- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-906-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14746-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 5 082,71 Eur skolos, 21 proc. palūkanų nuo 4 379,87 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Bigbank AS ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl bankas su atsakovu sutartį nutraukė. Pagal sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kreditorius Bigbank AS perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovei PlusPlus Capital AS.
2. Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei PlusPlus Capital AS 4 438,09 Eur skolos, 170,81 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus duomenis, pradinis kreditorius Bigbank AS ieškovei perleido reikalavimo teises į skolininko V. K. prievoles – 4 379,87 Eur kredito likutį, 21 Eur palūkanas, 14,92 Eur administravimo mokesčio skolą, 22,30 Eur delspinigių. Pagal pateiktus įrodymus ieškovė iš priminio kreditoriaus įgijo 4 438,09 Eur dydžio reikalavimo teises į atsakovą, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 4 438,09 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šį reikalavimą tenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas, delspinigius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, vartojimo kredito sutartyje pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti 170,81 Eur delspinigių už 78 d. laikotarpį. Teismas konstatavo, kad toks delspinigių dydis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovo 170,81 Eur delspinigių.
6. Be to, teismas nurodė, kad pradinis kreditorius ir atsakovas vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl 21 proc. dydžio metinių palūkanų mokamų sutarto dydžio įmokomos iki 2020 m. birželio 15 d., o atsakovas iš viso per sutarties laikotarpį įsipareigojo sumokėti 4 137,87 Eur palūkanų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje neteisingai nurodo, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis nuolat kinta. Iš teismui pateikto Bigbank AS bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties išrašo matyti, kad pirminis kreditorius perleido reikalavimo teises į 21 proc. dydžio palūkanas, duomenų, kad likusios sutartinės palūkanos atsakovo būtų nesumokėtos ir pradinis kreditorius būtų perleidęs reikalavimo teisę į šias palūkanas, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 21 proc. dydžio metinių tęstinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė PlusPlus Capital AS prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių dalyje dėl atmesto reikalavimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 532,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurias sudaro: pradinio kreditoriaus apskaičiuota 335,48 Eur suma, susidariusi iki reikalavimo perleidimo; po reikalavimo perleidimo susidariusi palūkanų suma – 196,55 Eur (4 379,87 Eur x 21 proc. x 78 dienos), skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.; 21 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 4 379,87 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki šalių sutartyje susitartos dienos – 2020 m. birželio 15 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki suma kreditoriui bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šiuo atveju pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 21 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo pagal sutartas įmokas iki 2020 m. birželio 15 d. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kaip jau minėta, pradinis kreditorius ir atsakovas vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl 21 proc. dydžio metinių palūkanų mokamų sutarto dydžio įmokomos iki 2020 m. birželio 15 d., todėl ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą, turi teisę prašyti 21 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo pagal sutartas įmokas iki 2020 m. birželio 15 d., kaip buvo susitaręs pradinis kreditorius ir atsakovas.
7.2. 2017 m. gruodžio 18 d. Periodinė reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp Bigbank AS ir PlusPlus Capital AS yra sutartis, kurioje numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai parduoda, o perėmėjas privalo pirkti Reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista PlusPlus Capital AS 2018 m. vasario 20 d. Periodinės reikalavimo perleidimo sutarties punkte ,,Sutarties dalykas“ yra nurodyta, kad perdavėjas (pradinis kreditorius Bigbank AS) perduoda reikalavimus perėmėjui (naujasis kreditorius PlusPlus Capital AS) kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, priklausančiais reikalavimams, ir egzistuojančiais perdavimo (cesijos) metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią sutartį perduodami reikalavimai.
7.3. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimąsi sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
7.4. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Tai reiškia, kad ieškovė (kaip naujasis kreditorius) turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei iki visiško prievolės įvykdymo arba jei šalys susitarę kitaip – iki 2020 m. birželio 15 d., kaip to būtų galėjęs reikalauti pradinis kreditorius. Taigi mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (4 379,87 Eur) nuo 2018 m. vasario 3 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. birželio 15 d.
