Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2015 m. balandžio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atlikęs bausmę); 2) 2016 m. balandžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį galutine bausme – 6 MGL (225,96 eurų) bauda, baudą sumokėjo 2016 m. gegužės 19 d. (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2017 m. birželio 27 d. Panevėžyje, S. K. - Liepų al. sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – mopedą „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kada teisė vairuoti jam yra atimta, ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 15 val. policijos pareigūnams ties S. K. - Liepų al. sankryža jį sustabdžius ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFF-0424 jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas, o pagal 2017 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6504/2017(01) V. T. kraujyje nustatyta mažiausia 2,05 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Be to, jis 2017 m. rugpjūčio 5 d. smurtaudamas sukėlė mažamečiui savo sūnui E. T., gim. 2006 m., fizinį skausmą, kai apie 19.20 val. prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), po telefoninio pokalbio su vaiko motina R. K. ir priekaištų dėl nepagrįstai ilgo susitikimo su vaiku spyriu į kairę koją sustabdė ir taip sukeldamas fizinį skausmą pagriovė mažametį E. T., ketinusį vykdyti motinos nurodymą ir nedelsiant grįžti į namus, adresu (duomenys neskelbtini), bei spausdamas vaiko riešus įsodino į taksi automobilį, po ko apie 20.30 val. su mažamečiu viešėdamas adresu (duomenys neskelbtini), po telefoninio pokalbio su mažamečio motina R. K., šio namo kiemo prieigose, bandydamas sulaikyti jo nepaklususį sūnų, tyčia, sukeldamas vaikui fizinį skausmą, ranka trenkė nukentėjusiajam į veido sritį.

K. V. T. kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam prisipažino visiškai, dėl smurto panaudojimo mažamečio E. T. atžvilgiu neprisipažino. Parodė, kad išgėręs atsikėlė ir, pasiėmęs mopedą, sėdo važiuoti. Tuo metu teisės vairuoti neturėjo, nes ji buvo atimta. Jį pastebėjo pareigūnai, kad be šalmo, nufilmavo, sustabdė, ir, jam pripūtus 2 promiles, išvežė į policijos komisariatą. Mopedas priklausė jam (V. T.), tik nebuvo persirašęs pirkimo dokumentų. Sutinka, kad motoroleris būtų konfiskuotas. Dėl galimo smurtavimo prieš nepilnametį vaiką paaiškino, kad pats vaikas nenorėjo namo, nes bijojo motinos. Bėgo nuo jo (V. T.) ir nuo namų. Jis (V. T.) pakišo vaikui koją, šis pargriuvo ant žolės. Jį pakėlė, paklausė ar neužsigavo. Vaikas pasakė, kad neužsigavo. Vaiką reikėjo būtinai pristatyti į namus, nes motina skambinėjo. Nebenorėjo delsti, nenorėjo gaudyti po kiemą. Nebuvo trenkta į veido sritį. Ramiai sėdo į taksi ir nuvažiavo į Smėlynės gatvę. Smėlynės gatvėje vaikas žaidė su nupirktu šautuvu ir jokio smurto nebuvo. Motina gal vaiką primokė taip kalbėti, gal ji nori, kad nesirodytų pas ją, nes ji gyvena su kitu vyru. Smėlynės „Norfoje“ nupirko vaikui vandens šautuvą, iš ten nuvažiavo pas A. draugą G. Vaikas turėjo telefoną. Prieš važiuojant jau skambino mama ir abu kalbėjo su ja. Mama liepė grįžti. Jis (V. T.) sakė, kad greitai grįš. Nusprendė dar nevažiuoti. Vaikas norėjo lipti į taksi. P. A. važiavo pasišnekėti, 0,5 litro degtinės jiems nuvežė. Sakė, kad jie grįš, kad A. draugas parveš, jis ir vežė. Tada niekas vaiko nemušė, niekas nieko nematė. Vaikas norėjo išbėgti, bet jam sakė, kad parveš. Po motinos skambučio jis trenkė telefoną į žemę kieme. Vaikas ėjo link išėjimo, jis (V. T.) sakė, kad palauktų. Už 15 minučių ir išvažiavo. Tame laike jis (V. T.) jo nemušė. Vežė namo H. Prie „Bičiulio“ vaikas išlipo iš mašinos, ėjo nuo namų. Tai ne pirmas kartas, nes visą laiką nenori namo. Sakė vaikui, kad eitų namo. Vaikas pradėjo bėgti, tada jis (V. T.) pakišo koją. Vaikas griuvo, jis (V. T.) jį pakėlė už riešo ir nuvedė namo. Atidavė motinai prie durų, kad nebelakstytų. Pargriauti galėjo prie Marijonų gatvės 29 numerio. Vaikas sakė, kad neužsigavo. Jis verkė eidamas, kai pas motiną vedė. Eisvydui yra liga, jis užsivedantis. Jis (V. T.) visur su juo buvo, nuo 8 mėnesių, važinėdavo su juo į Druskininkus. Vaikas hiperaktyvus, susinervina, puola net ant suaugusių, daužosi, agresyvus, neklauso, atsikalbinėja. Vaiką myli, dirba, išlaikymą moka.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. T. nepažįsta, nežino, koks tai įvykis. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. K. tarnybinis pranešimas ir parodymai, kad 2017 m. birželio 27 d., dirbdamas ekipaže „1706“ kartu su vyr. patruliu R. B., apie 15.00 val. stovėdamas Varpo - Smėlynės gatvių sankryžoje, Panevėžyje, pastebėjo Smėlynės gatve, S. K. gatvės link, važiuojantį motorolerį, kurio valst. Nr. D. M. vairavęs asmuo buvo be šalmo, todėl minėtą transporto priemonę pasivijo bei sustabdė S. K. g. - Liepų al. sankryžoje. Motorolerį vairavęs asmuo nepateikė jokių dokumentų, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, o transporto priemonės dokumentai yra likę namie. Per POLIS II naršyklę nustatė, kad motorolerį vairavo V. T., kuris nėra įgijęs teisės vairuoti, t.y. neturi teisės vairuoti motorolerio. Stovėdamas prie vairuotojo pastebėjo, kad šio judesiai nekoordinuoti, be to vairuotojui iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Kilus įtarimui, jog vairuotojas gali būti neblaivus, šis paklaustas ar nevartojo alkoholio. V. T. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Tuomet (15.06 val.) V. T. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0424 bei šiam nustatytas dviejų promilių girtumas. Asmenį nušalino nuo transporto priemonės tolimesnio vairavimo bei pristatė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Priėmimo - skubios pagalbos skyrių neblaivumui nustatyti (1 t., b.l. 16, 22-23).

Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. T. yra jo buvęs bendradarbis. Minėtą dieną išsikepė šašlykų, atvažiavo V. T. su sūnumi. Vaidas buvo nupirkęs jam vandens šautuvą. Vaikas juos maudė. P. H. paprašė, kad parvežtų į namus. Vaikas norėjo pabėgti iš namų. Parvežė vaiką iki durų ir pamatė, kad jis iš laiptinės bėga. Vaikas neprognozuojamas ir ne kartą yra pabėgęs. V. jį pagavo ir su jo (A. D.) pagalba nuvedė iki durų. V. V. nelietė, nemušė, jį užaugino. Vaikas namuose, jų aukšte pradėjo verkti, kad jį patėvis muša. Taip ir suprato su Vaidu, kad dėl to ir bėgo.

Iš liudytojo G. N. parodymų matyti, kad maždaug prieš metus, tikslaus laiko nepamena, mopedą „Piaggio“ pardavė savo pažįstamam V. T.. Kartu su mopedu V. T. perdavė ir transporto priemonės dokumentus. Jokios pirkimo - pardavimo sutarties jie nesudarė. Buvo sutarę mopedą perrašyti, tačiau dėl visokių priežasčių to nepadarė (1 t., b. l. 32-33).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2017 m. birželio 27 d. 15.06 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFF- 0424 V. T.buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas (1 t., b.l. 34)

Iš 2017 m. birželio 27 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto Nr. 94 matyti, kad V. T. apžiūros pradžia 2017 m. birželio 27 d., 15.55 val., fiksuojamas V. T. pirštų nežymus virpėjimas. Asmuo nurodo, kad prieš 2 val. išgėrė apie 30 gramų degtinės. Pirmasis tyrimas alkotesteriu – 15.55 val., rezultatas – 2,02 prom., kartotinis tyrimas – 16.05 val., rezultatas – 1,93 prom. 16.00 val. paimtas V. T. kraujas. Išvada – neblaivus (1 t., b.l. 39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6504/2017(01) matyti, kad V. T. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 27 d. 16.00 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 40).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK NVRS vyresn. tyrėjos G. B. 2017 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio pranešimo apie smurto artimoje aplinkoje faktą, matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. 20.49 val. buvo gautas pranešimas apie galimai įvykusį smurtą artimoje aplinkoje. Pareigūnus kvietusi R. K. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 19.30 val. buvęs sutuoktinis V. T. spyrė sūnui E. T. į kojas bei sudavė kumščiu vieną kartą į veidą. E. T. nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 65-66).

Iš specialisto išvados Nr. G 849/2017(05) matyti, kad nors apžiūros metu objektyvių duomenų apie E. T. patirtus sužalojimus nenustatyta, remiantis užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, E. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 92).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyr. tyrėjos J. B. 2017 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje išnagrinėjus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. T., pokalbių išklotinę, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpyje nuo 15.56 val. Iki 16.13 val. šis 4 kartus bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. D.. 17.36 val. V. T. skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. K., ką savo apklausoje nurodo ir pati R. K.. 18.43 val. V. T. skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Taksi numeris). L. N. 18.54 val. iki 19.15 val. užfiksuoti 6 išeinantys skambučiiai tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. D.. 19.15 val. užfiksuotas išeinantis skambutis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Taksi), 19.17 val. užfiksuotas išeinantis skambutis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Taksi). 19.20 val. V. T. paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis R. K.). 19.28 val. ir 19.46 val., V. T. paskambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.). 19.47 val. ir 20.32 val. V. T. gavo SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.). 20.34 val. ir 20.35 val. V. T. paskambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.) (1 t., b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

BK 140 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo mažametį ar trumpam jį susargdino.

K. V. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl transporto priemonės – mopedo „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. 51ADR, vairavimo neturint teisės vairuoti, kada teisė vairuoti jam yra atimta, ir būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pripažino pilnai. Jo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, asmens blaivumo testas, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. T. kaltinamasis V. T. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad nors ir panaudojo jėgą prieš savo sūnų, pakišdamas vaikui koją, tačiau tokiu būdu jis tik vaiką stabdė, nenorėdamas, kad šis pabėgtų, galėjo būti, kad jį pargriovė prie Marijonų gatvės 29 numerio. Vertinant V. T. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei jo poziciją, vadovautis vien jo duotais parodymais ir paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu nėra prisaikdinamas už melagingų parodymų davimą. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo labiau, kad V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kiek skiriasi, kas verčia abejoti jų patikimumu (pvz., ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad dėl girtumo nepamena, kaip ir kada jie grįžo į namus, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu detaliai pasakoja apie vaiko grąžinimo namo aplinkybes (1 t., b. l. 176-177), kiek kinta ir jo versijos: jei iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu teigiama, kad dėl spyrio sūnui prisipažįsta, vėliau nurodoma, kad ne spyrė, o pakišo vaikui koją ir šioje kaltinimo dalyje nebeprisipažįstama). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. T. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ką patvirtino ir pats kaltinamasis bei liudytojas H. J., o neblaivumo aplinkybė kelia abejonę V. T. gebėjimu gerai įsiminti ir teisingai vertinti įvykio aplinkybes ir yra papildomas argumentas kritiškai vertinti jo parodymus, jų patikimumą tikrinant ir vertinant visumos duomenų kontekste. Be to, kaltinamojo įvykdytą neteisėtą veiką patvirtina nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. K. parodymai, kad minėtą dieną, V. T. parvedus vaiką, sūnus jai pats pradėjo pasakoti ir nurodė analogiškas aplinkybes, kurias vėliau papasakojo ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad tėtis spyrė į koją ir šėrė į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo E. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad įvykio dieną į tėčio telefoną paskambino mama bei liepė jam (E. T.) eiti namo. Kuomet jis ėmė bėgti į namus, tėtis jį pasivijo, spyrė į kairę koją (per sulenkimą), po to įsitempė į taksi automobilį. Tėčiui spyrus pajuto skausmą, parkrito ant žemės. Tėtis jį nusivežė į kito draugo namus. Kuomet tėčio draugas A. išėjo „stopkės“, tėtis jam kumščiu trenkė į dešinę pusę tarp žando ir nosies. Pajuto skausmą tarsi lūžtų nosis. Prastai jautėsi, nebenorėjo būti su tėčiu. Po 20 val. tėtis jį palydėjo iki namų, prigrasino niekam nesakyti. Kuomet tėtis išėjo, apie tai kas įvyko papasakojo mamai (1 t., b.l. 78-81). Šie nukentėjusiojo E. T. ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą R. K. parodymai, duoti tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuoseklūs, nekito, sutampa tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad minėtą dieną nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. K. ne kartą skambino telefonu ir rašė SMS žinutes kaltinamajam V. T. (1 t., b. l. 117). Taip pat teismas remiasi ir specialisto išvada, kad nors apžiūros metu objektyvių duomenų apie E. T. patirtus sužalojimus nenustatyta, remiantis užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, E. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 92), iš ko matyti, kad dėl V. T. padarytos veikos buvo sukelti realūs padariniai, tą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Įvertinus kaltinamojo panaudoto smurto pobūdį, teismui nekyla abejonių, kad V. T. suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jos kils padariniai – mažamečiui bus sukeltas fizinis skausmas, t. y. jis veikė tyčia, todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. T. padaryta veika yra kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertintina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. Teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šios padarytos veikos yra tyčinės ir baigtos.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę dėl 281 straipsnio 7 dalies veikos lengvina tai, kad jis pripažino padaręs šią veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Atsakomybę sunkinananti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. V. T. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 133-142), administracine tvarka praeityje baustas (1 t., b.l. 143-146), teismas neturi duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitą (1 t., b. l. 148), dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 130, 132, 2 t., b. l. 19).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai V. T. bus pasiekti už BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus arešto ir laisvės atėmimo bausmes, mažesniam nei vidutiniam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Vadovaujantis BK 140 straipsniu, V. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 27 d. 15.06 val. iki 2017 m. birželio 28 d. 14.42 val. (viena sulaikymo para) ir nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. 22.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. 14.20 val. (dvi sulaikymo paras). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į V. T. skirtiną bausmę.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, padeda išlaikyti nepilnamečius vaikus, duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas nėra, daro išvadą, kad kaltinamasis siekia taisytis, todėl bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant jam galimybę toliau taisytis). K. V. T. skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 10 punkte, t. y. atsiprašyti nukentėjusiojo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. T. padarė neįgijęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), tačiau praeityje buvo įgijęs, kas rodo, kad jam yra sąlygos įsigyti vairuotojo pažymėjimą, atsižvelgiant į tai, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pagal suformuotą aukštesniųjų teismų praktiką, vairavimo teisės neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiam asmeniui, uždraudimo naudotis tokia teise terminu, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, užbaigus papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, galiotų draudimas vairuoti transporto priemones (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-25-489/2017, 2K-11-677/2015, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-596-468/2013). Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, į kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka), šeimynines aplinkybes, kaltinamojo pozityvų nusiteikimą taisytis ir ateityje nebedaryti analogiškų veikų, bei įvertinus nustatytą neblaivumo lygį bei siekiant prevencinių tikslų, užtikrinti visuomenės saugumo interesą, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (esant lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, nustatytam vidutiniam girtumo laipsniui, kaltinamajam esant teistam, praeityje baustam), V. T. nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikytinas terminas lygus vidurkiui.

Prokurorė prašo skirti BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę - mopedą „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. D. T. konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mopedas, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš kaltinamojo V. T. konfiskuotinas mopedas „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. 51ADR.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintini.

Nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pavestinas vykdyti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“ (BPK 342 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą – 36,30 eurų, ir jos priteistinos iš V. T. P. AVPK naudai.

Proceso išlaidas byloje sudaro proceso (pašto) išlaidos (6 Eur). Vadovaujantis BPK 103 – 106 str., proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 9 straipsniu, 273 straipsniu, 303-305, 307 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirti 50 parų arešto;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtas bausmes bendrinti jas iš dalies sudedant, paskiriant V. T. laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 10 punktu V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiojo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įkaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 27 d. 15.06 val. iki 2017 m. birželio 28 d. 14.42 val. (vieną sulaikymo parą), ir nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. 22.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. 14.20 val. (dvi sulaikymo paras), viso 3 (tris) sulaikymo paras.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

V. T. paskirti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš V. T. konfiskuoti mopedą „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. 51ADR, su užvedimo rakteliu, valstybei, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės institucijai, realizuojančiai turtą.

Kardomasias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, pavesti vykdyti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš V. T. 36,30 E. P. apskrities VPK už mopedo „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. 51ADR, priverstinio nuvežimo išlaidas, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke.

Priteisti iš V. T. 6 Eur (šešis eurus) dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės mopedo „Piaggio ZIP 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės institucijai, realizuojančiai turtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.