Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiais šiuos statinius (vandentiekio tinklus): 1) (duomenys neskelbtini): nuo šulinio (duomenys neskelbtini) iki šulinio (duomenys neskelbtini); nuo šulinio (duomenys neskelbtini) iki šulinio (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini): nuo šulinio (duomenys neskelbtini) iki šulinio ties (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini): nuo prisijungimo vietos iki daugiabučio gyv. namo išorinės sienos (įvadas) ((duomenys neskelbtini)); 4) (duomenys neskelbtini): nuo prisijungimo taško „A“ (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini): nuo pož. sklendės „A“ iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Vandentiekio siurblinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) Vandentiekio siurblinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini): nuo pož. sklendės (duomenys neskelbtini) iki pož. sklendės (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini): nuo šulinio (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini)) iki šulinio (duomenys neskelbtini).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo mėn. Vandentiekio tinklai buvo įtraukti į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą, taip pat buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas, kuriuo Vandentiekio tinklai buvo įtraukti į apskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matyti, kad Vandentiekio tinklai yra tinkami naudojimui ir bus eksploatuojami ateityje.

9. Siekiant nustatyti Vandentiekio tinklų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje „www.vilnius.lt“ iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Vandentiekio tinklus, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šiuos statinius. Informacija apie pradėtą Vandentiekio tinklų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Bylos duomenimis, turtinių teisių į Vandentiekio tinklus iki šiol niekas nepareiškė.

10. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja stengėsi, jog asmenys, turintys teisių į Vandentiekio tinklus būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo Vandentiekio tinklų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį Vandentiekio tinklų savininkai dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad Vandentiekio tinklų savininkai yra nežinomi. Sutiktina su pareiškėja, kad tokie statiniai, kaip minėti vandentiekio tinklai, yra bendros vandens tiekimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste, be to, šie statiniai yra specialiosios paskirties objektai, todėl privalo būti prižiūrimi ir turėti savininką. Nesant savininkų ir neperdavus tokių statinių Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės tokius statinius remontuoti, keisti naujais ir pan. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Vandentiekio tinklų savininkai ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šiuos statinius, nežinomi, Vandentiekio tinklai pripažintini bešeimininkiais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis, CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą.

Pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) nuosavybėn šiuos statinius (vandentiekio tinklus): 1) (duomenys neskelbtini): nuo šulinio (duomenys neskelbtini) iki šulinio (duomenys neskelbtini); nuo šulinio (duomenys neskelbtini) iki šulinio (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini): nuo šulinio (duomenys neskelbtini) iki šulinio ties (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini): nuo prisijungimo vietos iki daugiabučio gyv. namo išorinės sienos (įvadas) ((duomenys neskelbtini)); 4) (duomenys neskelbtini): nuo prisijungimo taško „A“ (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini): nuo pož. sklendės „A“ iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Vandentiekio siurblinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) Vandentiekio siurblinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini): nuo pož. sklendės (duomenys neskelbtini) iki pož. sklendės (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini): nuo šulinio (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini)) iki šulinio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.