- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-358-312-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Stasys Punys, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- R., R. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :
R. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 30 d. ryte, Fabijoniškių mikrorajone, miškelyje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo didelį kiekį 45,031 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį laikydamas automobilyje „Hyundai Accent“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno nuo Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono į Nemenčinę, Pabradę bei iki Geležinio Vilko ir J. K. gatvių sankryžos, Vilniuje, kai tą pačią dieną, apie 15.00 val., minėtoje sankryžoje automobilis buvo sustabdytas patikrinimui, po to pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus tarnybinį kiemą, esantį Vilniaus g. 37, Vilniuje, kai šio automobilio apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą didelį kiekį psichotropinės medžiagos -metamfetamino.
Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustačius, kad nuteistasis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, jį išteisinti bei bylą nutraukti. Nenustačius provokavimo fakto, R. V. veiksmus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio neaišku ar R. V. buvo nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą bei laikymą. Teigiama, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad metamfetamino įgijimas nenustatytas, ši veika baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nebuvo įrodyta. Tuo pačiu nėra nustatytas ir metamfetamino laikymo faktas.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis neturėjo pinigų, už kuriuos būtų galėjęs įsigyti narkotikų. Be to, byloje nebuvo nustatyta narkotinių medžiagų kaina. Apeliantai aiškina, jog įvertinus tai, kad nuteistasis nepirko narkotikų, nėra jokio pagrindo netikėti jo parodymais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad mažai tikėtina, jog Ruslanas būtų paleidęs iš akiračio R. V. su tokiu kiekiu narkotinės medžiagos, todėl Ruslanas turėjo nuteistąjį kontroliuoti.
Apeliantų nuomone, konstatuojant, kad nuteistasis įgijo, laikė narkotines medžiagas, visų pirma, reikėjo nustatyti, kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo metamfetaminą, kokios aplinkybės patvirtina, kad narkotinės medžiagos visą laiką buvo kaltininko ar kaltininkų žinioje, kur šios medžiagos buvo laikomos. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o įgijimą ir laikymą tiesiog preziumavo.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad neįrodžius įgijimo požymio, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo įrodyta, kad R. V. turėjo tikslą policijos surastus narkotikus kam nors parduoti ar perduoti. Skunde nurodoma, kokie duomenys leistų daryti prielaidą apie tikslą platinti narkotines medžiagas.
Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais, nenurodė, kodėl juos laiko nenuosekliais ir prieštaringais.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad R. V. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta, tokių pėdsakų nebuvo rasta ir ant jo drabužių. Ši aplinkybė, apeliantų nuomone, įrodo, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo platinti narkotines medžiagas, jų neslėpė. Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad narkotines medžiagas automobilyje galėjo paslėpti asmuo vardu Ruslanas.
Apeliantai teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog R. V. narkotikus platino ir anksčiau. Tokią aplinkybę nurodė tik vienas liudytojas, tačiau jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Apeliaciniame skunde keliama versija, kad nuteistojo atžvilgiu galėjo būti įvykdyta provokacija. Apeliantai mano, kad metamfetaminas nuteistajam buvo duotas su tikslu apie perduotas narkotines medžiagas pranešti policijos pareigūnams ir taip sukelti nuteistajam nepageidaujamas pasekmes. Teigiama, kad T. B. galėjo bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir provokuoti kitus asmenis daryti nusikaltimus. Apeliantai nurodo, kad siekiant išsiaiškinti ar nuteistasis nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimo, turi būti išsireikalauta medžiaga, kurioje būtų užfiksuota, kada, iš ko, kokia informacija buvo gauta apie galimai daromą nusikaltimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad narkotinės medžiagos buvo vežamos, kadangi nuteistajam buvo grasinama smurtu. Tokią savo išvadą teismas grindė duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais.
Apeliaciniame skunde aiškinama, kad telefoninėse SMS žinutėse užfiksuota informacija nepaneigia nuteistojo aiškinimų ir tuo pačiu nepatvirtina, jog nuteistasis turėjo tikslą platinti turėtas narkotines medžiagas.
Apeliaciniame skunde pastebimos teismo padarytos klaidos, nurodant atskirų asmenų vardus, asmenų kelionės tikslus, ir teigiama, kad teismas, darydamas tokio pobūdžio klaidas, galėjo netinkamai įvertinti ir byloje esančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei įvertinti įrodymai.
Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžio turinio akivaizdžiai matyti, kad R. V. yra nuteistas už psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, laikymą bei gabenimą turint tikslą šią medžiagą platinti. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad R. V. „2010 m. birželio 30 d. ryte, Fabijoniškių mikrorajone, miškelyje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo didelį kiekį 45,031 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino“, t. y. aptartos aplinkybės rodo, kas (šiuo atveju R. V.), kada (2010 m. birželio 30 d. ryte), kur (miškelyje prie Fabijoniškių mikrorajono), kokiu būdu (neteisėtai), kokiu tikslu (turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti) ir iš ko (iš kito šioje byloje nenustatyto asmens) įgijo psichotropines medžiagas.
Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, jog R. V. psichotropines medžiagas įgijo pirkimo būdu. Kita vertus, psichotropinių medžiagų įgijimo sąlygos, t. y. ar jos buvo duotos veltui, ar susitarus dėl kokių nors kitų sąlygų, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingos nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, svarbus pats faktas, kad psichotropines medžiagas R. V. įgijo iš kito asmens. Šio fakto bei anksčiau nurodytų aplinkybių nustatymo visiškai pakanka konstatuoti, jog R. V. įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Nuteistojo veikos kvalifikavimui taip pat visiškai nėra reikšmingas psichotropinių medžiagų galimos įsigijimo kainos nustatymas.
Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, jog iš automobilio „Hyundai Accent“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išėmus jame buvusią daiktų dėžę, priekinės panelės apatinėje dalyje buvo rastas baltos spalvos miltelių įpakavimas (b. l. 3-4). Iš šio protokolo turinio bei prie protokolo pridėtos fotolentelės (b. l. 5) matyti, jog paketas su baltos spalvos milteliais buvo padėtas po automobilio priekinės panelės apatine dalimi. Specialisto išvadoje Nr. 140-(4956)-IS1-5057 nurodyta, jog baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, supakuoto į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, 2010 m. birželio 30 d. rastų automobilio „Hyundai Accent“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 45,031 g (b. l. 11-12). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog iš pradžių paviršutiniškai apžiūrėjus automobilį, nieko nebuvo rasta, todėl buvo pasitelktas šuo. Būtent tarnybinis šuo nurodė, jog automobilyje yra narkotikai. Taip pat šis liudytojas teigė, kad radus narkotikus, R. V. paaiškino, jog tai narkotikas „amfa“, kurį gabeno nuteistasis, tačiau jis negalėjo nurodyti, kam šie narkotikai buvo gabenami (b. l. 153). Psichotropinių medžiagų laikymo vieta (automobilio priekinės panelės apatinė dalis) leidžia daryti išvadą, jog tik R. V. galėjo padėti arba nurodyti kitam asmeniui padėti psichotropines medžiagas į vietą, kurioje jos buvo rastos. Tokį teismo teiginį patvirtina tai, kad įprastai jokie daiktai nėra laikomi po automobilio priekinės panelės apatine dalimi ir apie galimybę laikyti norimus daiktus šioje vietoje gali žinoti tik asmuo, kuris naudojasi konkrečiu automobiliu.
Nuteistasis pirmosios instancijos teisme aiškino, jog jis nematė, kas buvo jam perduotame maišelyje. Tačiau, kolegijos nuomone, toks nuteistojo aiškinimas yra neįtikinamas, kadangi iš aptarto automobilio apžiūros protokolo turinio bei prie jo esančios fotolentelės matyti, jog maišelis, kuriame buvo psichotropinės medžiagos yra permatomas, gana didelis, todėl vertinant šio maišelio požymius su tuo, kad pats nuteistasis, ar jo nurodymu kitas asmuo, turėjo įdėti maišelį su psichotropinėmis medžiagomis į konkrečią automobilio vietą, konstatuotina, jog R. V. matė, kas yra maišelyje. Aplinkybę, kad R. V. žinojo, kas yra maišelyje patvirtina liudytojo V. B. teiginiai. Kaip jau minėta anksčiau šis liudytojas aiškino, kad nuteistasis, radus automobilyje psichotropines medžiagas, nurodė, jog tai yra „amfa“ (amfetaminas). Šią aplinkybę V. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34). Pastebėtina ir tai, kad R. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog žinojo, kad jis turi psichotropinių medžiagų, teigė, jog pats jas įdėjo į automobilį, šias psichotropines medžiagas turėjo perduoti kitam asmeniui, už šių medžiagų perdavimą buvo pažadėta atsilyginti pinigais (b. l. 62-63). Šioje apklausoje dalyvavo ir nuteistojo gynėjas, kuris dėl apklausos eigos ir protokole užfiksuotų parodymų turinio jokių pastabų neturėjo. Taigi, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog R. V. laikė automobilyje „Hyundai Accent“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas, jos buvo nuteistojo žinioje, ir jas gabeno, t. y. automobiliu vežė psichotropines medžiagas iš jų įsigijimo vietos iki tol kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, jog nuteistasis psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno su tikslu jas platinti, t. y. perduoti kitam jam pačiam nežinomam asmeniui. Siekio perduoti turėtas psichotropines medžiagas kitam asmeniui neginčija ir pats nuteistasis.
