Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. e2S-2139-912/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
e2S-2139-912/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00311-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
R. B., V. B.
Ieškovas
I. B.
Trečiasis asmuo
notarė D
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2139-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00311-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B., V. B. ir R. B. 2018 m. gegužės 24 d. gautą atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams R. B., V. B. ir R. B. ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; tretieji asmenys: notarė D. M. U., notaras M. V., A. L., E. L.; išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo V. B. ir R. B. vardu registruotus daiktus: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žolės miltų agregato pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), statinį-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovės patikslinti reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė įrodinėja, kad žemės sklypas ir statiniai (duomenys neskelbtini), įgyti už sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo R. B., šeimos lėšas. Atsakovas R. B. yra atsakovų V. B. ir R. B. sūnus, todėl atsakovo tėvai šioje byloje gali būti šališki sūnaus naudai. Jie gali perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nekilnojamąjį turtą. Dėl to teismas sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti sunkiau įvykdyti sprendimą ar bus neįmanoma jo įvykdyti.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

3. Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovė ginčija pirmiau nurodytų sklypo ir statinių įgijimą, nes šiuo adresu veikia atsakovo R. B. įmonė. Nurodyta aplinkybė nepatvirtina ieškovės teiginio, kad turtas įgytas ieškovės ir atsakovo R. B. šeimos lėšomis. R. B. įmonė turtu naudojasi nuomos sutarties pagrindu.

3.2. Ieškovė neturėjo pakankamai lėšų sklypui įsigyti, namui pastatyti ir įsirengti. Ji taip pat neturėjo galimybių įgyti nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas atsakovo R. B. įmonės veiklai vykdyti. Dėl to ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

3.3. Ieškovė nenurodė pagrindų sutartims nuginčyti, teigia, kad šį turtą įgijo abu sutuoktiniai, nes atsakovai V. B. ir R. B. neturėjo galimybių to padaryti.

3.4. Į bylą pateiktos atsakovų V. B. ir R. B. pajamų deklaracijos. Jie 2009–2014 metais gavo 284 400 Lt pajamų, turėjo santaupų. Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji per mėnesį išleidžia visas gaunamas pajamas (darbo užmokestį ir socialines išmokas).

3.5. 2013 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1957 sudarė atsakovai V. ir R. B. bei Lietuvos Respublika. Ieškovė nenurodė, kokiais argumentais kvestionuoja šią sutartį.

3.6. Atsakovai V. B. ir R. B. nesuinteresuoti perleisti nekilnojamąjį turtą. Tai, kad atsakovas R. B. yra atsakovų V. B. ir R. B. sūnus, nėra pagrindas teigti, jog jie bus šališki ar sieks perleisti nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad ginčo turtu naudojasi atsakovo R. B. įmonė, eliminuoja ginčo turto perleidimo riziką. Ieškovė nepagrindė rizikos, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Ieškovė išdėstė argumentus, suformulavo reikalavimus, pateikė įrodymus, todėl teismas pagrįstai nenustatė akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

4.2. Atsakovai neneigia aplinkybės, kad nuo pat ginčo sklypų ir statinių įgijimo jie naudoti tik atsakovo R. B. įmonės veiklai, bet ne jo tėvų poreikiams tenkinti. Nuomos sutartis galioja iki 2026 metų. Tai patvirtina, kad įgyto turto atsakovo R. B. tėvai neplanuoja naudoti patys.

4.3. Pagal atsakovų pateiktus duomenis, 2009–2014 metais atsakovų pajamos per mėnesį buvo 571,2 Eur. Jų nepakako brangiam nenaudojamam turtui įsigyti. Atsakovai nepateikė įrodymų apie santaupas.

4.4. Turtas, kuriam skundžiama nutartimi pritaikytas turto areštas, 2010–2013 metais įsigytas už 13 554,22 Eur. Atsakovo R. B. tėvai 2012 m. birželio 25 d. įgijo taip pat ir žemės sklypą Elektrėnuose, Raistinės g. Nr. 1K. Jame per kelerius metus esą pastatė prabangų namą, kurio vidutinė rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 84 279 Eur. Šiame name tėvai niekada negyveno, nes jame gyveno ieškovė, atsakovas R. B. ir jų vaikai.

4.5. Ieškovė neteigia viena įgijusi ginčo turtą – jį įgijo su R. B., kuris vykdė šeimos automobilių serviso verslą. Ieškovė, sutuoktinių sutarimu pasidalijus pareigas, augino vaikus. Turtas įgytas ieškovės ir R. B. šeimos lėšomis. Ginčo sandoriai apsimestiniai, sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi (ieškove ir atsakovu R. B.), bet su statytiniais – atsakovais R. B. tėvais.

4.6. Teismo nutartimi atsakovams V. B. bei R. B. uždrausta areštuotą turtą parduoti ar apsunkinti jo teisinę būklę, bet neapribotas valdymas bei naudojimasis turtu. Atsakovų V. B. bei R. B. turtui pritaikytas areštas nesukelia nepatogumų.

II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikintos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso įstatyme neįtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

11. Jeigu ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio pridėti įrodymai, jis pagrįstai pripažintinas preliminariai pagrįstu. Išvados apie ieškinyje pateiktų faktinių ir teisinių argumentų teisingumą gali būti daromos tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-28-236/2017).

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta.

13. Atsakovai nurodo, kad nėra pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovės patikslinti reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovai neneigia aplinkybės, kad nuo pat ginčo sklypų ir statinių įgijimo jie buvo naudojami išimtinai R. B. vadovaujamos įmonės veiklai, bet ne atsakovo R. B. tėvų poreikiams tenkinti.

14. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė ir atsakovas R. B. areštuotą turtą valdytų ir juo naudotų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai V. B. bei R. B. iki teismo sprendimo priėmimo galėtų spręsti dėl pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto teisinės būklės (įkeisti nekilnojamąjį turtą ar perleisti nuosavybės teisę į jį tretiesiems asmenims). Tai patvirtina grėsmę, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011).

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo R. B. tėvai ši gali būti šališki, palankūs sūnui. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Ieškovė įrodinėja, kad areštuotas turtas įgytas už sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo R. B. šeimos lėšas. Atsakovai V. B. ir R. B. pateikė duomenų apie jų 2009–2014 metais gautas pajamas. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad sklypai įsigyti iš valstybės. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje bylos stadijoje neaišku, už kieno lėšas – ieškovės ir atsakovo R. B. ar jo tėvų – įsigytas ginčo turtas. Šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

17. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

18. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovų atskirasis skundas atmestinas.

19. Ieškovė nurodo, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl ieškovės prašymas tenkintinas. Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovų R. B., V. B. ir R. B. 2018 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį.

Priteisti ieškovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus