- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-1073-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04247-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- E. S., R. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-9076-984/2021, kuria pareiškėjams R. S. ir E. S. nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (b. l. 1-2). Prašyme nurodė, kad šiuo metu gyvena atskirai, daugiau nei penkerius metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Pareiškėjų vertinimu, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl turi būti nutraukta. Prašyme nurodė, kad būdami santuokoje neįgijo bendro registruotino turto, tačiau pareiškėja paveldėjo nekilnojamąjį turtą su skolomis. Akcentavo, kad pareiškėja turi 37 kreditorius, kurie apie santuokos nutraukimo bylą yra informuoti.
Atsiliepimas
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas R. S. yra skolingas 1 926,23 Eur PSD įmokų už laikotarpius nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31, nuo 2016-10-01 iki 2017-04-30 ir nuo 2017-09-01 iki 2021-01-31, o pareiškėja E. S. skolinga 383,77 Eur PSD įmokų už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-01-31 (b. l. 4-6).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-22 nutartimi pareiškėjams nustatė 10 dienų terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti (b. l. 18-19).
4. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11, 12 punktuose nurodo, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdomos 38 vykdomosios bylos, kurias vykdo 16 antstolių. Pareiškėja patvirtina, kad visi įsipareigojimai lieka jos asmeninė prievolė, tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nepakanka nurodyti bendrų formuluočių dėl prievolių pobūdžio, kadangi pareiškėjai privalo išvardinti visus kreditorius, visas vykdomąsias bylas ir antstolius, kuriems jie turi įsipareigojimų, ir nurodyti, kuris iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo vykdys atitinkamą prievolę kreditoriui ir antstoliui;
4.2. Byloje nustatyta, jog abu pareiškėjai turi įsipareigojimų kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodo, jog pareiškėjas prievolių kreditoriams neturi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjai į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį turi įtraukti ir pareiškėjo prievoles;
4.3. Pareiškėjai prašyme nenurodė visų kreditorių (suinteresuotų asmenų), atitinkamai neįtraukė į EPP VEP posistemį jų, todėl įpareigotini ištaisyti šį trūkumą;
4.4. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo teismui privalo būti pateiktas ir santuokos liudijimo originalas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikė teismui santuokos liudijimo originalo, todėl įpareigotini jį pateikti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 382 straipsnis 8 punktas);
4.5. Prašymą su priedais teismui per EPP VEP posistemį pateikė advokato padėjėjas, todėl laikytina, kad pateikti procesiniai dokumentai nėra patvirtinti CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad advokato padėjėjo praktikos vadovas (advokatas) negali suteikti daugiau teisių savo padėjėjui, negu numato teisės aktai. Taigi, nustačius, jog procesiniai dokumentai nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjai turi ištaisyti ir šį trūkumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-22 nutartį panaikinti (b. l. 24-26).
6. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
6.1. Teismas savaip interpretuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatą. Kadangi visi žinomi kreditoriniai reikalavimai yra nukreipti į pareiškėją, taip pat tik pareiškėja turi savo vardu įregistruoto ir tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl sutartyje įrašyta formuluotė, kad pareiškėja patvirtina, jog visi kreditoriniai reikalavimai buvo ir lieka jos asmenine prievole, užtikrina sutarties 4 punkte įvardintu nekilnojamuoju turtu, kuris yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, yra tinkama. Sutuoktinės turimų įsipareigojimų padengimo grafikas santuokos nutraukimo sutartyje neturėtų būti sudaromas ir tvirtinamas;
6.2. Pareiškėjas, pasirašydamas 2021-02-10 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturėjo jokios informacijos apie jo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, teikiant teismui pareiškimą, nebuvo pažeistas. Be to, pats kreditorius yra informuotas apie pareiškėjų pateiktą prašymą;
6.3. Teismas skyrybų bylose privalo būti aktyvus, todėl per elektroninę teismų sistemą gavęs bylą su pateikiamais priedais, teismas pats turi galimybę ir pareigą patikrinti procesinių dokumentų tikrumą ir patvirtinti pateiktus procesinius dokumentus arba nurodyti priežastis, kodėl tokių dokumentų patvirtinti negali;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
2. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-22 nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
3. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas savaip interpretuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi visi žinomi kreditoriniai reikalavimai yra nukreipti į pareiškėją, taip pat tik pareiškėja turi savo vardu įregistruoto ir tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl sutartyje įrašyta formuluotė, kad pareiškėja patvirtina, jog visi kreditoriniai reikalavimai buvo ir lieka jos asmenine prievole, užtikrina sutarties 4 punkte įvardintu nekilnojamuoju turtu, kuris yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, yra tinkama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikini ar pakeisti ginčijamą teismo nutartį.
4. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. CPK 539 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Taigi sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nepakanka nurodyti bendrų formuluočių dėl prievolių pobūdžio, kadangi pareiškėjai privalo išvardinti visus kreditorius, visas vykdomąsias bylas ir antstolius, kuriems jie turi įsipareigojimų, ir nurodyti, kuris iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo vykdys atitinkamą prievolę kreditoriui ir antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su aptartais pirmosios instancijos teismo argumentais.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant užtikrinti maksimalią kreditorių teisių apsaugą, sutartyje turi būti nurodyta detali informacija apie pareiškėjų kreditorius ir kaip bus išsprendžiami klausimai dėl prievolių kreditoriams įvykdymo, nurodyta, kokio pobūdžio yra prievolės (asmeninės, solidarios ar kt.). Todėl būtina pateikti detalius duomenis, kad būtų galima patikrinti, ar sutarties nuostatos nepažeidžia šalių bei kreditorių interesų, taip pat siekiant įvertinti, ar pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai. Priešingu atveju prašyme tik abstrakčiai aptarus sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar ji neprieštarauja viešajai tvarkai.
7. Pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos sąlygos (11, 12 punktais) nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, nors tokių duomenų pateikimas yra reikšmingas (žr., 10 punktą). Nesant sutarčių ar kitų duomenų dėl kreditų, įsipareigojimų, neįmanoma pagrįsti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytų prievolių pobūdžio (asmeninė, solidari ar kt.), jų vykdymo tvarkos nutraukus santuoką. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai neturi galimybės gauti sutartyje minimus duomenis ar antstolis būtų nepagrįstai atsisakęs juos pateikti.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčijamoje nutartyje pagrįstai teismas sprendė, jog pareiškėjai turi išvardinti visus kreditorius, visas vykdomąsias bylas ir antstolius, kuriems jie turi įsipareigojimų, ir nurodyti, kuris iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo vykdys atitinkamą prievolę kreditoriui ir antstoliui. Tačiau pareiškėjai teismo nustatytų trūkumų nepašalino.
9. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį turi įtraukti ir pareiškėjo prievoles. Priešingai, byloje nustatyta, jog pareiškėjai turi įsipareigojimų kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas prievolių kreditoriams neturi, turi būti tikslinama (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o vien ta aplinkybė, jog kreditorius buvo informuotas, savaime nepaneigia pareigos pateikti sutartį, kurios sąlygos atitiktų faktinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas tinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą.
10. Apeliantė taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog per EPP VEP posistemį advokato padėjėjo pateikti duomenys nėra patvirtinti CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka, kadangi CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, jog patvirtinti dokumento kopiją gali net tik teismas, notaras ar advokatas, bet ir dokumentą gavęs ar išdavęs asmuo. Todėl aplinkybė, jog dokumentus pateikė advokato padėjėjas (dokumentus gavęs asmuo), savaime neįrodo, jog pateikti duomenys neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kita vertus, jeigu kyla abejonių dėl jų autentiškumo, teismas turi galimybę ir po civilinės bylos iškėlimo pasiūlyti pareiškėjams jas pašalinti bei pareikalauti santuokos liudijimo originalo, juo labiau, kad civilinė byla inicijuota elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptarti pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai nėra esminiai ir prireikus galėjo būti pašalinti po civilinės bylos iškėlimo. Taigi, nors teismas šioje apimtyje nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, tačiau kiti apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista.
11. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
12. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, jog procesinis dokumentas yra su trūkumais ir nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-22 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.