Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. J. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis nustatytomis aplinkybėmis: A. J. 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 2,26 prom. girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, konflikto metu, panaudodamas fizinę jėgą, tyčia pargriovė sutuoktinę J. J. ant lovos, savo kūnu užgriuvo ant jos, laužė rankas, vėliau apglėbęs ranka už kaklo ją smaugė, taip savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kakle, kairėje krūtyje, dešiniame šone, dešinėje rankoje, šlaunyse, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva pilve, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadą Nr. G 3025/2024 (01) vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Papildomai įtariamuoju apklaustas 2025 m. sausio 16 d. A. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, nes sutuoktinei J. J. nieko nedarė. Jis žino, kad J. J. prisigalvojo, kad jis ją smaugė, tačiau to jis tikrai nedarė. Patvirtina, kad tarp jų grumtynės buvo, tačiau žmonos tikrai nesmaugė. Grumtynės tarp jų buvo dėl to, kad ji bandė atimti iš jo telefoną (93–95 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusioji J. J. paaiškino, kad civilinio ieškinio neteiks. Galimybės susitaikyti su sutuoktiniu A. J. nesvarsto, vis dar jaučia baimę dėl jo elgesio ir veiksmų (42–44 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. nukentėjusioji J. J. paaiškino, kad sužalojimai ant jos kūno yra atsiradę grumtynių metu su A. J., o tiksliau, kilus žodiniam konfliktui, kambaryje prie sofos, A. J. pargriovė ją ant šalia buvusios sofos ir bandė atimti jos telefoną. Bandant atimti telefoną, A. J. ją apdraskė, galimai tuo metu ir galėjo atsirasti nubrozdinimai bei mėlynės krūtinėje, pilvo srityje bei šlaunyse. A. J. pradėjo ją smaugti ranka, tiksliai įvardinti negali, bet smaugė viena ranka. Besigindama ji įkando A. J. į ranką, kad ją paleistų. Tiksliai kaip viskas vyko, įvardinti negali, nuo A. J. gynėsi, tarp jų vyko grumtynės. A. J. atleido ir sutinka su juo susitaikyti, civilinio ieškinio neteiks, papildomai pas medikus niekur nesikreipė (52–55 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 11 d. liudytojas R. D. iš esmės paaiškino vienodas įvykio aplinkybes, ką teismui parodė ir teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas patvirtino, kad J. J. atrodė prastai – atėjo basa, suplėšytais marškinėliais, apsiverkusi. Kaimynė jam paaiškino, kad A. J. norėjo ją pasmaugti, atėmė jos telefoną (46–49 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., 22.29 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad susimušė vyras su žmona (6–13 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad J. J. iškart po įvykio nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), namo grįžo neblaivus sutuoktinis, kuris nuolatos žodžiais kabinėjasi prie jos, kadangi tarp jų vyksta skyrybų procesas ir jis jaučiasi nuskriaustas, ją užgaulioja, vadina šliūcha, debile, grasina, kad sudaužys jai galvą. Kol sutuoktinis A. J. buvo išėjęs parūkyti, ji užsidarė kambaryje ir šluota užrėmė duris, kad jis pas ją į kambarį neateitų. A. J. įsibrovė į kambarį, o ji dar prašė, kad jis išeitų iš to kambario, tačiau jis į jos prašymus nereagavo. Tada ji pabandė jį išstumi iš kambario ir trinktelėjo su šluota, kadangi jis visiškai nereagavo, ką ji kalba ir buvo agresyviai nusiteikęs, labai jo bijojo. Tuomet atsigulė į lovą, o jis pradėjo ją filmuoti telefonu. Ji paėmė jam iš rankų telefoną ir padėjo ant palangės. Tačiau jam pasirodė, kad jo telefoną išmetė pro langą ir tada jis pasidarė dar agresyvesnis, norėjo atimti iš jos telefoną, užgriuvo ant jos ir jie kartu nugriuvo ant lovos. Jis laužė jai abi rankas, norėdamas atimti telefoną, jai labai skaudėjo, skausmą vertina 6 balais. Lovoje jis apkabino ją ranka ir smaugė, trūko oro, bijojo, kad mirs. Smaugimo metu buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, kurį vertina 8 balais. Jam pavyko iš jos atimti telefoną. Viso fizinio kontakto metu jai buvo suplėšyti rūbai. Kuomet A. J. išėjo iš kambario į virtuvę, ji pabėgo iš namų prašyti pagalbos, kad kaimynai iškviestų policiją. Prie protokolo pridėtos buto, esančio J. T. g. 16–2A, Vilniuje, fotonuotraukos (16–23, 27–30 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20240914-225314UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąja [J. J.], kuri paaiškina, kad vyras smurtauja, smaugė ją, tarp jų vyksta skyrybų procesas. Bute buvęs vyras [A. J.] pareigūnams paaiškina, kad skiriasi su žmona ir tarp jų įvyko konfliktas. Pasak A. J., žmona jam įkando į pirštą, o jis nieko žmonai nedarė. Vėliau paaiškina, kad bandė atimti iš žmonos telefoną, kadangi pastaroji paėmė jo telefoną. A. J. buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas. Vaizdo įraše „PSS20240914-232315UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip A. J. bendrauja su pareigūnu, kuriam pasakoja, kad apie 22.00 val. grįžo namo ir pradėjo valgyti sumuštinį. Aiškina, kad jam bevalgant žmona sudavė per sumuštinį ir pasakė, kad tai ne jo sumuštinis. Po ko, jis pasakė žmonai, kad ji netinkamai elgiasi. A. J. teigė, kad žmona pradėjo jį filmuoti, paskui – pulti ir atiminėti telefoną. Atėmusi jo telefoną, žmona tą telefoną išmetė per balkoną. Tada jis atėmė iš žmonos telefoną, dėl to įvyko žodinis konfliktas. A. J. nurodo, kad žmona įkando į pirštą grumtynių metu bandant atimti telefoną (58–59 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 3025/2024 (1) nurodytų duomenų matyti, kad J. J. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, kairėje krūtyje, dešiniame šone, dešinėje rankoje, šlaunyse, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pilve, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 14 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip 9 trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (69–70 b. l.).

