Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-404/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
1-66-404/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37628-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-66-404/2017
Proceso Nr. 1-01-1-37628-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2017 m. gegužės 3 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­lijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Bronislovui Razmai,nu­ken­tė­ju­sia­jam K. Č. ,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je K. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neįrašytas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tei­stas šešis kartus, paskutinį kartą teistas 2016-01-26 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 201 str. 1 d., 64 str. 1 ir 2 d., subendrinta galutine terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metus 2 mėnesius, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, 2016-07-29 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę 1 metus 2 mėnesius pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.; R. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 metų birželio 16 dieną, apie 22³⁰ valandą, kieme prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto tarp K. K. ir K. Č. metu, prie jų pribėgo kaltinamasis R. K. ir sudavė vieną smūgį galva K. Č. į veido sritį, po to abu įsikibo vienas kitam į rūbus ir nugriuvo ant žemės. Prie jų gulinčių pribėgo kaltinamasis K. K. ir vieną kartą įspyrė K. Č. į galvos sritį. R. K. atsistojus, abu su K. K. spyrė kojomis bendrai ne mažiau dešimt smūgių ant žemės gulėjusiam K. Č. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. Č. padarė daugybinius veido sumušimus-poodines kraujosruvas kaktoje, nosies srityje, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Abu kaltinamieji pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltę prisipažino visiškai.

Kaltinamasis K. K. teisme parodė, kad būdamas stiprokai apgirtęs nuo alkoholio grįžo dviračiu į namus, kieme konfliktavo K. Č. su žmona L., rėkė vienas ant kito, todėl jis, pagalvojęs, kad gali blogai baigtis jų konfliktas, nuėjo prie jų, ir, norėdamas užstoti L., paėmė Č. už rūbų ties krūtine ir paklausė ką jis daro. Tada Č. padavė savo vaiką A. ir jam trenkė į nosį, kuri pradėjo kraujuoti. Jų konfliktą pamatė brolis ir atėjo pas Č. ir su savo galva trenkė Č. į veidą. Po smūgio Č. nugriuvo ant jo brolio, todėl jis, gelbėdamas brolį, spyrė Č. vieną smūgį į galvą. Kai Č. brolį paleido, jie abu apspardė gulintį Č. ir įspyrė apie dešimt kartų bendrai į įvairias kūno vietas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, pripažįsta, kad jo girtumas turėjo įtakos nusikalsti, nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis R. K. teisme parodė, kad tuo metu namuose po darbo ką tik buvo pradėjęs gerti alų, išėjo į lauką parūkyti ir pamatė brolį su praskelta nosimi, kuriam bėgo kraujas, prie jo lindo Č., todėl nuėjo broliui padėti. Kai jis atitraukė Č., pastarasis ėmė jį įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais, provokavo muštynes, buvo išgėręs, tada jis nesusitvardęs su galva trenkė jam į veidą, kliuvo į dantis ir pasileido kraujas. Po to abu susikibo ir nugriuvo ant žemės, Č. ant jo viršaus. Kai brolis jam padėjo išsivaduoti, Č. spardė abu, galėjo bendrai įspirti kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Nuoširdžiai gailisi, Šiaulių teritorinės ligonių kasios ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis K. Č. teisme parodė, kad tada su žmona išėjo nuo savo mamos, gyvenančios tame pačiame name, žmona norėjo eiti pas savo mamą, taip pat gyvenančią tame pačiam name, jis nenorėjo ten eiti, todėl su žmona susibarė. Barnio metu pamatė ateinantį K. K. , kuris buvo girtas ir pradėjo kištis į jų su žmona konfliktą, tada jie tarpusavyje pradėjo vienas kitą vadinti necenzūriniais žodžiais, jų konfliktą išgirdo R. K. , kuris atėjęs pasiteiravo kokios problemos ir dėjo jam su galva į nosį. Po to jis su R. K. susikibo ir nugriuvo, jis buvo ant jo viršaus kai pribėgęs K. K. spyrė jam į veidą. Po to abu K. jį spardė gulintį, smūgiai daugiausia kliuvo į veidą. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. Č. teisme parodė, kad su vyru K. Č. buvo svečiuose pas uošvienę, ji po to dar norėjo užeiti pas mamą, vyras paprieštaravo, todėl prasidėjo ginčijimasis. Tada priėjo K. K. ir paklausė ko jie pykstasi, apsistumdė su Č., nematė ar buvo suduoti smūgiai. Kai atėjo R. K. ji buvo nusisukusi ir suduoto smūgio galva nematė. Kai vyras buvo nugriuvęs su R. K. , atsikėlė jau prakirsta lūpa, visas buvo ištinęs ir bėgo kraujas. Posėdžio metu pagarsinus liudytojos L. Č. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 43-44), liudytoja nepripažino sakiusi tyrėjai jog ją vyras pastūmė konflikto metu.

Liudytoja I. A. teisme parodė, kad su dukra ir žentu Č. ji buvo pas K. - žento mamą. Ji asmeniškai jokių muštynių nematė, nes žentui pradėjus konfliktuoti su K. K. nuėjo į kambarį ir nesikišo. Po to atėjo žentas, jis buvo kruvinas, sakė, kad iškvietė policiją.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad matė kaip K. K. ėjo per kiemą šaukdamas, buvo užgėręs, priėjo prie jos sūnaus K. Č. , barėsi, o paskui pradėjo stumdytis, susikibo. K. veidas buvo kruvinas po susistumdymo, tada R. užpuolė sūnų ir su galva trenkė jam į nosį, abu nugriuvo, vėliau abu K. pradėjo sūnų spardyti.

Liudytojas R. K. atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamuosius, kadangi abu yra jo sūnūs.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas tyrėjo Z. S. tarnybiniu pranešimu. (b.l. 1).

Specialisto išvadoje Nr. G 1312/2016(03) K. Č. konstatuoti sužalojimai: daugybiniai veido sumušimai - poodinės kraujosruvos kaktoje, nosies srityje, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, galvos smegenų sukrėtimas, kuriuos galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvą kietais bukais daiktais iki 2016-06-17, 0.58 val., yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo abiejų kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam K. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokia abiejų kaltinamųjų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, K. K. turi neišnykusį teistumą, R. K. neteistas, abu kaltinamieji turi po dvi galiojančias administracines nuobaudas. Nustatyta abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu (K. K. - 3.26 promilės, R. K. - 0.75 promilės).

Kad būtų pasiekta bausmės paskirtis ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, teismas K. K. skiria bausmę susijusią su laisvės atėmimu, atidedant jos vykdymą, R. K. skiria bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Civilinis ieškinys.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamųjų neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas solidariai atlyginti turi atsakovai (BPK 115 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 36).

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam K. K. buvo paskirtas gynėjas advokatas V. A. (b.l. 84, 87). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. NTP-7-4701 iš kurios matyti, kad už įtariamajam K. K. suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 36 Eur 71 ct (b.l. 175), kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo įtariamojo K. K. valios, todėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K–322/2014).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir pa­skir­ti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 6 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį 2 (du) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

R. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus. Paskirti įpareigojimus 2 (du) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 1 (vienerius) metus dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pri­teis­ti solidariai (lygiomis dalimis) iš K. K. ir R. K. 262,02 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 02 centus) gy­dy­mo iš­lai­dų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus prašymo dėl proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu įtariamajam K. K. , priteisimo.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis