Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-785-2016;

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00192-2015-6;

2016 m. birželio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, išteisintajai L. U., jos gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, nukentėjusiajam P. R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės

apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. buvo kaltinama pagal BK 229 str. tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdama Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), grupės vadove, remiantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. J. patvirtintu 2003-07-11, reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus grupės vadovo pareigybės aprašymu, būdama personaliai atsakinga už tinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jų papildinių rengimą bei kitų žemės reformos darbų vykdymo organizavimą aptarnaujamoje teritorijoje, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) rajone, privalėdama aprūpinti grupės darbuotojus jų darbui reikalinga kartografine ir kita medžiaga, privalėdama kontroliuoti grupės darbuotojų gamybinę veiklą bei užtikrinti tinkamą grupės atliekamų darbų kokybę ir metodinių reikalavimų laikymąsi, dėl neatsargumo, netinkamai atliko savo pareigas, būtent:

2004-05-20 suderino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. netinkamai parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuris patvirtintas 2004-06-29 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačiusi, kad minėtas žemėtvarkos projekto papildymas negali būti patvirtintas, nes jame nepažymėtas 2003-10-14 Vyriausybės nutarimu valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams priskirtas (duomenys neskelbtini) tvenkinys;

laikotarpiu nuo 2003-08-22 iki 2003-11-22, tiksliau nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą R. I. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bylą ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypo planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles;

laikotarpiu nuo 2004-09-20 iki 2004-12-17, tiksliau nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą R. I. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bylą ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypų planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles;

laikotarpiu nuo 2003-10-17 iki 2004-01-16, tiksliau nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą P. R. Grilevičiaus nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bylą Nr. 28 ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypų planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles;

laikotarpiu nuo 2004-10-20 iki 2005-01-25, tiksliau nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą S. S. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintiną natūra, bylą Nr. 36 ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypų planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles;

2005-01-20 suderino projekto autorės D. S. netinkamai parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuris patvirtintas 2005-06-14 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačiusi, kad minėtas žemėtvarkos projekto papildymas negali būti patvirtintas, nes jame nepažymėtas 2003-10-14 Vyriausybės nutarimu valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams priskirtas (duomenys neskelbtini) tvenkinys;

laikotarpiu nuo 2006-04-15 iki 2006-06-20, tiksliai nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą R. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į 2 žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bylą Nr. 40 ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypų planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles;

laikotarpiu nuo 2006-05-11 iki 2006-08-03, tiksliai nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą A. V. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bylą Nr. 42 ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypų planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles;

laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2006-08-23, tiksliau nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą A. K. asmeninio ūkio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo bylą Nr. 43 ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtą žemės sklypo planą ir šio žemės sklypo kadastro duomenų lentelę;

laikotarpiu nuo 2006-06-13 iki 2006-09-13, tiksliau nenustatytą dieną, patikrino jos vadovaujamos grupės projekto autorės D. S. parengtą A. K. ir M. M. nuosavybės teisių atkūrimo į 2 žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bylą ir suderino šioje byloje projekto autorės D. S. netinkamai parengtus žemės sklypų planus ir šių žemės sklypų kadastro duomenų lenteles,

