Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atlyginti neturinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės atstovės Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos direktorių įvertinti galimybę ir rekomenduoti laisvės atėmimo įstaigai pareiškėją perkelti iš paprastosios į lengvąją grupę. Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 21 d. prašymas 2023 m. gruodžio 28 d. nukreiptas vykdyti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui. Pareiškėjas 2024 m. vasario 9 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl negauto atsakymo pagal 2023 m. gruodžio 21 d. prašymą dėl perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę. Tarnyba 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2S-932 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įpareigojo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką užtirtinti, kad pareiškėjui kaip galima greičiau būtų pateiktas tinkamas ir išsamumo principą atitinkantis atsakymas. Raštu pareiškėjui atsakyta dėl pareiškėjo 2024 m. gruodžio 21 d. prašymo.

5. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina atsakovės atstovės Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. pagal pateiktą prašymą laisvės atėmimo įstaigoje Pravieniškių 1-ojo kalėjime nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. nebuvo užtikrinta teisė būti perkeltam iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę.

6. Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

7. CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

8. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

9. BVK 32 straipsnis numato, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. BVK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje, drausmės grupėje arba lengvojoje grupėje. Pagal šio straipsnio 7 dalį, į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Į lengvąją grupę arba drausmės grupę šie nuteistieji perkeliami BVK 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos grupės į kitą pagrindai reglamentuojami BVK 36 straipsnyje. Nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastojoje grupėje, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla BVK 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės laiko; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones; 4) neturi drausminių nuobaudų; 5) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 6) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant.

11. Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 48 punkte reglamentuotas nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą. Kontaktinis pareigūnas nustatęs, kad bausmę atliekantis nuteistasis atitinka BVK 36 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl perkėlimo (grąžinimo) iš vienos grupės į kitą, dėl informacijos, kuria nedisponuoja, taip pat dėl kitos reikšmingos ar pakitusios informacijos pateikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipiasi į kitų šia informacija disponuojančių laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – LAVĮ) struktūrinių padalinių darbuotojus (Aprašo 48.2.1–48.2.2 papunkčiai). Vertinimo ir analizės komandos darbuotojas surašo pažymą apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (Aprašo 48.3 papunktis). Kontaktinis pareigūnas, nustatęs, kad nuteistasis atitinka jam taikomas BVK 36 straipsnyje nustatytas sąlygas, parengia motyvuotą tarnybinį pranešimą, kurį dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) priemonėmis pateikia derinti kalėjimo struktūrinių padalinių darbuotojams, atsakingiems už nuteistųjų saugumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, užimtumą, intervencinių priemonių taikymą, bei Tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos atstovui kalėjime. Derinimo metu gali būti pateikiama kita reikšminga ar pakitusi informacija (Aprašo 48.4 papunktis). Kontaktinis pareigūnas suderintą tarnybinį pranešimą DVS priemonėmis pateikia LAVĮ direktoriaus įgaliotam pareigūnui sprendimui priimti (Aprašo 48.5 papunktis). LAVĮ direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali organizuoti aptarimą sprendimui priimti (Aprašo 48.6 papunktis). LAVĮ direktoriaus įgalioto pareigūno rezoliucija paskirtas darbuotojas parengia sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą projektą, o nuteistajam, neatitinkančiam BVK 36 straipsnyje numatytų sąlygų, – rašto, kuriame nurodomos sąlygos, kurių jis neatitinka, projektą ir DVS priemonėmis pateikia jį pasirašyti LAVĮ direktoriaus įgaliotam pareigūnui (Aprašo 48.7 papunktis). Kontaktinis pareigūnas su priimtu sprendimu supažindinamas DVS priemonėmis ir pasirašytinai supažindina nuteistąjį su dėl jo priimtu sprendimu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos (Aprašo 48.8 papunktis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atsakingi pareigūnai neužtikrino savalaikio pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir pareiškėjui, neatitinkančiam BVK 36 straipsnyje numatytų sąlygų, – Raštą, kuriame nurodomos sąlygos, kurių jis neatitinka, pateikė tik po to, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Tarnybą. Nustatytos aplinkybės pakankamos pripažinti, kad pareigūnai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant tarnybines pareigas bei priimant atitinkamus procesinius sprendimus, kaip vieną iš būtinų sąlygų taikyti civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

13. Pareiga įrodyti, kad dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

14. Pareiškėjas nurodė, kad būtent dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) – užsitęsusio prašymo nagrinėjimo, buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti tuo, kad negalėjo įgyti teisių, kurios suteikiamos asmenims esantiems lengvojoje grupėje (teisės pikti tam tikrus maisto produktus už visai kitokią bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, teisės į trumpalaikę išvyką namo, neribotai skambinti, gauti neribotą pasimatymų skaičių ir kt.).

15. Pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, nors ir pavėluotai, buvo išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas (Raštas), t. y. administracinės procedūros sprendimas, nors ir pavėluotai, bet buvo priimtas.

16. BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka, pateiktas atsakymas per vieną mėnesį galėjo būti skundžiamas Tarnybos direktoriui arba Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui. Duomenų, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu (Raštu) pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į Tarnybos direktorių ar teismą, nėra.

17. Teismo vertinimu, pavėluotas prašymo išnagrinėjimas pareiškėjui nesukėlė nepatogumų, konkrečių pasekmių, juolab, negalėjo sukelti pagrįstų lūkesčių nesant teisinio pagrindo įgyti teisių, kurios gali būti suteikiamos lengvojoje grupėje esantiems nuteistiesiems.

18. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galbūt padarytos neturtinės žalos, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.