Apeliacinio skundo teiginiai susiję su tuo, kad psichotropines medžiagas perdavęs asmuo turėjo kontroliuoti nuteistąjį ir tai neva paneigia paties nuteistojo kaltę, yra pagrįsti prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Kita vertus, net ir konstatavus, kad R. V. buvo sekamas asmens, perdavusio jam psichotropines medžiagas, ši aplinkybė niekaip nepaneigtų nuteistojo kaltės.
Aplinkybė, kad ant nuteistojo rankų nuoplovų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta, tokių pėdsakų nebuvo rasta ir ant jo drabužių, R. V. kaltės nepaneigia. Ši aplinkybė tik įrodo, jog R. V. tiesiogiai nekontaktavo su pas jį rastame maišelyje buvusiomis psichotropinėmis medžiagomis.
Nors pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl mano, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, visgi, ši teismo išvada yra teisinga. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiškino, jog psichotropines medžiagas paėmė miške, į automobilį jas įdėjo pats, užsidirbti jam pasiūlė asmuo vardu Ruslanas. Taip pat nuteistasis tvirtino, jog tik numanė, kad tai yra psichotropinės medžiagos, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė ir tai, kad psichotropines medžiagas paėmė, kadangi jam buvo pasiūlyta už gerą kainą pasiimti amfetaminą. Tokio darbo ėmėsi, kadangi turėjo grąžinti paskolą bankui. Vėliau nuteistasis aiškino, jog jis buvo verčiamas prekiauti narkotikais, buvo verčiamas grąžinti tariamą skolą, jam buvo grasinama (b. l. 62-63). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. V. aiškino, kad psichotropinę medžiagą į automobilį įdėjo kitas asmuo, matė, jog maišelyje buvo milteliai. Su E. S. važinėjo savais reikalais. Paketo neperdavė, kadangi nebuvo atvykęs paketą turėjęs paimti žmogus (b. l. 75-77). Kitos apklausos metu nuteistasis aiškino, kad paketą su psichotropinėmis medžiagomis jam perdavė asmuo vardu Ruslanas, šį paketą jis turėjo nugabenti iki Pabradės ir ten vėl perduoti tam pačiam asmeniui (b. l. 70). Pirmosios instancijos teisme R. V. parodė, jog nepažįstamas asmuo įdėjo jam į automobilį kažkokį maišelį, kas buvo maišelyje nuteistasis nežinojo, vietoje, į kurią turėjo būti pristatytas paketas, nuteistojo niekas nepasitiko, paketo nepaėmė. Tada nuteistasis nuvažiavo pas draugą, su kuriuo leido laiką iki sulaikymo (b. l. 150-153). Aptarti nuteistojo paaiškinimai akivaizdžiai rodo jo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą. Vienu metu jis aiškino, kad jam buvo pasiūlyta už gerą kainą paimti psichotropinių medžiagų, kitu metu jis jau aiškina, jog nežinojo, kad įgyja, laiko ir gabena psichotropines medžiagas. Nuteistasis taip pat skirtingai nurodo psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, t. y. pirmosios apklausos metu teigė, kad jas pats paėmė miške ir įsidėjo į automobilį, o vėliau jau aiškino, jog medžiagas jam perdavė kitas asmuo. Be to, R. V. aiškino ir tai, kad turėtas medžiagas jis turėjo perduoti nepažįstam asmeniui, o vėliau tvirtino, kad psichotropines medžiagas turėjo perduoti tam pačiam asmeniui, iš kurio jas ir gavo. Nuteistasis nėra visiškai nuoseklus aiškindamas priežastis, dėl kurių sutiko gabenti psichotropines medžiagas (vienu metu aiškino, kad narkotines medžiagas sutiko gabenti dėl finansinių sunkumų, vėliau jau teigė, kad jam buvo grasinama), prieštaringai nurodo momentą, kada nuvyko į nurodytą psichotropinių medžiagų perdavimo vietą (ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinama, kad į psichotropinių medžiagų perdavimo vietą nuteistasis nuvyko po to, kai susitiko su E. S., o teisme duoti parodymai leidžia teigti, jog į susitikimo vietą buvo nuvykta iki susitikimo su minėtu liudytoju). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo parodymus koreguoja sau palankia linkme, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tai verčia pagrįstai abejoti jo parodymų patikimumu. Kita vertus, nuteistojo parodymus paneigia ir anksčiau apeliacinės instancijos teismo aptarti įrodymai. Nuteistojo parodymais remiamasi tik tiek, kiek jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai bei tiek, kiek jie atitinka objektyvias byloje nustatytas aplinkybes.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra duomenų, kurie leidžia teigti, jog V. B. disponavo informacija apie tai, kad nuteistasis ir anksčiau yra platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Pats R. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog anksčiau pardavinėjo „žolę“ („Apie mėnesį laiko pardavinėjau „žolę“, bet ne iš T. ją gaudavau“) (b. l. 151). Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog R. V. yra porą kartų vaišinęs jį milteliais – amfetaminu (b. l. 154). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis turėjo informacijos apie tai, kad nuteistasis platina narkotikus (b. l. 152). Taigi, aptarti parodymai leidžia daryti išvadą, jog liudytojas V. B. iš tikrųjų disponavo informacija, kad nuteistasis R. V. disponuoja ir platina narkotines ar psichotropines medžiagas. Atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jam buvo varžoma teisė užduoti liudytojams klausimus ir tuo pačiu išgirsti atsakymus į šiuos klausimus.
