Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-153-497/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
AN2-153-497/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03410-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Paulius Markevičius, Paulius Marekevičius
Kategorijos
Byla Nr. AN2-153-497/2021
Proceso Nr.: 4-68-3-03410-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. T., atstovaujamos advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 nutarties, kuriuo atmestas I. T. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2020 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo I. T. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta nuobauda – bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) Vyresniosios specialistės Alos Šimulevičienės 2020 m. spalio 15 d. nutarimu I. T. (toliau – Apeliantė) pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 220 Eur piniginė bauda. Nuobauda I. T. paskirta už tai, kad ji, 2020 m. liepos 16 d. apie 19.33 val., Vilniuje, Seinų g.3, vairavo automobilį „Audi A2“, v/n (duomenys neskelbtini) sukdama ne sankryžoje į kairę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Piaggio Vespa“, (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo motociklą vairavęs A. K., jo patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais I. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 109 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi I. T. skundą, dėl nesutikimo su jai paskirta nuobauda, atmetė. Teismas sprendė, kad I. T. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, kadangi tyrimo medžiagoje surinktų duomenų visuma patvirtina Institucijos padarytą išvadą jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio “Audi A2” vairuotojos I. T. netinkamų veiksmų, jai nesilaikant KET reikalavimų. Teismas nurodė, kad I. T. teiginiai, jog ji niekaip negalėjo matyti jai iš dešinės atvažiavusio motociklo, kuris judėjo pakankamai greitai, bei motociklas nevažiavo kuo arčiau dešinio eismo juostos pusės, kas apsunkino jai matomumą bei atitinkamai galimybę imtis veiksmų dėl eismo įvykio išvengimo, objektyviai prieštarauja tiek motociklo vairuotojo A. K., tiek liudytojo E. M. duotiems paaiškinimams. Teismas atmetė skundo reikalavimus skirti byloje autotechninę ekspertizę, tikslu nustatyti eismo įvykio mechanizmą, motyvuojant tuo, kad byloje abejonių dėl eismo įvykio metu nustatytų aplinkybių nėra. Teismas pažymėjo, kad automobilio ir motociklo susidūrimo vieta ir paties susidūrimo mechanizmas yra pakankamai aiškūs. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai matoma kaip važiavo motociklo „Piaggio“ vairuotojas prieš susidūrimą, kur jis buvo susidūrimo metu, matomas visas susidūrimo mechanizmas. Nepagrįstu skundo reikalavimu teismas laikė ir pareiškėjos keliamą klausimą dėl motociklo „Piaggio” vairuotojui A. K. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir nustatytų sužalojimų padarymo būtent įvykio metu, kadangi sveikatos sužalojimo mastas ir nustatytų sužalojimų atsiradimo galimybė nustatyta remiantis A. K. medicininiais dokumentais, juose užfiksuotais sužalojimais ir autoįvykio aplinkybėmis.

3. Apeliantė, atstovaujama advokato padėjėjo Pauliaus Marekevičiaus, skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. spalio 15 d. nutarimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Skirti ekspertizę nustatyti eismo įvykio mechanizmą, motociklo padėtį susidūrimo metu ir prieš jį pasitelkiant specialiąsias žinias, kad būtų nustatyta, ką ir kada matė AUDI A2 vairuotoja prieš posūkį ir posūkio metu iki paties eismo įvykio, įskaitant: 1) eismo įvykio mechanizmą; 2) motociklo padėtį susidūrimo metu pirmoje kelio juostoje; 3) ar motociklas galėjo važiuoti arčiau pirmos juostos dešiniojo važiuojamosios dalies krašto?; 4) ar (ir jei taip, tai kada) automobilio „Audi“ vairuotoja pastebėjo motociklą, ar galėjo išvengti susidūrimo? 5) ar automobilio „Audi“ vairuotoja būtų turėjusi ilgesnį reagavimo laiką ir būtų galėjusi išvengti susidūrimo, jei motociklas būtų važiavęs arčiau pirmos juostos dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ((duomenys neskelbtini) p. ir 106 p.)? Taip pat prašo: skirti ekspertizę nustatyti motociklo vairuotojo sužalojimų laiką, vietą, mechanizmą ir priežastį; apklausti liudytoja Teismo medicinos tarnybos ekspertę Jolantą Majauskaitę-Čobot; apklausti liudytoju M. J., dirbantį Kazlauskienės paslaugų įmonėje, kuris atliko A. K. apžiūrą, ir įpareigoti M. J. pateikti A. K. sužalojimų nuotraukas, kad būtų galima įvertinti apžiūros pažymoje nurodytus duomenis dėl sužalojimų apimties ir egzistavimo.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, tačiau policijos pareigūnai neįvertino, kad Seinų gatvėje yra dvi eismo juostos važiuoti viena kryptimi. Nors minėtoje atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, nėra pažymėtų eismo juostų, tačiau gatvė toje atkarpoje nesiaurėja, o eismo juostos pažymėtos už 5 metrų nuo eismo įvykio vietos. Tokiais atvejais, vairuotojai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių ((duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų (šio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, jog eismo juosta - kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile), pagal kelio plotį turi patys nusistatyti priešingų krypčių eismo juostas bei eismo juostų skaičių taip, kad užtektų pločio važiuoti viena eile. Nagrinėjamu atveju nusistatyti kelias tos pačios krypties eismo juostas leido, nes ginčo važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6 metrai. Pagal Kelių ženklinimo standarto LST 1379:1995 1.3 punktą, minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Esant būtinumui, ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus eismo įvykio vietą iliustruojančias nuotraukas, darytina vienareikšmiška išvada, jog Seinų g., Vilniuje, yra dvi eismo juostos, skirtos važiuoti viena kryptimi.