Iš alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., 23.02 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0042 (patikros sertifikatas Nr. 2069848, galiojo iki 2024 m. lapkričio 18 d.) A. J. nustatytas 2,26 prom. girtumas, o J. J. – 0,55 prom. girtumas (103–105 b. l.).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti tiek J. J., tiek A. J. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismų praktikoje išaiškintina, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas pažymi, kad be A. J. ir J. J. 2024 m. rugsėjo 14 d. vykusiame jų konflikte niekas nedalyvavo ir jo nematė, todėl tokiu atveju svarbu sulyginti kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs bei logiškai paaiškinami.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. savo kaltę dėl sutuoktinei J. J. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kategoriškai neigė, nurodydamas, kad jokio smurto žmonos atžvilgiu nenaudojo, sutuoktinės nesmaugė, priešingai, teigė, kad žmona įvykio aplinkybes išsigalvojo, kadangi tarp jų vyksta skyrybų procesas ir žmonai yra reikalinga skyrybų priežastis, tačiau pripažino, kad tarp jo ir žmonos vyko grumtynės dėl telefonų (77–80, 93–95 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuosekliai laikėsi ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos, tvirtindamas, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nesmurtavo prieš savo sutuoktinę, jos nesmaugė, o grumtynių su sutuoktine metu tik prisilietė prie sutuoktinės, norėdamas ją nuo savęs atstumti. Tokių prisilietimų prie žmonos buvo gal 3 – 4. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus ir konstatuoja, kad A. J. nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad tarp jos ir A. J. kilo konfliktas, kurio metu A. J. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo jos sveikatą. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams J. J. nurodė, kad vyras prieš ją smurtavo, smaugė (pareigūnų uniformų kameros vaizdo įrašas „PSS-20240914-225314UTC+0300.mp4“) (58–59 b. l.). Iš karto po įvykio 2024 m. rugsėjo 14 d. vykusioje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad kilus konfliktui su sutuoktiniu, A. J. užgriuvo ant jos, laužė jai abi rankas, apkabino ją ranka ir smaugė. Ji juto fizinį skausmą, buvo suplėšyti jos marškinėliai (16–23 b. l.). Papildomai 2025 m. sausio 15 d. apklausta J. J. vienodai aiškino, kad po grumtynių su sutuoktiniu jai ant kūno atsirado sužalojimų – apdraskymai, nubrozdinimai bei mėlynės krūtinėje, pilvo srityje bei šlaunyse. A. J. ją smaugė viena ranka (52–55 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes, nurodydama, kad tarp jos ir sutuoktinio įvyko grumtynės, kurių metų jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoju teisme apklaustas R. D., kuris teigė, kad apie 23.00–00.00 val. į jo buto durų skambutį paskambino basa J. J., vilkėjusi suplėšytus marškinėlius, apsiverkusi, ant J. J. kaklo matėsi raudonos dėmės. J. J. jam pasakė, kad prieš ją smurtavo A. J., atėmė jos telefoną, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Analogiškas aplinkybes liudytojas R. D. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (46–49 b. l.). Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas iš A. J. telefono. Vaizdo įraše „1000000667“ matyti, kaip J. J. išeina iš savo buto ir nuėjusi pas kaimyną [R. D.] iš karto jo paprašo iškviesti policiją (vaizdo įrašas nuo 4.46 min. iki 5.22 min.). R. D. pasiteiravus, kas atsitiko, o R. D. žmonai paklausus, ar čia A. J. taip su ja pasielgė, vaizdo įraše, kuriame girdimas tik garsas, girdėti, kaip susijaudinusi J. J. atsako „o tai kas daugiau“. Po to R. D. klausė J. J., ar A. J. prie jos lindo, teigė, kad ji yra visa raudona. Kai R. D. skambino į BPC, norėdamas iškviesti policijos pareigūnus, fone girdisi, kaip J. J. kaimynei pasakojo, kad A. J. ją smaugė. Vėliau J. J. kaimynams nurodo iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, ką pasakojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (vaizdo įrašas nuo 5.22 min. iki 10.18 min.).

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytoju teisme apklausto L. D. parodymais, kadangi liudytojas teismui prisiekė sakyti tiesą ir buvo supažindintas su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtinamos paties A. J. pateikto vaizdo įrašo duomenimis.

Aplinkybes, jog nukentėjusioji J. J. jautė fizinį skausmą ir jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata būtent dėl kaltinamojo veiksmų patvirtina ir byloje esanti 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. J. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kakle, kairėje krūtyje, dešiniame šone, dešinėje rankoje, šlaunyse, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pilve, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 14 d. ir būdu, t. y. A. J. smurtaujant (69–70 b. l.).

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinime nustatytu laiku ir vietoje, tarp A. J. ir A. J. dėl menkavertės priežasties kilo konfliktas, kuris užfiksuotas tiek A. J., tiek J. J. pateiktuose vaizdo įrašuose ir kurio metu A. J., panaudodamas fizinę jėgą, tyčia pargriovė sutuoktinę J. J. ant lovos, užgriuvo savo kūnu ant jos, laužė rankas, vėliau apglėbęs ranka už kaklo ją smaugė, taip savo veiksmais sukėlė J. J. fizinį skausmą ir padarė minėtoje specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokią išvadą teismas daro išklausęs kaltinamąjį, nukentėjusiąją, liudytoją, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir peržiūrėjęs teismui pateiktus vaizdo ir graso įrašus. Teismas sprendžia, kad A. J., atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus žmonos atžvilgiu, neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir tų padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. J., sukėlė šiai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveiktą, kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką A. J. padarė būdamas neblaivumas (iš karto po įvykio nustatytas 2,26 prom. neblaivumas), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę.

A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje A. J. teistas nebuvo, tačiau vieną kartą jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (100–101 b. l.). Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo (98 b. l.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį A. J. charakterizuojančius duomenis – įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis, vedęs, auginantis nepilnametę dukrą, turintis gyvenamą vietą. Duomenų apie A. J. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertina kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J., kaip pirmą kartą teisiamam, paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis, tačiau artimas minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui. Teismas nemato pagrindo kartu laisvės apribojimo bausme A. J. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau mano, kad skiriami baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimai padės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.

Siekiant keisti kaltinamojo A. J. elgesį bei įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 5 mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (81–84, 86–88 b. l.) – paliktina galioti nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

A. J. laikinai sulaikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-826-992/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti A. J. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį: tęsti darbą, o darbo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-826-992/2025.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.