Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. T. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio, pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo kopijas atsakovė gavo 2020 m. gegužės 23 d., apie 2020 m. birželio 15 d. 8:30 val. teismo parengiamąjį ji buvo informuota teismo šaukimu, kuri gavo asmeniškai 2020 m. gegužės 23 d. ( b.l. 130). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, laikytina, kad ji su ieškiniu sutinka. Apie teismo posėdį, kuris vyko 2020 m. rugsėjo10 d. 13 val. 30 min. atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei I. T. ( CPK 246 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių.

Trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį neatvyko, 2020 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens atstovei ( CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepaisant to, teismas bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Atsakovė į parengiamąjį posėdį neatvyko, į teismo posėdį, apie kurį ji buvo tinkamai ir laiku informuota, taip pat neatvyko, jos neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byloje priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ieškovės ir trečiojo asmens pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. 2014 m. rugsėjo 24 d. socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu minėtas butas išnuomotas atsakovei I. T.. 2017 m. kovo 7 d. vandeniu buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas buto apžiūros metu nustatė, kad ieškovės apdraustas butas Nr. 52 buvo užlietas iš atsakovės I. T. valdomo buto Nr.55, kuris yra virš ieškovės apdrausto buto, kuriame gyvena D. K.. Nustatyta, kad buvo sulieta virtuvės, koridoriaus, vonios apdaila. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių nuostatas, nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė mokėtiną draudimo išmoką apskaičiavo pagal lokalinę sąmatą. Ieškovė apskaičiavo, kad nuostolio suma, į kurią įeina turto remonto kaina, avarinės tarnybos iškvietimo mokestis, sudaro 567,26 Eur bei 10,00 Eur už namų turto sugadinimą ir 2020 m. kovo 16 d. kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama būtent tokio dydžio draudimo išmokas nukentėjusiajam asmeniui D. K..

Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji atlygino ieškovei turtinę žalą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovei subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės nukentėjusiajam asmeniui D. K. išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai 2017 m. kovo 7 d. padarytą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo užliejus jas vandeniu. Ieškovės reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju atsakovė su buto savininke (Jonavos rajono savivaldybe) buvo sudariusi nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 1 d. socialinio būsto nuomos sutartį, ji žalos atsiradimo dieną buvo buto (duomenys neskelbtini), valdytoja. Buto nuomos sutartimi (4.2. ir 4.3. punktais) atsakovė įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui, socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Nuomos sutarties 25 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas (šiuo atveju atsakovė) privalo atlyginti žalą pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkams ir ( ar) naudotojams, jeigu ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės valdomų patalpų, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad gyvenamųjų patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovės patalpos, o ne kiti šaltiniai. 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Jonavos paslaugos“ pažyma, pateikta teismui 2020 m. rugsėjo 10 d., nustatyta, kad bendro naudojimo inžinerinių tinklų gedimų (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo mėnesį nebuvo užfiksuota, į avarinę tarnybą 2017 m. kovo 1 d. – 2017 m. kovo 30 d. nesikreipė nei (duomenys neskelbtini) buto, nei (duomenys neskelbtini) buto gyventojai dėl užlieto buto. Įvykus buto ar gyvenamojo namo lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

Iš ankščiau formaliai nustatytų aplinkybių matyti, kad D. K. priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovės nuomos teise valdomo buto. Byloje nėra duomenų, kad šis butas būtų užlietas iš kitų šaltinių ar dėl nenugalimos jėgos, D. K. (nukentėjusio asmens) tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl atsakovės netinkamo naudojimosi nuomojamomis patalpomis buvo užlietas D. K. priklausantis butas, dėl ko buvo apgadintas jos turtas, todėl šie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl šių atsakovės veiksmų D. K. patyrė žalą, kurią atlygino ieškovė išmokėdama jai bendrą 577,26 Eur draudimo išmoką. Byloje esančios buto fotonuotraukos, turto remonto sąmata patvirtina D. K. patirtą žalą. Patirtą žalą sąlygojo netinkamas atsakovės nuomojamų patalpų naudojimas, t. y. tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo asmens patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamas 577,26 ( 567,26+10) Eur turtinės žalos atlyginimas. Ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš atsakovės prašoma priteisti 557,26 Eur žala, tačiau teismas mano, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida ir priteistina žala yra 577,26 Eur, kaip nurodyta ieškinio aprašomojoje dalyje.

Ieškovė atsakovei 2017 m. kovo 20 d. pateikė pretenziją dėl 577,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovė laiku ieškovei turtinės žalos neatlygino, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 39,16 Eur kompensacinės palūkanos pagal ieškovės paskaičiavimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovės atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 577,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 39,16 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 6,90 Eur. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteisiamos 6,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 577,26 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 26 centų) turtinės žalos atlyginimą, 39,16 Eur (trisdešimt devynių eurų 16 centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (616,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,90 Eur (šešių eurų 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojos asmens kodą).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.