3.2. Apeliantė teigia, kad 2020 m. liepos 16 d. 19.28 val. Seinų gatvėje, vairuodama „Audi A2“ ((duomenys neskelbtini) ir ruošdamasi pasukti į kairę, sustojo priešais ją praleidžiantį automobilį Kia Sorento ((duomenys neskelbtini) kai dideliu greičiu (apie 70 km/val.) pirmos juostos kairiąja puse A. K. pavojingai ir chuliganiškai valdomas motociklas „Piaggio Super“ (duomenys neskelbtini) šonu nubraukė per automobilio Audi A2 priekinį bamperį, apgadindamas bamperį, valstybinį numerį ir numerio laikiklį. A. K. motociklu „Piaggio Super“ važiuodamas pirmosios eismo juostos kairiąja puse, lenkė antroje juostoje susidariusią automobilį spūstį, nes ruošėsi sukti į kairę iš pirmos juostos, iš kurios posūkis į kairę yra draudžiamas. Skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad Seinų g. link Geležinkelio g. antroje eismo juostoje susidarė automobilių eilė, norinčių pasukti j kairę, nors vaizdo įraše aiškiai matyti, kad visi antrojoje juostoje stovintys automobiliai nerodo kairiojo posūkio signalo, kurį rodyti yra privaloma, kai ruošiamasi sukti į kairę.

3.3. Apeliantės manymu, byloje yra visiškai įrodyta, kad motociklas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nes nuo dešiniojo kelkraščio buvo nutolęs per 1,8 m., pažeisdamas (duomenys neskelbtini) p. reikalavimą, užtikrinantį didesnį siaurų transporto priemonių matomumą ir kartu kelių eismo saugumą, teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuotai ir ignoruodamas byloje esančių įrodymų visetą, nurodė, kad motociklas važiavo savo eismo juosta, motociklas judėjimo krypties nekeitė, važiavo tolygiai, nekeliant kitiems eismo dalyviams grėsmės ir atmetė apeliantės argumentus, jog motociklui nevažiuojant kuo arčiau eismo juostos dešinio krašto, jis (motociklas) sudarė sunkiai pastebimą automobilio vairuotojai matomą kliūtį, dėl ko ir įvyko susidūrimas.

3.4. Skunde teigiama, kad teismas visiškai neįvertino motociklo vairuotojo kaltės dėl pasirinktos motociklo pavojingos padėties kelyje, nuo dešiniojo kelkraščio nutolus per 1,8 m. Institucijos nutarime nepagrįstai teigiama, kad iš įrašo sprendžiama, kad motociklo vairuotojas nevažiuoja arčiau kairiojo krašto, priešingai važiuoja arčiau dešinio kelio krašto, nors tokį vertinimą aiškiai paneigia pats vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad motociklas važiuoja arčiau pirmosios juostos kairiojo krašto, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 119 p. reikalavimą, nustatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Teismas pripažino, kad motociklo vairuotojas tikrai nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nes važiavo nuo šio krašto nutolęs apie 1,8 m., t.y. važiavo kuo toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau teismas nusprendė, kad motociklo vairuotojo veiksmai, dėl kurių jis nebuvo faktiškai matomas kitiems eismo dalyviams, nepažeidė (duomenys neskelbtini) p. reikalavimų. Apeliantė įsitikinusi, kad (duomenys neskelbtini) p. nenumato jokios išimties, leidžiančios važiuoti kuo toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

