Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-309/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
1A-300-309/2022
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00047-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
M. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00047-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.3;2.1.14; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistajam M. G., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl defibriliatoriaus vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 10 d., apie 23.30 val., iš autobusų stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus pagrobė svetimą turtą – defibriliatorių „Lifepack CR Plus“, 1 000 eurų vertės, priklausantį Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ligoninei.

2. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 17.00 val., (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė svetimą turtą – R. S. priklausanti automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam 1 000 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, serga šizofrenija, kad liga nepaūmėtų, turėtų būti gydomas ligoninėje laisvėje, pažada ateityje nebenusikalsti, gyventi dorai.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. G. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimo neginčija, iš skundo turinio galima suprasti, kad jis tik nesutinka su paskirta bausme.

Dėl paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

8. Bylos duomenimis, M. G. padarė vieną nesunkų (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas 8 kartus, iš jų 6 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalto praėjus vos kelioms dienoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos (iš pataisos namų paleistas 2021 m. kovo 4 d. (3 t., b. l. 27–38)), yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 19–25). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad M. G. nedirba (3 t., b. l. 14–15), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. G. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas – laisvės apribojimas, buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad M. G. tinkamų išvadų nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų) ir 1 metams 9 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra ir 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra per griežtos. Už abu nusikaltimus M. G. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams taip pat nėra per griežta. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, jau įvertino jo skunde nurodytą aplinkybę, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.

10. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, serga šizofrenija ir jam reikalingas gydymas, pažada ateityje nebenusikalsti, gyventi dorai taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus jam pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad M. G. teiginys, jog jis ateityje gyvens dorai ir nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors M. G. atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę pateiktame 2022 m. gegužės 17 d. – birželio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau kartu nurodyta ir tai, kad M. G. abiejų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu ir šiuo metu juo neserga. M. G. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas netrukdo pastarajam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, M. G. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (2 t., b. l. 185–194). Duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymas numato nuteistųjų teisę laisvės atėmimo vietoje gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8 punkte, apibrėžiančiame šios ligoninės funkcijas, be kita ko, nurodyta, kad ji užtikrina nuteistiesiems būtinąją medicinos pagalbą ištisą parą, užtikrina nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir kontrolę, organizuoja nuteistiesiems reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti, atlieka nuteistųjų, kuriems įtariama sunki nepagydoma liga ar psichikos liga, dėl kurios jie negali suvokti savo veiksmų ir esmės jų valdyti, sveikatos būklės patikrinimus ir rengia dokumentus dėl nuteistųjų atleidimo nuo bausmės dėl ligos arba priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nuteistajam proceso pradėjimo ir kt.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. G. paskirta bausmė yra teisinga, keisti šį nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

13. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi nuteistajam M. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas M. Švažas. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-12255, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad M. G. yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. G. valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė