Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-6677-825/2014(Proceso Nr. 4-69-3-05829-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 50.10.; 52.3.

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., išnagrinėjęs S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis įgijęs JAV pilietybę, ir gavęs JAV piliečio pasą, privalėjo per 2 mėnesiu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tuo būdu pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str.

S. P. nurodė, kad nežinojo apie tai, kad reikėjo pranešti, nuoširdžiai gailisi (b. l. 5).

Kaltinimas S. P., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., grindžiamas surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (b. l. 2), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 3), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), S. P. paaiškinimu (b. l. 5), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N-756-2996/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

S. P. kaltinamas tuo, kad įgijęs JAV pilietybę, apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatytas 2 mėnesių terminas pranešimui apie pasikeitusią pilietybę pateikti skaičiuojamas nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo, todėl inkriminuojamas pažeidimas laikomas padarytu pasibaigus numatytam 2 mėnesių terminui. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-06-15 S. P. išduotas JAV piliečio pasas, apie pasikeitusią pilietybę jis turėjo pranešti per 2 mėnesius, taigi pažeidimas laikomas baigtu 2005 m. rugpjūčio 15 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiama ją skiriant. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. nurodyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Kadangi nuo administracinio teisės pažeidimo dienos praėjo jau daugiau kaip du metai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, todėl nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 7 p.).

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 250 str. 1 d. 7 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str. nutraukti pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytam nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.