3.5. Apeliantės manymu teismas neįvertino ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kur nurodyta, jog eismo juosta - kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 p.). Iš vaizdo medžiagos matyti, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas Seinų gatvės pirmosios juostos, sukančios į dešinę, kairiąja puse, nesilaikė ir Kelių eismo taisyklių 106 punkto - prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, ir tuo pačiu motociklo vairuotojas pasirinko pavojų kitiems eismo dalyviams keliančią transporto priemonės potencialiai pavojingą padėtį. Šiame punkte nurodytas pavojus kitiems eismo dalyviams, potencialiai pavojinga situacija turi būti suprantamas ne tik kaip realus pavojus, o ir kaip potencialus (hipotetinis) pavojus eismo saugumui, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, motociklo vairuotojas, važiuodamas greta antrojo juostoje sustojusių automobilių ir būdamas nematomas iš priešpriešinio eismo antros juostos sukančioms transporto priemonėms ir pats jų negalėdamas matyti, sudarė realiai pavojingą situaciją, dėl kurios ir kilo kelių eismo įvykis.

3.6. Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) p. ir 106 p. reikalavimai yra svarbūs todėl, kad kuo transporto priemonė, ypač tokia siaura kaip motociklas (plotis 0,3 m.), važiuoja arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tuo iš toliau ją gali pastebėti kiti priešpriešinio eismo vairuotojai, sukantys į kairę, o pats motociklo vairuotojas gali pastebėti į kairę sukančias transporto priemones iš priešpriešinio eismo. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti Institucijos atstovai, patvirtinę, kad apeliantė būtų pastebėjusi motociklą gerokai anksčiau, jei jis būtų važiavęs prie pat dešiniojo kelkraščio, o ne nutolęs nuo jo per 1,8 m. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, kodėl motociklas negalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nutolęs ne daugiau nei 0,2 m., nes tai būtų paankstinę motociklo matomumą priešpriešinio eismo transporto priemonių vairuotojams, sukantiems į kairę ir leidę motociklo vairuotojui laiku pamatyti šias sukančias transporto priemones, ypač įvertinus, kad jei motociklas būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nutolęs ne daugiau nei 0,2 m, kelių eismo įvykis net nebūtų įvykęs apskritai.

3.7. Apeliantės teigimu, teismas teisingai nurodė, kad vairuojant padidintą pavojaus šaltinį bei keičiant (manevruojant) vairuotojai privalo elgtis ypatingai atsakingai bei dėmesingai nekeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams, tačiau ši KET nuostata buvo taikoma išimtinai tik jai, visiškai neįvertinant motociklo vairuotojo veiksmų. Laiku pastebėti motociklo, važiuojančio pirmos juostos kairiąja puse, prigludusio prie antroje juostoje stovinčių transporto priemonių, buvo objektyviai neįmanoma jokiomis sąlygomis, todėl esamomis aplinkybėmis laikytina, kad automobilio vairuotoja savo veiksmais kelių eismo taisyklių nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo, todėl net nėra prasmės spręsti ir priežastinio ryšio ar kaltės klausimų, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-195/2007.

3.8. Teismas teisingai nurodė, kad besikeičiančios eismo aplinkybės neatima pareigos vairuotojui elgtis atsakingai bei esant poreikiui imtis priemonių dėl geresnės apžvalgos (matymo) kampo norint įsitikinti, ar nėra važiuojančių priešais pirmoje eismo juostoje kitų transporto priemonių, tačiau šiuo atveju tai turėtų būti taikoma ir motociklo vairuotojui, kurio veiksmų ir kaltės teismas nevertino. Apeliantės nuomone, motociklo vairuotojas, važiuodamas nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto per 1,8 m. nesiėmė priemonių dėl geresnės apžvalgos (matymo) kampo ir savo paties matomumo kitoms transporto priemonėms.

3.9. Skunde nesutinkama su teismo prielaidomis, kad apeliantė turėjo objektyvią galimybę pasirinkti atitinkamą elgesį, siekiant įsitikinti manevravimo saugumu, nes esamoje situacijoje apeliantė įrodė, kad buvo pasilenkusi iki priekinio stiklo, tačiau motociklas pasirodė jos akiratyje likus 1 sekundei iki susidūrimo, kurio išvengti objektyviai nebuvo įmanoma jokiomis aplinkybėmis, ypač įvertinus, kad vaizdo įrašas yra užfiksuotas plačiakampiu objektyvu, kuris rodo daugiau, nei mano žmogus. Kadangi apeliantė neturi įgimto arba implantuoto plačiakampio regėjimo, todėl prašė teismo skirti ekspertizę susidūrimo mechanizmui atkurti, kad būtų įvertina, ar apskritai buvo tokia padėtis, kurioje buvo galima išvengti susidūrimo dėl motociklo pasirinktos potencialiai pavojingos padėties.

3.10. Teismas visiškai neįvertino, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apskritai egzistuoja tokia padėtis, iš kurios apeliantė būtų galėjusi objektyviai laiku pastebėti dideliu greičiu važiuojantį, pavojingą padėtį pasirinkusį motociklą. Tiek teismas, tiek policijos pareigūnas neįvertino, kad vaizdo kameros vieta yra prie priekinio automobilio stiklo, tačiau vairuotojo akys yra nutolusios nuo plačiakampio vaizdo kameros apie 40-50 cm., net maksimaliai pasilenkus į priekį, todėl priešingai nei nepagrįstai teigia teismas ir policijos pareigūnas, tuo metu, kai vairuotojo matomumo zonoje pasimatė motociklo vairuotojas, automobilis AUDI jau buvo įvažiavęs į motociklo važiavimo krypties eismo įuostą. Apeliantė teigia, kad prieš pajudėdama jis apsižvalgė, įsitikindamas, kad pirmoje juostoje nėra jokių automobilių, ir labai lėtai pradėjo judėti iš vietos, į priešpriešinio eismo pirmąją juostą įvažiuodama vos 0,5 m - t.y. ėmėsi visų atsargumo priemonių. Teismas niekaip nemotyvavo kaip pasireiškė apeliantės neatsargus ir nerūpestingas elgesys.

3.11. Apeliantė teigia, kad tarp motociklo vairuotojo A. K. įvykdyto (duomenys neskelbtini) ir 106 punktų reikalavimų pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių - automobilio Audi A2 apgadinimo, yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl ne pareiškėjos veiksmuose, o būtent A. K. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Iš to darytina išvada, kad skundžiama nutartis ir nutarimas, kuriuo apeliantė nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, yra priimti nepagrįstai ir todėl naikintini, apeliantės veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Šalies argumentai

3.12. Skunde nurodoma, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straiosnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubiopro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tuo tarpu teismas visas abejones aiškino apeliantės nenaudai, taip pat atsisakė apklausti liudininke Teismo medicinos tarnybos ekspertę Jolantą Majauskaitę-Čobot, kurios pateiktoje išvadoje daroma tik prielaida, kad patirti sužalojimai galėjo atsirasti dėl kelių eismo įvykio. Teismas šių abejonių nepašalino jokiais savarankiškais įrodymais, pagrįstais specialiosiomis žiniomis. Byloje nėra pačių sužalojimų nuotraukų, specialistė J. Malijauskaitė-Čobot pati neapžiūrėjo motociklo vairuotojo, o išvadoje, su kuria šališkai sutiko teismas, daroma tik prielaida, kad patirti sužalojimai galėjo atsirasti dėl kelių eismo įvykio. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti ir M. J., kuris atliko A. K. apžiūrą, ir įpareigoti pateikti jį A. K. sužalojimų nuotraukas, kad būtų galima įvertinti apžiūros pažymoje nurodytus duomenis dėl sužalojimų apimties ir egzistavimo. Tokiu būdu teismas šiukščiai pažeidė apeliantės nekaltumo prezumpciją, ypač įvertinus tai, kad motociklas virto ant dešinės pusės, kai motociklas trenkėsi į Audi bamperį motociklo kairiu galiniu sparnu. A. K. kojos buvo motociklo priekyje dėl šio motociklo kaip mopedo konstrukcijos, kai vairuotojas sėdi kojomis į priekį, o ne apžergęs motociklą. Todėl teismo išvada, kad dėl apeliantės padaryto KET pažeidimo buvo nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, yra tik prielaida, nepagrįsta objektyviais duomenimis, pagrįstais specialiosiomis žiniomis, todėl tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių neginčijamai nebuvo nustatytas, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Vilkaviškio rajono apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr. 1A-656-133-2006.

12. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo I. T. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinktų rašytinių ir vaizdinių įrodymų visuma, vaizdo įrašas patvirtina, kad I. T. vairuodama automobilį Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 punktų reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, į tai kad Kelių eismo taisyklių 109 punktas įpareigoja vairuotoją, sukant į kairę ne sankryžoje, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.2 punkto reikalavimus duodant kelią eismo dalyvis turi sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja pradėjo važiuoti, kai priešinga kryptimi judėjo kita transporto priemonė. Pažymėtina, kad motociklo vairuotojas važiuodamas numatyta kryptimi kitiems eismo dalyviams pavojaus nekėlė, važiavo saugiu greičiu, todėl I. T. ne tik galėjo, bet ir privalėjo vykdyti Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus – duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui. Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas yra aiškus, todėl skirti eismo įvykio ekspertizę nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išklausęs teismo posėdyje išdėstytus proceso dalyvių paaiškinimus, nustatė, kad specialistės J. Majauskaitės – Čobot duota išvada yra pagrįsta, sveikatos sutrikdymo mastas byloje nustatytas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės I. T. skundas atmestinas.

13. Apygardos teismo vertinimu, tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmė objektyvius ir motyvuotus sprendimus, jų padarytos išvados, kad I. T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje yra teisingos, todėl nuobauda I. T. paskirta pagrįstai.

14. Apeliantė skundu ginčija savo kaltę. Jos teigimu, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne jos, o motociklo vairuotojo A. K. įvykdyti (duomenys neskelbtini) ir 106 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie įpareigoja transporto priemonės vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o prieš sukant į dešinę, į kairę arba apsisukant iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Apeliantė teigia, kad motociklo vairuotojas važiavo ne arčiau dešiniojo kelio krašto, o prigludęs prie antroje juostoje stovinčių automobilių ir tokiu būdu sudarė realiai pavojingą situaciją, nes apeliantei, sukančiai į kairę tapo nematomas. Apeliantės manymu, byloje buvo būtina paskirti ekspertizę kuri atkurtų transporto priemonių susidūrimo mechanizmą ir tuo pačiu atsakytų į klausimą ar nagrinėjamu atveju apskritai buvo galima išvengti susidūrimo.

15. Susipažinus su byloje surinkta medžiaga, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais bei išanalizavus eismo įvykio vaizdo įrašus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apeliantės skunde išdėstyti argumentai dėl motociklo vairuotojo kaltės yra nepagrįsti, o apeliantės nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės.

16. I. T. yra kaltinama tuo, kad sukdama ne sankryžoje į kairę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Piaggio Vespa“, (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo motociklą vairavęs A. K., jo patirti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi I. T., sukdama į kairę, privalėjo įsitikinti, kad nėra priešinga kryptimi tiesiai važiuojančių transporto priemonių ir tik tada baigti savo pradėtą manevrą.

17. Į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius pateikė ARC GIS orto foto, kuriose užfiksuotas įvykio vietoje esantis kelio ženklinimas ir įrengtų kelio ženklų nuotraukas (2 t., b.l. 3-27). Taip pat į bylą tyrimo metu buvo pateikti du vaizdo įrašai (vaizdo registratoriaus ir miesto kameros), kuriuose užfiksuotas ir pats eismo įvykis (1 tomas b.l. 19). Išanalizavus šiuos duomenis nustatyta, kad I. T. sukdama į kairę turėjo kirsti dvi priešpriešinio eismo juostas. Antroje juostoje buvo susidariusi automobilių spūstis, pirma eismo juosta, kuria judėjo motociklą vairuojantis A. K. buvo laisva. Automobilių spūstyje stovėję automobiliai matydami, kad I. T. vairuojamas automobilis ketina sukti į kairę, sudaro jai tokią galimybę spūstyje padarydami tarpą. Akivaizdu, kad I. T. matomumą apsunkina spūstyje stovinčių automobilių eilė, tačiau tai nepašalina vairuotojo pareigos laikytis KET nustatytų reikalavimų.

