- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-9-519/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. privataus kaltinimo tvarka A. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2007-09-06 spardė A. Č., įstūmė į pavėsinės stiklą, smogė į veidą ir galvą, panaudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jo mažamečius vaikus.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011-11-28 priėmė nutartį, kuria paskelbė A. S. paiešką bei paskyrė kaltinamajam kardomąją priemonę – namų areštą 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojo kaltinamąjį būti savo gyvenamojoje vietoje Pavasario g. 9-21, Mažeikiai, nuo 00.00 val. iki 5.00 val. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog byloje yra tik kaltinamojo prašymas, kuriame nurodoma, jog jis išvyko į užsienį, žinodamas apie posėdį į jį neatvyko, todėl teismas paskelbė jo paiešką bei tuo pačiu skyrė kardomąją priemonę – namų areštą.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį. Kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusysis jį nepagrįstai kaltina, mano, jog nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Be to, nutartyje skirti kardomąją priemonę nenurodytas nei vienas įstatymuose nurodytas pagrindas, kodėl kaltinamajam buvo būtina skirti kardomąją priemonę – namų areštą. Taip pat kaltinamasis nurodo, jog skirta kardomoji priemonė apriboja jo galimybę įsidarbinti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytų tikslų buvo galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau įrodymų netiria, kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia. Šiuo atveju Mažeikių rajono apylinkės teismas nenagrinėjo ar yra pakankamas pagrindas skirti kardomąją priemonę pagal LR BPK 121 str. 2 d.
Teismas sutinka su kaltinamojo skunde nurodytu argumentu, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas skirdamas kardomąją priemonę namų areštą privalėjo įvertinti galimybę skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Pažymėtina, jog įstatyme numatytos kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi kardomoji priemonė namų areštas yra priskirtina prie vienų iš griežčiausių kardomųjų priemonių rūšių. Pagal LR BPK 119 str. teismas turi įvertinti kokią kardomąją priemonę skirti, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skirdamas kardomąją priemonę, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, atsižvelgti į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (LR BPK 121 str. 4 d. ).
Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį skirti vieną iš griežčiausių kardomųjų priemonių, visiškai nevertino aukščiau paminėtų aplinkybių bei nemotyvavo savo sprendimo, tokiu būdu pažeidė įstatyme numatytas imperatyvias normas. Be to, neatsižvelgta į aplinkybę, jog byloje buvo kaltinamojo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą vėlesnei nei 2011-12-21 datai, bei į tai, jog prieš tai kaltinamajam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis LR BPK 163 str. 1 d., teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims gali būti taikomos prievartos priemonės. Taigi, teismo nuomone, skirdamas griežtą kardomąją priemonę, kai iki to laiko jokia kita švelnesnė kardomoji priemonė nebuvo paskirta, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turi spręsti klausimą, kokias kitokias švelnesnes kardomąsias priemones ar procesines prievartos priemones galima taikyti asmens atžvilgiu, nes būtent vienos iš sunkiausių kardomųjų priemonių – namų arešto – taikymas gali būti neproporcinga priemonė siekiamiems proceso tikslams.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių, nemotyvavo savo sprendimo ir skirdamas kardomąją priemonę namų areštą nenurodė nei vieno kardomosios priemonės taikymo pagrindo, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam kardomoji priemonė namų areštas paskirta neteisėtai, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. S. skundą tenkinti ir panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė namų areštas dviems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį būti savo gyvenamojoje vietoje Pavasario g. 9-21, Mažeikiai, nuo 00.00 val. iki 5.00 val.
Nutartis neskundžiama.