Apeliantų teiginiai, kad R. V. galėjo būti provokuojamas daryti nusikaltimą yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde keliama versija dėl galimo provokavimo daryti nusikaltimą yra paremta tik prielaidomis ir laisva nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių interpretacija.
Vien tai, kad R. V. atpažino T. B. kaip asmenį, susijusį su narkotikais, kuriuos nuteistasis paėmė miške, nėra pagrindas tvirtinti, jog T. B. yra kaip nors susijęs su informacijos apie nuteistojo veiksmus pateikimu pareigūnams. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. B. nurodė, jog jis su narkotikais neturi nieko bendro, su asmeniu vardu Rolandas yra bendravęs anksčiau, šiuo metu su šiuo asmeniu jokių ryšių nepalaiko (b. l. 38-39). Apeliantų manymas, kad T. B. gali būti policijos agentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu jokia operatyvinė veikla nebuvo atliekama, iki nusikaltimo padarymo jis su policijos pareigūnais ar kitais asmenimis, susijusiais su teisėsaugos institucijomis, nebendravo, todėl teigti, jog R. V. buvo provokuojamas daryti nusikaltimą teisėsaugos institucijų pareigūnų ar jų kontroliuojamų asmenų, nėra jokio pagrindo.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad R. V. buvo grasinama susidorojimu, jeigu jis neplatins narkotinių medžiagų. Nuteistojo paaiškinimu, kad jam buvo grasinama, verčia abejoti ir tai, kad neperdavęs turėtos psichotropinės medžiagos, jis nesiėmė jokių priemonių šią medžiagą grąžinti, o apie penkias valandas leido laiką su liudytoju E. S., važiavo prie ežero, vyko pas kitus asmenis, nors kaip teigia pats nuteistasis, jis bijojo galimo susidorojimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad jis buvo sumuštas ar jam buvo grasinama. Kolegijos nuomone, nuteistojo iškelta versija verčia abejoti ir tai, kad visiškai nelogiška būtų įskųsti pareigūnams asmenį, atsisakiusį platinti psichotropines medžiagas, ir tokiu būdu prarasti šiam asmeniui perduotą didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. prarasti prekę, kurią išplatinus, būtų gautas pelnas. Toks „susidorojimo“ būdas su nepaklūstančiu asmeniu yra abejotinas, nelogiškas, ekonomiškai nenaudingas, tuo labiau, kad kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų – reikalavimų vykdymo galimai buvo siekiama kitais būdais ir tai buvo daroma sėkmingai.
Apeliantai yra teisūs nurodydami, kad nuteistojo mobiliajame telefone išsaugotos žinutės nepatvirtina jo kaltės. Šių žinučių turinys gali kelti įvairių interpretacijų, tačiau kategoriškai teigti, jog jose kalbama apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, negalima.
Skunde apeliantai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendyje pasitaikė tam tikrų netikslumų, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šie netikslumai neturi reikšmės nuteistojo nusikalstamos veikos vertinimui. Akivaizdu, kad T. įvardinimas V. yra techninio pobūdžio klaida. Taip pat nelaikytina esmine klaida tai, kad teismas nuosprendyje aprašydamas R. V. parodymus nurodė, jog nuteistasis nuvyko pas E. S. į Nemenčinę.
Taigi, vertinant visa, kas aptarta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., kadangi jis įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos su tikslu parduoti ar kitaip platinti.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria : nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Stasys Punys Ryšardas Skirtunas