nenustačiusi, kad minėti sklypai suprojektuoti senoje kartografinėje medžiagoje, neteisingai suskaičiuota sklypų žemės naudmenų eksplikacija, nenurodyta, kad sklypuose yra vandenų, t. y. nenustačiusi, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirto (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalys yra įmatuotos į minėtų asmenų žemės sklypus, perdavė šias nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei privatizavimo bylą tvirtinti (duomenys neskelbtini) skyriui, ko pasėkoje P. R. G. (2004-04-26 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), R. I. (2004-08-23 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-23 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-02-27 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-02-27 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), S. S. (2005-12-13 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-13 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), R. R. (2006-06-21 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-06-21 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. ir M. M. (2006-10-26 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2006-10-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), A. V. (2006-10-26 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-26 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo perduoti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės vidaus vandenų plotai, t. y. dalis (duomenys neskelbtini) tvenkinio, o A. K. (2007-10-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo parduota žemė, iš kurios 0,16 ha (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 priskirtas valstybinės reikšmės vidaus telkiniams, tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. („Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai“), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. („Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims“) ir šio straipsnio 2 d. („Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima“) nuostatos, tokiu būdu padarė didelės neturtinės žalos Lietuvos Respublikos valstybei bei juridiniam asmeniui – Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini), nes buvo iškraipytos valstybės įmonės – (duomenys neskelbtini) funkcijos ir veiklos principai, pakirstas pasitikėjimas žemės reformą vykdančia institucija, vilkinama žemės reforma, menkinamas valstybės institucijų ir tarnautojų įvaizdis, pažeisti nukentėjusiųjų A. B., A. B., S. S., P. M., V. M., A. K., P. R. G., R. R., A. K., R. I. teisėti interesai, nukentėjusiajam R. R. padaryta didelė 11584,80 eurų (40000 Lt) turtinė žala.

Nors iš byloje esančio 2015-04-22 VĮ Registrų centro Kauno filialo rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys, kaip nekilnojamasis daiktas iki šiol nėra suformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau 2003-10-14 Vyriausybės nutarimas, kuriuo šis tvenkinys buvo priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, buvo skelbtas viešai, nurodytas tvenkinio plotas ir L. U. dėl savo pareigų ir darbo pobūdžio privalėjo žinoti teisės aktus, kurie susiję su jos aptarnaujama teritorija.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant BPK normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai L. U. išteisino pagal BK 229 str., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių.

Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011). Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

L. U. buvo kaltinama dėl to, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdama Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grupės vadove, remiantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. J. patvirtintu 2003-07-11, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupės vadovo pareigybės aprašymu, būdama personaliai atsakinga už tinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jų papildinių rengimą bei kitų žemės reformos darbų vykdymo organizavimą aptarnaujamoje teritorijoje, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) rajone, privalėdama aprūpinti grupės darbuotojus jų darbui reikalinga kartografine ir kita medžiaga, privalėdama kontroliuoti grupės darbuotojų gamybinę veiklą bei užtikrinti tinkamą grupės atliekamų darbų kokybę ir metodinių reikalavimų laikymąsi, dėl neatsargumo, netinkamai atliko savo pareigas.

Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad L. U. pažeidė teisės aktus, kurie apibrėžia ir nustato jos kompetenciją. Atkreipiamas dėmesys, kad ji buvo Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) grupės vadove. D. S. buvo jos grupės darbuotoja, o skyriaus viršininkas buvo V. K.. Institutas buvo projektų rengėjas, o užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Parengtas projektas būdavo perduodamas (duomenys neskelbtini) skyriaus tikrinimui ir teikiamas patvirtinimui Kauno apskrities viršininko administracijai. Taigi L. U. buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus grupės vadove, kurios atsakomybė bei projekto rengimo metu atliekami veiksmai nėra numatyti Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje, kuria buvo privaloma vadovautis. Minėtoje Metodikoje nustatyta projektų rengimo ir projektavimo, svarstymo, derinimo ir patvirtinimo tvarka. Pagal šią Metodiką už projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje atsako projekto autorius. Visa tai rodo, kad L. U. nebuvo atsakinga už galutinį rengiamų projektų tvirtinimą, todėl negalima konstatuoti, kad ji netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino liudytojų D. S., V. K., K. L., I. N., A. P., O. B., R. S. parodymų, juos ignoravo ir nemotyvuotai atmetė. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Be to, nagrinėjamu atveju skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje aukščiau paminėtų liudytojų parodymai yra paminėti, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog teismas nuosprendyje neprivalo plačiai analizuoti visų byloje esančių duomenų (BPK 305 str. 3 d.).

Vertinant aukščiau paminėtų liudytojų (D. S., V. K., K. L., I. N., A. P., O. B., R. S.) parodymus akcentuotina, kad jie tik patvirtina, kad L. U. nebuvo atsakinga už galutinį rengiamų projektų tvirtinimą ir negalima konstatuoti, kad ji netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas. Liudytoja D. S. parodė, jog buvo klausiama iki kurios vietos ženklinti ribas, kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoju A. Ž., kuris liepė sklypų ribas ženklinti iki upės vagos. Kaip (duomenys neskelbtini) skyrius nusprendė, taip jie ir darė. Liudytojas V. K. parodė, jog ginčai prasidėjo po to, kai buvo priimtas Kauno apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tai nebuvo rangovų uždavinys, jeigu valdininkai priėmė neteisingas išvadas, jie jas ir turėjo panaikinti. Liudytoja R. S. parodė, kad dėl susidariusius situacijos kaltinti vieno asmens negali. Informaciją apie vandenis, priskiriamus valstybinės reikšmės tvenkiniams, žemėtvarkos skyriams, o kartais tiesiogiai rajonams, pateikia Aplinkos apsaugos ministerija, kurią, derinant žemėtvarkos reformos projektus, atstovauja Regioninis aplinkos departamentas. Derindamas projektus ir juos vizuodamas, jis turi patikrinti visus reikšmingus duomenis, be kita ko, ir susijusius su valstybiniais vandenimis. Kiti liudytojai taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų vienareikšmiškai konstatuoti, kad L. U. netinkamai atliko savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teisme apklausti nukentėjusieji R. I., V. M., P. R. G., A. B., A. B., S. S., A. K. nenurodė, jog turi pretenzijų L. U. arba atsiradusią žalą sieja su jos veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis P. R. G. parodė, jog L. U. dėl žemės matavimo ir projektų rengimo nekalta, o kalti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkininkai. Taigi nukentėjusieji nurodo, kad žalos nepatyrė arba patirtos žalos su L. U. veiksmais nesieja, kas taip pat rodo, kad L. U. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi vienas iš BK 229 str. numatyto nusikaltimo objektyviųjų požymių pasireiškia didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims.

Vertinant nukentėjusiojo R. R. patirtą žalą pažymima, kad jis veikė savo rizika. Tai patvirtina faktas, jog R. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, savavališkos statybos aktas. Taigi nukentėjusysis R. R. savavališkai atliko rangos darbus ir jo patirta žala negali būti siejama su L. U. veiksmais.

Pasisakant dėl žalos taip atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl netinkamai parengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymų, žemės nuosavybės teisių atkūrimo bylų ir privatizavimo bylos, teisės į nuosavybę atkūrimas tęsėsi eilę metų. L. U. netinkamas tarnybos pareigų atlikimas tęsėsi du metus, tai buvo nevienkartinio pobūdžio veika, kas patvirtina, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011). Nustatant didelės žalos požymį neabejotinai svarbiais kriterijais tampa pačios veikos pobūdis, pažeistos įstatymo saugomos vertybės, veiklos sritis ir kaltininko einamos pareigos. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (fizinė, moralinė, organizacinė ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog buvo padaryta didelė žala. Be to, net ir nustačius didelės žalos atsiradimą, būtų privaloma nustatyti, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nenustačius didelės žalos atsiradimo ar priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 str.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad 2003-10-14 Vyriausybės nutarimas, kuriuo (duomenys neskelbtini) tvenkinys buvo priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, buvo skelbtas viešai, nurodytas tvenkinio plotas ir L. U. dėl savo pareigų ir darbo pobūdžio privalėjo žinoti teisės aktus, kurie susiję su jos aptarnaujama teritorija. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog 2015-04-22 VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas patvirtina, kad tvenkinys, įvardytas (duomenys neskelbtini) tvenkiniu, kaip nekilnojamasis daiktas nėra suformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl informacijos apie jo ribas pateikti nėra galimybės.

Apeliaciniame skunde plačiai analizuojami byloje esantys įrodymai, jie atitinkamai vertinami, keliamos įvairios versijos, tačiau nagrinėjamu aspektu aukštesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Ž. T. Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad prokurorės apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus iš naujo vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas, ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartą nekartoja.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą atmesti.