato palankiausias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Tik nesant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį pagrindų, gali būti taikomi bendrieji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Prokuroras nurodo, kad BK 93 ir 38 straipsniuose įtvirtinta galimybė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, kai padaryta viena nusikalstama veika. Teismas pagrįstai neatleidęs kaltinamųjų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais, nepagrįstai tai padarė vadovaudamasis BK 38 str. pagrindais. Be to, teismas pabrėždamas, kad kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiaisiais, neatsižvelgė į tai, kad trylikamečių nukentėjusių interesams ginti procese dalyvavo jų atstovai pagal įstatymą (BPK 54 str. 1 d.), todėl šie atstovai susitaikymą su kaltinamaisiais turėjo patvirtinti. Prokuroro nuomone pagrindų atleisti A. E. ir Z. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Prokuroras prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. E. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. už L. K. turto prievartavimą - 8 paroms arešto, pagal BK 181 str. 1 d. už O. P. turto prievartavimą - 7 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 13 parų arešto. Z. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. už L. K. turto prievartavimą - 7 paroms arešto, pagal BK 181 str. 1 d. už O. P. turto prievartavimą - 6 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 12 parų arešto.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistasis Z. R. , jo atstovė pagal įstatymą, kaltinamųjų gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas pirmiau turėjo įvertinti galimybę kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 93 straipsniu, kuris priskiriamas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų skyriui, o tik po vadovautis bendraisiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 38 ir 93 straipsniuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nėra tapatūs. BK 38 straipsnis numato sąlyginę atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį, o BK 93 straipsnis – besąlyginę atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį būtinas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas, o BK 93 straipsnis tokio susitaikymo nereikalauja. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį galimas padarius ir keletą veikų, o BK 93 straipsnį galima taikyti tik tada, kai veika padaryta pirmą kartą, apie ką kategoriškai pabrėžta BK 93 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ 4 punkte išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jeigu jis prieš tai nebuvo padaręs nusikaltimo. Nusikaltimai, padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai vienas kito atžvilgiu, nėra pakartotiniai ir juos padaręs asmuo laikomas nusikaltimą padariusiu pirmą kartą. Apeliaciniame skunde sąvokos „pirmą kartą padarė nusikaltimą“ aiškinimas, remiantis Baudžiamojo kodekso 75, 92 straipsniais, nėra teisingas, nes šiuose straipsniuose akcentuojamas ne nusikaltimų skaičius, o už nusikaltimus paskirtos galutinės bausmės dydis, kuris leidžia tuose straipsniuose numatytų lengvatų taikymą. Dėl aptartų priežasčių besąlyginis nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytas BK 93 straipsnyje, turėtų būti A. E. ir Z. R. palankesnis, tačiau šioje byloje šis straipsnis netaikytinas, nes nepilnamečiai padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, t.y. padarė tyčinį nusikaltimą ne pirmą kartą. Todėl, negalėdamas nepilnamečiams kaltinamiesiems pritaikyti visų baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų Baudžiamojo kodekso vienuoliktame skyriuje, apylinkės teismas pagrįstai taikė vieno iš bendrųjų galimybių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus - BK 38 straipsnį -, numatytą to paties Kodekso šeštame skyriuje. Šių Baudžiamojo kodekso normų taikymas iš principo neneigiamas ir apeliaciniame skunde. A. E. ir Z. R. nusikalto pirmą kartą, dėl savo elgesio gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog jie naujų nusikalstamų veikų daugiau nedarys. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. E. jau buvo auklėjamas (duomenys neskelbtini),, o Z. R. tebebuvo vaikų globos namuose(duomenys neskelbtini), . Kaltinamųjų atstovės pagal įstatymą bylos nagrinėjimo metu kaltinamuosius charakterizavo teigiamai.
Draudimas ar koks nors suvaržymas atimantis galimybę nepilnamečiams kaltinamiesiems susitaikyti su nukentėjusiaisiais BK 38 straipsnyje numatytomis sąlygomis, reikalavimas nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti remiantis vien tik Baudžiamojo kodekso vienuolikto skyriaus nuostatomis iš esmės prieštarautų principui, kad baudžiamosios atsakomybės priemonės nepilnamečiams, padariusiems nesunkius nusikaltimus, turi būti taikomos tik tada, kai kitos priemonės kaltininkui yra neveiksmingos. Baudžiamojo kodekso 38 str. ir 93 str. nelaikytini konkuruojančiomis teisės normomis. Konkurencijos atveju turėtų būti taikoma specialioji norma.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Kaltinamieji A. E. ir Z. R. prisipažino padarę nusikalstamas veikas (t. 2, b.l. 27-44), nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiais L. K. ir O. P. susitaikė, nukentėjusieji jiems atleido (t. 2, b.l. 27-44). Teisiamojo posėdžio protokole nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymą valia dėl susitaikymo neužfiksuota. Į apeliacinį teismo posėdį nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymą V. K. ir I. P. neatvyko. Kolegijos nuomone toks šių asmenų elgesys ir tai, kad teisiamajame posėdyje atstovaujamiems nepilnamečiams pareiškus valią susitaikyti su kaltinamaisiais jie tokiai atstovaujamųjų valiai nesipriešino, apeliacinių skundų dėl teismo nuosprendžio nerašė, duoda pagrindą manyti, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymą nukentėjusiųjų susitaikymui su kaltinamaisiais A. E. ir Z. R. pritarė. Teismas, įvertinęs nepilnamečių kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybes, nustatęs visas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir atleidęs kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės remdamasis šio straipsnio nuostatomis, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl nuosprendis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nenaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.