7.5. Atsakovas V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartojimo kredito sutartyje numatytų pelno (mokėjimo) palūkanų priteisimo.
10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo palūkanų dydžio, nepagrįstai sprendė, jog vartojimo kredito sutarties aiškinimas neleidžia daryti išvados, jog šalys susitarė dėl 21 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo termino.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas V. K. 2015 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1524602/96pa su Bigbank AS. Atsakovui nevykdžius įsipareigojimų, prisiimtų sutarties pagrindu, bankas sutartį nutraukė. Reikalavimo perleidimo sutartimi Bigbank AS perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. Faktinė reikalavimų perleidimo diena – 2018 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinis įsiskolinimas, t. y. negrąžinto kredito likutis, sudarė 4 379,87 Eur, šią sumą kaipo pagrindinę skolą ir prašė priteisti ieškovė iš atsakovo. Atsakovo ir Bigbank AS pasirašytoje vartojimo kredito sutartyje buvo nustatyta 21 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio (likutis sutarties nutraukimo dieną buvo 4 379,87 Eur). Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 29,22 proc. Pagal mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2020 m. birželio 15 d.
12. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
13. Kasacinio teismo praktikoje pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
14. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 1524602/96pa apeliantė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas. Taigi šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sutartyje įtvirtinto palūkanų dydžio neginčijo, nereikalavo pakeisti sutartį, priešingai, sudarydamas sutartį su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir su juo sutiko.
15. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 082,71 Eur skolos, kurią sudaro 4 379,87 Eur negrąžinto kredito, 170,81 Eur delspinigių ir 532,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudaro 335,48 Eur, kurios susidarė dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, ir 196,55 Eur suma, susidariusi po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 20 d. iki ieškinio pateikimo į teismą dienos 2018 m. gegužės 9 d. Šioje dalyje ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, apskaičiuoti remiantis Vartojimo kredito sutarties ir CK nuostatomis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasiako.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė, kad sutarties 2.1 punkte nustatytos (mokėjimo funkciją atliekančios) palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos (sutarties 5.1 punktas). Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga (kartu ir kasatoriaus prievolė) po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
17. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tokias palūkanas ir priteisė pirmosios instancijos teismas, o taip pat, turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. gegužės 9 d. iki visiško prievolės įvykdymo arba, jei šalys nesusitarė kitaip, iki 2020 m. birželio 20 d., t. y. datos, kuomet turėjo būti atliktas paskutinis mokėjimas pagal Vartojimo kredito sutarties grafiką.
18. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog jokia Vartojimo kredito sutarties nuostata neduoda pagrindo išvadai, kad pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 21 proc. dydžio metinių mokėjimo palūkanų iki visiško kredito grąžinimo, tačiau pradinis kreditorius ir atsakovas Vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl 21 proc. dydžio metinių palūkanų, mokamų iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 15 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 21 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. birželio 15 d., priteisimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta, pelno (mokėjimo) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė kitaip, t. y., kad palūkanos bus mokamos iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 15 d.
19. Minėta, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 21 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. 4 379,87 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 9 d., ieškinio padavimo į teismą dienos, iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliaciniame skunde, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, ieškovė patikslino reikalavimus, papildomai nurodydama, jog prašo priteisti 21 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos – 4 379,87 Eur, kurios apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020 m. birželio 15 d. (768 dienos).
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo klausimą, neteisingai aiškino Vartojimo kredito sutarties nuostatas, kas yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – ieškinio reikalavimą dėl metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 935,30 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už 768 dienas (4 379,87 Eur x 21 proc. /365 dienos x 768 dienos /100 proc.).
21. Patenkinus ieškinį, ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovo V. K. priteisiama 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,priteisti ieškovei PlusPlus Capitale AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 082,71 Eur skolos (4 379,87 Eur skolos + 532,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų + 170,81 Eur delspinigių), 1 935,30 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 018,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei PlusPlus Capitale AS iš atsakovo V. K. 114 Eur bylinėjimosi išlaidų.“.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.