Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui S. A., trečiajam asmeniui Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarui Česlovui Tomaševičiui dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, patikslinusi reikalavimus (b.l. 37-38), prašė pripažinti 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 1-201), išduotą M. A. S. A. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius 2008 m. balandžio 1 d. patvirtino M. A. įgaliojimą, notarinio registro Nr. 1-201 (toliau - Įgaliojimas), pagal kurį M. A. įgaliojo S. A. vesti paveldėjimo bylą po J. A. mirties ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus. Atsakovas S. A., veikdamas pagal Įgaliojimą, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad po J. A. mirties valdymo būdu palikimą priėmė M. A. Ieškovė nurodė, kad M. A. Įgaliojimo išdavimo metu dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taigi tuo metu ji negalėjo pasirašyti Įgaliojimo. Įgaliojime nėra duomenų apie tai, kad Įgaliojimą už M. A. pasirašė kitas asmuo, nurodant priežastį, dėl kurios M. A. pati negalėjo pasirašyti. Kad minimą Įgaliojimą pasirašė ne M. A., matyti ir iš jos parašo, palyginus jį su kitais parašais. Be to, tai kad Įgaliojimo pasirašymo metu M. A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtino ir atlika ekspertizė. Ieškovė taip pat paaiškino, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, mirusią M. A. atstovavo advokatė Dainora Saulienė, o S. A. veikė pagal jos (M. A.) Įgaliojimą ir visur pasirašinėjo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. A. visą gyvenimą buvo sąmoninga, savo veiksmus, pasirašant 2008-04-01 įgaliojimą, suprato visiškai.

Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi M. A. Įgaliojimą pasirašė pati, be niekieno pagalbos. Pasirašyti Įgaliojime savo vardą ir pavardę jai buvo sunku, todėl Įgaliojimą ji tik pasirašė. Jam, kaip notarui, nekilo jokių abejonių dėl įgaliotojos veiksnumo, nes ji puikiai suvokė Įgaliojimo turinį ir aiškiai išreiškė savo valią Įgaliojime.

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 2.137 str. 1 d. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Byloje esanti 2008-04-01 įgaliojimo kopija patvirtina, kad M. A. įgaliojo savo sutuoktinį S. A. vesti paveldėjimo bylą po J. A. mirties (duomenys neskelbtini), atstovauti ją teisme visose civilinėse bylose ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (b.l. 3-4).

CPK 51 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m., S. A. veikdamas pagal Įgaliojimą, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J.A. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. A. (civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m. t.1., b.l. 1-2).

Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas S. A. pareiškimo priėmimo klausimą, 2008 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai M. A. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Vienu iš pareiškimo trūkumų teismas nurodė tai, kad nors pareiškime nurodyta, jog M. A. atstovaus jos sutuoktinis S. A. pagal 2008-04-01 įgaliojimą, tačiau atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniu (sugyventiniui) (CPK 56 str. 1 d. 4 p.), todėl turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis S. A. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o minėto įrodymo nepateikus (ar minėto išsilavinimo neturint), pareiškėjos sutuoktinis S. A. ją galės atstovauti teisme tik kartu su pareiškėją atstovaujančiu advokatu ar advokato padėjėju (civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m. t.1., b.l. 25).

Ištaisius 2008 m. liepos 16 d. teismo nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, patikslintas pareiškimas paduotas M. A. vardu per advokatę Dainorą Saulienę (civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m. t.1., b.l. 31-32), veikiančią pagal 2008-07-29 atstovavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir M. A. (civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m. t.1., b.l. 36).

Vadinasi, darytina išvada, kad S. A. pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. aukštojo teisinio išsilavinimo neturėjo ir atstovauti savo sutuoktinei M. A. Įgaliojimo pagrindu negalėjo, todėl patikslintas pareiškimas buvo paduotas ne per jį, o per advokatę D. Saulienę, kuri atstovavo M. A. civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo metu.

Civilinės bylos Nr. 2-24-239-2010 m. nagrinėjimo metu M. A. mirus (civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m. t.1., b.l. 73, 81), jos palikimą priėmė S. A. (civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 m. t.1., b.l. 83) ir į minėtą civilinę bylą vietoj M. A. įstojo CPK 48 str. 1 d. pagrindu (procesinis teisių perėmimas).

Pagal CK 2.147 str. 1 d.6 p. įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

Kaip matyti iš esančio byloje 2-24-239-2010 m., mirties įrašo Nr. 392 kopijos, M. A. mirė (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jos išduotas įgaliojimas pasibaigė jai mirus.

Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-24-239-2010 m., 2010 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. priėmė J. A. mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (prijungtos civ. bylos Nr. 2-24-239-2010 m. t. 2., b.l. 19-20). Vilniaus apygardos teismas, 2011 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą apeliacine tvarka pagal suinteresuoto asmens A. D. apeliacinį skundą (prijungtos civ. bylos Nr. 2-24-239-2010 m. t.2., b.l. 77-83), Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas inter alia 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodė, jog ne S. A. o M. A. 2008-07-08 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad ir ji priėmė A.A. palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti, tačiau bylos nagrinėjimo metu mirus M. A. jos reikalavimą palaikė ir prašė tenkinti S. A., kaip įpėdinis, priėmęs M. A. palikimą ir įstojęs į bylą kaip jos teisių perėmėjas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglemantavimą, teismas daro išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje M. A. iki savo mirties veikė per įgaliotą asmenį – advokatę D.Saulienę pagal 2008-07-29 atstovavimo sutartį, o ne per sutuoktinį S. A. Įgaliojimo pagrindu, o M. A. mirus, S. A. įstojo į bylą kaip M. A. teisių perėmėjas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės prašymu atlikta M. A. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-143/2013 (b.l. 117-119), jame nurodyta, kad M. A. pasirašydama Įgaliojimą dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-143/2013 nesivadovauja, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. A. civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo veikė ne Įgaliojimo, o įstatymo pagrindu, todėl teisinės reikšmės bylos išsprendimui šis ekspertizės aktas neturi.

CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmetas kaip nepagrįstas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 40,74 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D. 40,74 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.