18. KET 109 punktas transporto priemonės vairuotojui numato reikalavimą sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. KET 3.2 punkte išaiškinta, kad “duoti kelią”– reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Nors apeliantė teigia, kad įsukusi į pirmąją priešpriešinio eismo juostą sustojo, pasilenkė ir pažiūrėjo ar pirmoje juostoje nėra transporto priemonių ir tik tuomet važiavo ir tai patvirtina iš jos automobilio registratoriaus paimtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad automobilio greitis prieš susidūrimą yra 0 km/h, tačiau abiejuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vairuotoja, padarius jai tarpą tarp automobilių, iškart pradeda manevrą ir sustoja tik įvykus susidūrimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad vairuotoja nesiėmė priemonių įsitikinti, kad pirmąja eismo juosta nėra atvažiuojančių transporto priemonių. Įvažiavusi į antrąją eismo juostą ji nesustojo, nors akivaizdu, kad jai matomumą ribojo antroje juostoje stovintys automobiliai ir ji privalėjo sustoti, kad įsitikinti, jog pirmoji eismo juosta yra laisva ir ji niekam nesudarys kliūties. Be to, analizuojant vaizdo registratoriaus įrašą matyti, kad jis tiksliai automobilio greičio nefiksuoja, vietomis, net ir automobiliui judant, rodo, kad greitis yra 0 km/h, o pačio susidūrimo momentu automobilio greitis rodomas ne 0,kaip teigia apeliantė, o 5 km/h.

19. Aptarti vaizdo įrašai paneigia ir apeliantės nurodytas aplinkybes, kad būtent motociklininko pasirinkta važiavimo padėtis iš apeliantės objektyviai atėmė galimybę jį pamatyti, bet kokiomis sąlygomis. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia apeliantės nurodytąsias, kad motociklas važiavo prisiglaudęs prie jam iš kairės esančios automobilių eilės, važiavo dideliu 70 km/h greičiu, chuliganiškai manevravo, bandė aplenkti spūstyje stovinčius automobilius, nes ketino sukti į kairę. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad motociklas važiuoja savo juosta, o ne kaip apeliantė teigia prisiglaudęs prie kairėje stovinčių automobilių. Prieš posūkį į MCDonald restoraną motociklas aiškiai važiuoja arčiau dešinės kelio pusės. Iš eismo įvykio schemos (1 tomas b.l. 16) nustatyta, kad kelio plotis prieš įvykio vietą yra 5.6 metro, esant dviem eismo juostom kiekvienai tenka 2,8 metro. Eismo įvykio schemoje taip pat užfiksuota kad apeliantės automobilis po susidūrimo nuo pirmosios juostos dešinio kelkraščio nutolęs stovi 1,6 metro. Vertinant tai, kad juostos plotis 2,80 m atėmus 1,6 m gaunasi, kad automobilis į pirmąją juostą susidūrimo metu buvo įvažiavęs 1,2 m, o tai paneigia apeliantės teiginį, kad į antrą eismo juostą ji įvažiavo vos 0,5 m. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. S. taip pat nurodė, kad I. T. automobilis į pirmąją eismo juostą buvo įvažiavęs praktiškai iki jos vidurio ( 2 t., b.l. 149). Tuo pačiu tai paneigia teiginį, kad motociklas važiavo nutolęs nuo dešiniojo kelkraščio 1,8 metro, nes jei automobilis į pirmąją eismo juostą įvažiavo 1,2 metro ir tuo metu įvyko susidūrimas, įskaitant dar ir motociklo plotį, kelio pločiui esant 2,80 m, tai objektyviai neįmanoma. Be to pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtinta taisyklė, jog transporto priemonė privalo važiuoti arčiau dešiniojo kelio krašto yra bendro pobūdžio. (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <…>. Net jei motociklas ir būtų važiavęs kelio juostos viduriu ar net ir kaip teigia arčiau kairiosios pusės, kas šiuo atveju neginčytinai paneigta, tai nelaikytina KET pažeidimu.

20. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo E. M. parodymais (2 t. b.l. 149-150) paneigtas ir apeliantės teiginys, kad motociklas važiavo dideliu 70 km/ h greičiu. Liudytojas nurodė, kad motociklas važiavo 10-15 metrų atstumu nuo jo, jo greitis nebuvo didelis 20-25 km/h, be to liudytojas parodė, kad motociklas važiavo arčiau dešiniojo kelio krašto, nes jam (liudytojui) rikiuojantis buvo priverstas pasitraukti arčiau dešiniojo kelio krašto. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad motociklas važiavo chuliganiškai manevruodamas, lenkė kolonoje stovinčius automobilius, nes ketino sukti į kairę. Nukentėjęs A. K. parodė, kad važiavo pirma juosta, kadangi ketino sukti į dešinę. Vaizdo įraše jokie lenkimo ar pavojingo manevravimo veiksmai neužfiksuoti.

21. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl būtinumo skirti autotechninę ekspertizę eismo įvykio mechanizmui nustatyti, kadangi šis mechanizmas esant net dviem eismo įvykio kilimo vaizdo įrašams, fotonuotraukoms, įvykio schemai, kurioje užfiksuota transporto priemonių padėtis, apgadinimai, transporto priemonių palikti pėdsakai, aiškiam kelio ženklinimui, yra visiškai aiškus. Skunde pareiškėja nurodo, kad autotechninė ekspertizė reikalinga ne tik nustatyti susidūrimo mechanizmą, bet ir įvertinti ar apeliantė galėjo apskritai išvengti susidūrimo atsižvelgiant į motociklo pasirinktą važiavimo padėtį (arčiau kairiojo juostos krašto). Anksčiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad apeliantės teiginiai dėl motociklo judėjimo trajektorijos yra paneigti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis. Skunde taip pat pažymima, kad motociklas apeliantės akiratyje pasirodė likus 1 sekundei iki susidūrimo, todėl ekspertai turėtų atsakyti ar ji per tokį laiką galėjo objektyviai išvengti susidūrimo. Toks apeliantės teiginys paneigtas registratoriaus vaizdo įrašu, kuriame aiškiai matyti artėjantis motociklas ir akiratyje jis atsiranda ne mažiau nei likus trims sekundėms iki susidūrimo, be to, artėjantis motociklas dar anksčiau tampa matomas pro eilėje stovinčių automobilių langus, taigi apeliantė, ėmusis atsargumo priemonių ir siekdama įsitikinti saugumu daryti manevrą, turėjo visais galimybes pamatyti arėjantį motociklą. Nors skunde nurodoma, kad vaizdo registratorius vaizdą fiksuoja žymiai plačiau, o apeliantė plačiakampio regėjimo neturi, tačiau toks apeliantės teiginys neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Taigi esant aiškioms faktinėms aplinkybėms skirti autotechninę ekspertizę nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad priežastinio ryšis nustatomas remiantis byloje surinktais įrodymais, kurių nagrinėjamu atveju yra pakankamai ir jie yra aiškūs, todėl pritartina ir išvadai, kad ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju tik vilkintų bylos nagrinėjimą.

22. Skundo argumentus dėl būtinumo byloje apklausti teismo med. specialistę J. Majauskaitę-Čobot ir nukentėjusiojo apžiūrą atlikusį M. J. aukštesnysis teismas taip pat vertina kaip nepagrįstus. Apeliantė kelia klausimą ar nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai apskritai galėjo atsirasti eismo įvykio metu, tačiau byloje surinkti įrodymai dėl A. K. įvykio metu patirtų sužalojimų nekelia jokių abejonių. Nustatyta, kad įvykus susidūrimui motociklas nuvirto ir čiuožė, tai matyti, tiek iš vaizdo įrašų, tiek ir iš įvykio vietos schemos. Į eismo įvykio vietą iškviestas pareigūnas O. S. savo tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 15) pažymėjo, kad įvykio metu motociklo vairuotojas nugriuvo ir to pasėkoje nusibrozdino koją, šias aplinkybes jis patvirtino ir apklausima teismo posėdyje, papildomai paaiškino, kad į įvykio vietą buvo iškviesta GMP, motociklo vairuotojui subintavo koją, jis šlubavo. Eismo įvykis įvyko vakare, 19.33 val. Į medikus nukentėjusysis kreipėsi sekančią dieną, ryte. A. K. apžiūrėjes M. J. nustatė čiurnos raiščių patempimą ir kelio žaizdą (1 t., b.l. 26). Teismo medicinos specialistė sužalojimo mastą nustatė remdamasi mediciniais A. K. dokumentais, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingos išvados davimo, o išvadą davė įvertinusi bylos faktines aplinkybes. Akivaizdu kad visi šie duomenys visiškai sutampa, papildo vieni kitus ir padarytomis išvadomis abejoti nėra jokio pagrindo. Apeliantė keldama abejones dėl A. K. patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nepateikia jokių duomenų pagrindžiančių tokias abejones, todėl šie skundo argumentai atmetami.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad I. T. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliantės I. T., atstovaujamos advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus, apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas