Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-336/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-27
Bylos Nr.: 2A-336/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“
Ieškovas: Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-336/2012Procesinio sprendimo kategorijos 35.1., 35.3.6., 35.4., 42.1., 42.9., 44.5.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-887-661/10 pagal ieškovo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bionovus“ dėl subsidijos grąžinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl subsidijos išmokėjimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Bionovus“, trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 360 000 Lt kaip grąžintiną subsidiją ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki reikalavimo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. vasario 13 d. UAB „Bionovus“, UAB „Swedbank lizingas“ ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas sudarė finansavimo ir priežiūros sutartį Nr. IF 2008/269 (toliau – sutartis), pagal kurią Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas įsipareigojo skirti UAB „Bionovus“ 600 000 Lt subsidiją aplinkos apsaugos investicinio projekto „Statybinių atliekų perdirbimas panaudojant mobiliąsias technologijas“ (toliau – projektas) įgyvendinimui finansuoti. Nurodė, kad 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo projektų priežiūros komisija, vadovaudamasi Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo investicinių projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 (toliau – Tvarkos aprašas) 75 punktu, patikrino projekto baigtumą UAB „Bionovus“ veiklos vietoje – statybos ir griovimo atliekų aikštelėje, adresu Liepkalnio g. 172 b, Vilniuje, ir nustatė šiuos trūkumus: 1) UAB „Bionovus“ veiklos vietoje nėra 2008 metais pagamintos mobilios žiauninės akmenskaldės Extec C12+, kurios įsigijimui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas sumokėjo 60 procentų skirtos subsidijos (360 000 Lt); UAB „Bionovus“ atstovas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo komisijai parodė 2005 metų gamybos akmenskaldę, ir teigė, kad būtent ši įranga yra už subsidijos lėšas įsigyta akmenskaldė; 2) UAB „Bionovus“ nepateikė pirminės atliekų apskaitos dokumentų; 3) nepasiekti projekto dokumentuose nurodyti aplinkosaugos rodikliai. Ieškovas pažymėjo, kad esant minėtiems trūkumams, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pareikalavo UAB „Bionovus“ paaiškinti akmenskaldės Extec C12+ nebuvimo faktą, pateikti reikalingus papildomus duomenis bei įspėjo, kad to neįvykdžius, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas imsis veiksmų išmokėtai subsidijai susigrąžinti. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 28 d. UAB „Bionovus“ raštu Nr. 01-189 paaiškino, kad mobili akmenskaldė Extec C12+, kurios įsigijimui skirta subsidija, yra išnuomota darbui Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, nes pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, statybų sektoriuje sumažėjo statybinių atliekų, kurias būtų galima perdirbti. Ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 78 punktu, apie sutarties pažeidimus buvo informuota Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Priežiūros taryba, kuri 2009 m. spalio 9 d. posėdyje rekomendavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo administracijai atlikti papildomus projekto priežiūros veiksmus. Ieškovas pažymėjo, kad 2009 m. spalio 26 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo komisija, vadovaudamasi sutarties 5.2 punktu, atliko UAB „Bionovus“ įgyvendinamo projekto papildomą patikrą ir 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas informavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Priežiūros tarybą apie susidariusią padėtį, papildomos patikros rezultatus ir prašymą pratęsti aplinkosaugos efekto vykdymą. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Priežiūros taryba rekomendavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo administracijai inicijuoti išmokėtos subsidijos grąžinimą ir 2009 m. gruodžio 21 d. buvo pateikta pretenzija atsakovui, kuria Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pareikalavo iki 2010 m. vasario 25 d. sugrąžinti 360 000 Lt dydžio subsidiją. Ieškovo teigimu iki pretenzijoje nurodytos datos atsakovas subsidijos negrąžino, tokio elgesio motyvų nepateikė.

Atsakovas UAB „Bionovus“ pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 240 000 Lt pagal 2008 m. vasario 13 d. finansavimo ir priežiūros sutartį Nr. IF2008/269 neišmokėtos subsidijos dalies sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą 2008 m. vasario 13 d. sutartį ieškovas įsipareigojo apmokėti dalį mobilios žiauninės akmenskaldės Extec C12+ kainos, kuri yra 1 104 896 Lt, o likusią kainos dalį – 504 896 Lt atsakovas liko skolingas bankui ir turės įsiskolinimą padengti iš įmonės lėšų. Pažymėjo, kad pagrindas minėtai sutarčiai sudaryti buvo atsakovo pateikta paraiška investicijų projektui, todėl ši paraiška yra neatsiejama sutarties dalis ir turi būti aiškinama kartu su sutartimi. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas išmokėjo atsakovui dalį paskirtos subsidijos sumos, t.y. 360 000 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad pagal sutarties 2.2 punktą likusi subsidijos dalis turi būti išmokama po to, kai yra pasiektas aplinkosauginis efektas ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius patvirtina projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą. Atsakovo teigimu, 2009 m. kovo 31 d. ataskaitoje atsakovas pateikė duomenis, kad per pirmus darbo metus akmenskaldė perdirbo 45 816 tonų statybinių atliekų, bei pateikė tai įrodančias sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus su užsakovais, ataskaitą apie priimtas ir sutvarkytas atliekas bei Extec C12+ darbo ataskaitą. Atsakovas pažymėjo, kad 2009 m. kovo 31 ataskaitą ieškovas priėmė be ginčų ir pastabų, tuo metu jokių pretenzijų dėl aplinkosauginio efekto siekimo atsakovui neteikė, aplinkosauginį efektą įrodančių dokumentų neginčijo ir iš tokio ieškovo elgesio galima manyti, jog ieškovas tuo metu sutiko, kad aplinkosauginis efektas pagal sutartį yra pasiektas. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog aplinkosauginis efektas pagal sutartį buvo pasiektas, ieškovas atsakovo pasiektą aplinkosauginį efektą ir tai patvirtinančius dokumentus priėmė be ginčo, jokių pastabų nereiškė, atsakovas pagal sutarties 2.2 punkto nuostatas 2009 m. birželio 29 d. pateikė ieškovui prašymą išmokėti likusią 40 procentų dydžio subsidijos dalį. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai vengia ir vilkina subsidijos antros dalies išmokėjimo procedūrą, netinkamai aiškina ir neteisingai supranta aplinkosauginio efekto rezultatą, todėl nepagrįstai neišmoka atsakovui priklausančios antrosios subsidijos dalies, tuo pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo UAB „Bionovus“ ieškovui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui 360 000 Lt grąžintiną subsidiją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 684,24 Lt išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovo UAB „Bionovus“ į valstybės biudžetą 7 600 Lt žyminio mokesčio bei 71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priešieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad ginčas yra kildinimas iš trišalės finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2008/269, pagal kurią Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas įsipareigojo skirti UAB „Bionovus“ 600 000 Lt subsidiją aplinkos apsaugos investicinio projekto „Statybinių atliekų perdirbimas panaudojant mobiliąsias technologijas“ įgyvendinimui finansuoti. Teismas pažymėjo, kad tokių sutarčių sudarymo bei subsidijų skyrimo tvarką reglamentuoja Aplinkos apsaugos investicinių projektų finansavimo ir priežiūros tvarkos aprašas (tekste – Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437. Teismas nurodė, kad pagal minėtą Tvarkos aprašą 60 procentų paskirtos subsidijos (toliau – pirmoji subsidijos dalis) sumokama, kai pareiškėjas įsigijo, sumontavo ir pradėjo eksploatuoti pagal paskirtį projekte numatytus įrenginius ir pateikė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui mokėjimo prašymą, pirmoji subsidijos dalis negali būti išmokėta anksčiau nei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius patvirtina projekto techninio įgyvendinimo ataskaitą (9.1 p.); 40 procentų paskirtos subsidijos (toliau – antroji subsidijos dalis) sumokama, kai pareiškėjas pateikė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui pirmųjų vienerių metų įrenginių, kurių įsigijimui skirta parama, eksploatacijos rezultatus apie faktiškai pasiektą aplinkos apsaugos efektą, antroji subsidijos dalis negali būti išmokėta anksčiau nei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius patvirtina projekto galutinio įgyvendinimo ataskaitą (9.2 p.). Teismas nurodė, kad pirmoji subsidijos dalis sumokama, jeigu yra tenkinami Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyti reikalavimai ir dėl pirmos subsidijos dalies suteikimo byloje ginčo nėra, tačiau ginčas kyla dėl pirmos subsidijos dalies grąžinimo ir antros subsidijos dalies suteikimo.

Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 13 d. UAB „Bionovus“ sudarydama sutartį, tarp kitų įsipareigojimų, įsipareigojo: pasiekti projekto dokumentuose nurodytus aplinkosaugos rodiklius (sutarties 1.4 p.); raštu informuoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su sutartimi ir projekto įgyvendinimu, nurodant aplinkybes, dėl kurių kinta projekto įgyvendinimo sąlygos ar yra kitokių nukrypimų nuo projekto (sutarties 3.1.4 p.); sudaryti sąlygas tikrinti informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu (sutarties 3.1.5 p.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomo eksperto vertinimu, paraiškoje numatytas aplinkosauginis efektas nepasiektas – buvo planuojama, kad mobilios žiauninės akmenskaldės Extec C12+ pagalba, įmonės planuojamas sutvarkyti statybinių atliekų kiekis per metus išaugs 45000 t (iš viso 167 000 t/m po projekto įgyvendinimo, kai tuo tarpu iki projekto įgyvendinimo 122 000 t/m). Teismas nurodė, kad per pirmuosius metus nuo projekto įdiegimo įmonė perdirbo 127 184,84 t statybinių atliekų. Teismas pažymėjo, kad bendras planuotas perdirbti atliekų kiekis nepasiektas, įmonės atliekų tvarkymo bendros apimtys dėl ekonominio sunkmečio faktiškai liko tokios pačios, kaip iki projekto įgyvendinimo pradžios, taigi įmonė planuoto atliekų sutvarkymo padidėjimo pasiekė tik 11,52 procento, vietoje planuotų 45000 t/m padidėjimo, faktinis sutvarkytų atliekų padidėjimas yra tik 5184,84 t/m. Teismas nurodė, kad vertinant įmonės bendrą planuotą perdirbti atliekų kiekį (167 000 t/m), faktinis sutvarkytas atliekų kiekis (127 184,84 t/m) yra 23,84 procentais mažesnis nei buvo planuota.

Teismas nurodė, kad byloje nustatytas faktas, kad subsidijuojama mobili žiauninė akmenskaldė Extec C12+ buvo išnuomota.

Teismo teigimu, aplinkybė, kad UAB „Bionovus“ beveik metus (nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. spalio mėn.) nuomojo subsidijos pagalba įsigytą akmenskaldę darbui Rusijos Federacijoje, rodo, jog įmonė įsigytą įrangą naudojo kitiems tikslams, nei sutarties 1.4 punkte numatytam įsipareigojimui – pasiekti projekto dokumentuose nurodytus aplinkosaugos rodiklius – įvykdyti, be to, atsakovas išnuomodamas minėtą akmenskaldę pažeidė sutarties 5.1.5 punktą, kuris draudžia anksčiau nei per 2 metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos perleisti, parduoti arba kitaip pakeisti už subsidiją įsigyto turto nuosavybės pobūdį.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jis įgyvendino numatytą perdirbti 45000 t/mt statybinių atliekų kiekį, įgyvendino paraiškoje numatytą aplinkosauginį projektą, nes naujos akmenskaldės įsigijimas buvo siejamas su bendru aplinkosauginio efekto padidėjimu – perdirbti bendrą 167 000 t/mt statybinių atliekų kiekį, t.y. 122 000 + 45 000 t/mt (su nauja akmenskalde).

Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2008/269 1.4 p, 3.1.4 p., 3.1.5. p., 5.1.1 p., 5.1.5 p., 5.4 p., todėl atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė (CK 6.38, 6.256 str.).

Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo 11 punktą antroji subsidijos dalis sumokama, jeigu paraiškoje numatyti aplinkosaugos rodikliai įvykdomi ne mažiau kaip 95 procentais; kai projekte numatyti aplinkosaugos rodikliai įvykdomi mažiau kaip 95 procentais, bet ne mažiau kaip 50 procentų, antroji subsidijos dalis mažinama, subsidiją perskaičiuojant pagal priežiūros tarybos aprobuotą ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus patvirtintą Projektų aplinkosaugos rodiklių vertinimo metodiką; jeigu aplinkosaugos rodikliai vykdomi mažiau kaip 50 procentais arba finansavimo ir priežiūros sutartyje nustatytu terminu nepateikiama galutinio įgyvendinimo ataskaita, laikoma, kad aplinkos apsaugos efektas nepasiektas ir antroji subsidijos dalis nesumokama. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti grąžinta išmokėta pirmoji subsidijos dalis. Teismas nurodė, kad aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais apskaičiuojamas palyginant paraiškoje numatytus aplinkosaugos rodiklius su faktiškai pasiektais metiniais aplinkosaugos rodikliais (Tvarkos aprašo 11 p.) ir tokia nuostata yra įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 3.5.2 punkte. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįvykdė bei pažeidė finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2008/269 1.4 p., 3.1.4 p., 3.1.5 p., 5.1.1 p., 5.1.5 p., 5.4 p. nuostatas, taip pat neįvykdė numatyto aplinkosauginio efekto, antroji subsidijos dalis nesumokama, todėl priešieškinis yra nepagrįstas ir netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Bionovus“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nekonstatavo esminių sutarties pažeidimų, tačiau nurodė, kad yra pažeistos nuostatos dėl informavimo apie projekto vykdymą (sutarties 3.1.4 ir 3.1.5 punktai), nepasiektas aplinkosauginis efektas (sutarties 1.4 ir 5.1.1 punktai), atsakovas neteisėtai perleido nuosavybėn už paramą įsigytą objektą (sutarties 5.1.5 punktas) ir nurodytais terminais neištaisė minėtų pažeidimų (sutarties 5.4 punktas). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje netinkamai aiškintos sutarties nuostatos, kurias tariamai pažeidė atsakovas.Esminiu sutarties pažeidimu negali būti laikomas 167 000 t atliekų sukaupimas, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kiek atliekų buvo perdirbta su subsidijuota akmenskalde. Ieškovas, konstatuodamas, kad sumažėję atsakovo veiklos mastai – nesukaupiamas 167 000 t atliekų kiekis yra objektyviai pateisinamas, tačiau vis tiek siekdamas nutraukti sutartį, dėl neįvykdomo projekte numatyto įsipareigojimo, elgėsi nepagrįstai atsakovo atžvilgiu. Ieškovo siekis nutraukti sutartį 1.4 punkto pagrindu dėl neįgyvendinto plano sukaupti ne mažiau kaip 167 000 t statybinių atliekų yra prieštaraujantis CK 6.38, 6.200 straipsniuose nurodytiems principams. Teismas neatsižvelgė į pagrindinius rodiklius, kuriais laikomas faktiškai perdirbtų statybinių atliekų kiekis per metus. Nagrinėjamu atveju toks kiekis yra 45 816 t.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarties 3.1.4 ir 3.1.5 punktų reikalavimus. Nustatydamas, kad sutarties 3.1.4 ir 3.1.5 punktai yra pažeisti, teismas nepasisakė kaip pasireiškia minėtų nuostatų pažeidimas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomo eksperto vertinimu paraiškoje numatytas aplinkosauginis efektas nepasiektas, nurodydamas tokius duomenis teismas vadovavosi 2009 m. lapkričio 2 d. ataskaita. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad atsakovas pateikė visus esminius dokumentus. Teismas nekonstatavo aplinkybės, kad atsakovas nesuteikė ieškovo įgaliotiems asmenims reikalingos informacijos ar nebendradarbiavo su šiais asmenimis, tačiau konstatavo sutarties pažeidimą, kuris buvo nustatytas 2009 m. lapkričio 2 d. ataskaitoje, ištyrus visus atsakovo pateiktus dokumentus. Dėl to laikytina, kad teismas nenustatė atsakovo nebendradarbiavimo su ieškovu aplinkybių pagal sutarties 3.1.4 ir 3.1.5 punktus.2009 m. lapkričio 2 d. patikrinimo akte nėra nurodyta, kad atsakovas nebūtų pateikęs kokių nors dokumentų, todėl neaišku kuo remiantis buvo padaryta teismo išvada dėl sutarties 5.1.1 punkto pažeidimo.Atsakovo sprendimas išnuomoti akmenskaldę Extec C12+ Rusijos Federacijoje veikiančiai įmonei negali būti suprantamas kaip sutarties 5.1.5 punkto pažeidimas, kadangi minėtos akmenskaldės nuomos atveju neperleidžiama nuosavybės teisė. Dėl to laikytina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog išnuomodamas minėtą akmenskaldę atsakovas pažeidė sutarties 5.1.5 punktą, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į subsidijuotą akmenskaldę.Sutarties šalys iš sutarties kylančius klausimus ir galimus nesutarimus privalo spręsti derybų būdu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesiekia išspręsti ginčo derybomis, tačiau siekia prisiteisti pagrįstai sumokėtą subsidiją ir nutraukti besitęsiančius ir ieškovui neigiamų pasekmių neturinčius teisinius santykius. Ieškovo pateiktas ieškinys yra nesuderinamas su kasacinio teismo praktika.Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį.Teismui buvo nurodyti esminiai argumentai, pagrindžiantys atsakovo reikalavimus byloje, tačiau teismas nepagrįstai dėl šių argumentų nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepasiekė suplanuoto aplinkosauginio efekto ir pažeidė sutarties 1.4, 3.1.4, 3.1.5, 5.1.1, 5.1.5 ir 5.4 punktus, tačiau teismas nevertino 2009 m. kovo 31 d. ataskaitoje nurodytų duomenų ir nieko nepasisakė dėl subsidijuota akmenskalde perdirbto statybinių atliekų kiekio. Nėra aišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė sutartyje (projekte) nurodytą nuostatą dėl aplinkosaugos efekto.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 13 d. UAB „Bionovus“, UAB „Swedbank lizingas“ ir VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“ sudarė finansavimo ir priežiūros sutartį Nr. IF 2008/269, pagal kurią Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas įsipareigojo skirti UAB „Bionovus“ 600 000 Lt subsidiją aplinkos apsaugos investicinio projekto „Statybinių atliekų perdirbimas panaudojant mobiliąsias technologijas“ įgyvendinimui finansuoti.

2008 m. birželio 9 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas sumokėjo UAB „Bionovus“ 360 000 Lt sumą, kuri sudarė 60 procentų paskirtos subsidijos.

2009 m. birželio 29 d. UAB „Bionovus“ pateikė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui aplinkosaugos efekto ataskaitą ir paprašė sumokėti likusią 40 procentų subsidijos dalį.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. 347 informavo UAB „Bionovus“, kad 2009 m. liepos 1 d. atlikus investicinio projekto poprojektinio etapo patikrinimą UAB „Bionovus“ statybos ir griovimo atliekų aikštelėje, adresu Liepkalnio g. 172 b, Vilnius, UAB „Bionovus“ atstovas parodė seną (2005 m. gamybos) akmenskaldę Extec C12, teigdamas, kad tai yra 2008 m. gamybos mobili žiauninė akmenskaldė Extec C12+, kurios įsigijimą subsidijavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas; informavo, kad išnagrinėjus UAB „Bionovus“ pateiktus dokumentus matyti, kad mobili žiauninė akmenskaldė Extec C12+ dirbo tik nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d., taip pat pateikti dokumentai nepagrindžia pasiekto aplinkosauginio efekto, patikrinimo metu UAB „Bionovus“ atstovas nepateikė peržiūrėjimui pirminės atliekų apskaitos žurnalų. Minėtu raštu Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas prašė iki 2009 m. liepos 10 d. raštu paaiškinti, kur yra mobili žiauninė akmenskaldė Extec C12+ (2008 m. gamybos), kurios įsigijimą subsidijavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, nurodė, kad nesulaukus UAB „Bionovus“ paaiškinimo, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas vadovaujantis 2008 m. vasario 13 d. finansavimo ir priežiūros sutartimi Nr. IF2008/269, sustabdys paramos teikimą ir inicijuos 2008 metais išmokėtos subsidijos susigrąžinimą.

UAB „Bionovus“ 2009 m. liepos 28 d. raštu Nr. 01-189 paaiškino, kad mobili akmenskaldė Extec C12+, kurios įsigijimui skirta subsidija, yra išnuomota darbui Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, nes pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, statybų sektoriuje sumažėjo statybinių atliekų, kurias būtų galima perdirbti.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 381 nurodė, kad išnuomodama akmenskaldę Extec C12+ ir apie tai neinformavusi subsidijos davėjo UAB „Bionovus“ pažeidė sudarytos finansavimo ir priežiūros sutarties 3.1.4, 3.6, 5.1.5 punktus, paprašė UAB „Bionovus“ pateikti patikslintą aplinkosaugos efekto ataskaitą papildomus dokumentus ir paaiškino, kad, gavus prašomus dokumentus, bus atliekamas papildomas projekto patikrinimas.

2009 m. spalio 26 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo komisija, vadovaudamasi sutarties 5.2 punktu, atliko UAB „Bionovus“ įgyvendinamo projekto papildomą patikrą.

2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priežiūros tarybos posėdžio metu taryba buvo informuota apie susidariusią padėtį, papildomos patikros rezultatus ir prašymą pratęsti aplinkosaugos efekto vykdymą. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priežiūros taryba rekomendavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo administracijai inicijuoti išmokėtos subsidijos grąžinimą.

2009 m. gruodžio 21 d. pateikta pretenzija UAB „Bionovus“, kuria Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pareikalavo iki 2010 m. vasario 25 d. sugrąžinti 360 000 Lt dydžio subsidiją, tačiau minėta subsidija pretenzijoje nurodytu terminu grąžinta nebuvo.

Byloje kilo ginčas dėl finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2008/269 vykdymo, atsakovo pareigos grąžinti sumokėtą 60 procentų dydžio subsidijos dalį bei ieškovo pareigos sumokėti likusią 40 procentų dydžio subsidijos dalį.

Dėl ieškovo teisės paduoti ieškinį

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas neturėjo teisės pareikšti ieškinį, kadangi, apelianto teigimu, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priežiūros taryba 2009 m. gruodžio 4 d. posėdžio metu nebuvo priėmusi sprendimo dėl subsidijos susigrąžinimo iš UAB „Bionovus“.

Į bylą pateiktas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priežiūros tarybos 2009 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo 5 priežiūros tarybos nariai, dar 2 nariai savo nuomonę pateikė raštu ir jie taip pat laikomi dalyvavusiais posėdyje. 5 Priežiūros tarybos nariai nusprendė rekomenduoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui inicijuoti UAB „Bionovus“ išmokėtos subsidijos dalies sugrąžinimą. Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo įstatų 5.22 punktą priežiūros tarybos sprendimai laikomi priimtais tada, kai už juos balsuoja 2/3 priežiūros tarybos posėdyje dalyvaujančių narių. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į balsavusių Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priežiūros tarybos narių skaičių, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl subsidijos susigrąžinimo iš UAB „Bionovus“ ir kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos subsidijos dalies priteisimo iš atsakovo.

Dėl finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2008/269 sąlygų pažeidimo

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo sutarties 1.4, 3.1.4, 3.1.5, 5.1.1, 5.1.5 ir 5.4 punktų pažeidimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad išnuomodamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo finansuotą akmenskaldę Extec C12+ darbui Rusijos Federacijoje, nepažeidė finansavimo ir priežiūros sutarties 5.1.5 punkto reikalavimų, kadangi išnuomojant minėtą akmenskaldę nebuvo perleistos nuosavybės teisės.

Sutarties 5.1.5 punktas numato, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas turi teisę sustabdyti paramos teikimą ir inicijuoti subsidijos grąžinimą, kai paramos gavėjas anksčiau nei per 2 metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos perleido, pardavė ar kitaip pakeitė už subsidiją įsigyto turto nuosavybės pobūdį ar pakeitė projekto dokumentuose nurodytą veiklos pobūdį.

Kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus.

Apeliantas pripažįsta, kad subsidijuota įranga buvo išnuomota Rusijos Federacijoje veikiančiai įmonei. Tai reiškia, kad įranga, kurios įgijimas buvo finansuotas tuo tikslu, kad būtų pagerintas aplinkosauginis efektas Lietuvos Respublikoje, buvo perduota naudotis kitoje valstybėje esančiam subjektui ir nebuvo atsakovo UAB „Bionovus“ žinioje. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbus ir momentas, kada minėta įranga buvo išnuomota – įranga buvo perleista faktiškai vos pradėjus vykdyti finansuojamą projektą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sutarties 5.1.5 punktas turi būti aiškinamas ne tik kaip ribojantis paramos gavėjo teisę perleisti finansuojamo turto nuosavybės teisę kitam asmeniui, bet taip pat kaip neleidžiantis paramos gavėjui finansuotą įrangą išnuomoti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims. Priešingas aiškinimas neatitiktų projekto subsidijavimo tikslo ir prasmės.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutarties 5.1.5 punkto pažeidimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistas finansavimo ir priežiūros sutarties 1.4 punktas.

Pagal minėtos sutarties 1.4 punktą paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą ir pasiekti projekto dokumentuose nurodytus aplinkosaugos rodiklius.

Į bylą pateikta nepriklausomos ekspertės I. S. projekto „Statybinių atliekų perdirbimas panaudojant mobiliąsias technologijas“ galutinio įgyvendinimo ataskaita patvirtina, kad, ekspertės vertinimu, paraiškoje numatytas aplinkosauginis efektas nebuvo pasiektas, UAB „Bionovus“ planuoto atliekų sutvarkymo padidėjimo pasiekė tik 11,52 procento, atsižvelgiant į tai, kad fondo lėšomis finansuota akmenskaldė buvo išvežta iš Lietuvos teritorijos, nėra galimybės nustatyti tikslaus susmulkintų statybinių atliekų kiekio Lietuvos teritorijoje, tačiau gali būti daroma prielaida, kad minėta akmenskalde galėjo būti perdirbta 30 000 t statybinių atliekų; vertinant įmonės bendrą planuotą perdirbti atliekų kiekį (167 000 t/m), faktinis sutvarkytas atliekų kiekis (127 184,84 t/m) yra 23,84 procentais mažesnis nei buvo planuota. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog UAB „Bionovus“ beveik metus nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio nuomojo subsidijos pagalba įsigytą akmenskaldę darbui Rusijos Federacijoje, patvirtina, kad įmonė įsigytą įrangą naudojo kitiems tikslams, nei numatyta sutarties 1.4 punkte numatytam įsipareigojimui – pasiekti projekto dokumentuose nurodytus aplinkosaugos rodiklius – įvykdyti. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas UAB „Bionovus“ pažeidė finansavimo ir priežiūros sutarties 1.4 punktą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad nebuvo pažeisti finansavimo ir priežiūros sutarties 3.1.4 bei 3.1.4 punktų reikalavimai.

Pagal minėtos sutarties 3.1.4 punktą paramos gavėjas įsipareigoja raštu informuoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su šia sutartimi, įskaitant įmonės savininko, teisinės formos ar įmonės statuso pasikeitimą, ir projekto įgyvendinimu; tokioje informacijoje paramos gavėjas turi nurodyti aplinkybes, dėl kurių kinta projekto įgyvendinimo sąlygos ar yra kitokių nukrypimų nuo projekto. Sutarties 3.1.5 numato paramos gavėjo pareigą bendradarbiauti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu, nepriklausomais ekspertais ir kitais projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, sudaryti sąlygas tikrinti informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto ir sutarties vykdymu bet kuriame projekto įgyvendinimo etape.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB „Bionovus“ vykdė pareigą informuoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą apie numatomus pakeitimus, susijusius su finansuojamo projekto įgyvendinimo, priešingai – į bylą pateikta minėta ekspertės ataskaita patvirtina, kad atsakovas UAB „Bionovus“ bandė nuslėpti, kad prasidėjus projekto įgyvendinimui subsidijuota įranga buvo išnuomota ir išvežta iš Lietuvos Respublikos, teikė melagingus duomenis, parodė kitą įrangą, teigiant, kad rodoma įranga yra fondo subsidijuota įranga. Aplinkybę, kad finansuota įranga buvo išnuomota ir išvežta į Rusijos Federaciją, atsakovas UAB „Bionovus“ pripažino po to, kai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas 2009 m. liepos 3 d. rašte Nr. 347 pateikė UAB „Bionovus“ informaciją apie 2009 m. liepos 1 d. atlikto investicinio projekto poprojektinio etapo patikrinimo UAB „Bionovus“ statybos ir griovimo atliekų aikštelėje rezultatus.

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina netinkamą sutarties 3.1.4 bei 3.1.5 punktais prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėtų sutarties punktų pažeidimų yra pagrįstos.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Bionovus“ pažeidė finansavimo ir priežiūros sutarties 5.1.1 bei 5.4 punktų reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo šių punktų nuostatų aiškinimo atmestini.

Pagal sutarties 5.1.1 punktą Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas turi teisę sustabdyti paramos teikimą ir inicijuoti subsidijos grąžinimą, kai paramos gavėjas nepateikė projekto aplinkosaugos efekto ataskaitos (užpildytų lentelių) arba šią ataskaitą pateikė, tačiau Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas nustatė, kad aplinkosaugos efektas nėra pasiektas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad naujos akmenskaldės įsigijimas sietinas su bendru aplinkosauginio efekto padidėjimu – perdirbti bendrą 167 000 t/m statybinių atliekų kiekį, t.y. 122 000 + 45 000 t/m (su nauja akmenskalde). Tuo tarpu apeliantas nepagrįstai teigia, kad 45 000 t/m perdirbamų atliekų kiekis sietinas ne su bendru sutvarkomų atliekų kiekiu įmonėje per ataskaitinį laikotarpį, o su konkrečia akmenskalde ir kad aplinkosauginis efektas buvo pasiektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, subsidija teikiama ne konkrečiai akmenskaldei įsigyti, bet paramos gavėjo pajėgumams, tvarkant atliekas, padidinti, o priešingas aiškinimas neatitiktų subsidijų teikimo iš valstybės biudžeto tikslo. Aplinkybę, kad buvo nukrypta nuo planuoto aplinkosauginio efekto patvirtina į bylą pateiktos atsakovo UAB „Bionovus“ lentelės (t. 1, b.l. 319, 175) bei jau minėta nepriklausomos ekspertės ataskaita. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti sutarties 5.1.1 punkto pažeidimą ir pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

Sutarties 5.4 punktas numato, kad jei paramos gavėjas per 5.3 punkte nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pareikalauja paramos gavėjo grąžinti sumokėtą subsidiją. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pažeidimai buvo ištaisyti, todėl šalys privalo imtis veiksmų, siekiant išlaikyti besitęsiančius sutartinius santykius iki šios sutarties pabaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje konstatuotus atsakovo UAB „Bionovus“ finansavimo ir priežiūros sutarties pažeidimus, jų pobūdį, ieškovas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas turėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą subsidiją.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl ieškovo pareigos išmokėti atsakovui 40 procentų dydžio subsidijų dalį

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Aplinkos apsaugos investicinių projektų finansavimo ir priežiūros tvarkos aprašo 9.2 punktas numato, kad 40 procentų paskirtos subsidijos, t.y. antroji subsidijos dalis, sumokama, kai pareiškėjas pateikė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui pirmųjų vienerių metų įrenginių, kurių įsigijimui skirta parama, eksploatacijos rezultatus apie faktiškai pasiektą aplinkos apsaugos efektą; antroji subsidijos dalis negali būti išmokėta anksčiau nei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius patvirtina projekto galutinio įgyvendinimo ataskaitą. Pagal minėto Tvarkos aprašo 11 punktą antroji subsidijos dalis sumokama, jeigu paraiškoje numatyti aplinkosaugos rodikliai įvykdomi ne mažiau kaip 95 procentais; kai projekte numatyti aplinkosaugos rodikliai įvykdomi mažiau kaip 95 procentais, bet ne mažiau kaip 50 procentų, antroji subsidijos dalis mažinama, subsidiją perskaičiuojant pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus patvirtintą Aplinkos apsaugos investicinių projektų aplinkosaugos rodiklių vertinimo metodiką; jeigu aplinkosaugos rodikliai vykdomi mažiau kaip 50 procentų arba finansavimo ir priežiūros sutartyje nustatytu terminu nepateikiama galutinio įgyvendinimo ataskaita, laikoma, kad aplinkos apsaugos efektas nepasiektas ir antroji subsidijos dalis nesumokama; šiuo atveju taip pat turi būti grąžinta išmokėta pirmoji subsidijos dalis; aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais apskaičiuojamas palyginant paraiškoje numatytus aplinkosaugos rodiklius su faktiškai pasiektais metiniais aplinkosaugos rodikliais.

Finansavimo ir priežiūros sutarties 2.2 punkte numatyta, kad 40 procentų subsidijos sumokama paramos gavėjui po to, kai paramos gavėjas pasiekė projekto dokumentuose nurodytus aplinkosaugos rodiklius, pateikė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui įgyvendinamo projekto aplinkosaugos efekto ataskaitą (lenteles), ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius patvirtino projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą. Apelianto teigimu, aplinkosauginis efektas buvo pasiektas, duomenys pateikti laiku ir teisingai, todėl, vadovaujantis minėtu sutarties punktu, jam privalomai turi būti pervesta antroji 40 procentų dydžio subsidijos dalis.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius patvirtino UAB „Bionovus“ projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ataskaitų ir kitų dokumentų pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo išmokėti likusią subsidijos dalį, nevertinant ataskaitose nurodytų rodiklių. Kaip minėta, į bylą pateikta nepriklausomos ekspertės I. S. projekto „Statybinių atliekų perdirbimas panaudojant mobiliąsias technologijas“ galutinio įgyvendinimo ataskaita patvirtina, kad, ekspertės vertinimu, paraiškoje numatytas aplinkosauginis efektas nebuvo pasiektas, UAB „Bionovus“ planuoto atliekų sutvarkymo padidėjimo pasiekė tik 11,52 procento, atsižvelgiant į tai, kad fondo lėšomis finansuota akmenskaldė buvo išvežta iš Lietuvos teritorijos, nėra galimybės nustatyti tikslaus susmulkintų statybinių atliekų kiekio Lietuvos teritorijoje, tačiau gali būti daroma prielaida, kad minėta akmenskalde galėjo būti perdirbta 30 000 t statybinių atliekų. Nagrinėjamu atveju esant ekspertės konstatuotam nukrypimui nuo projekto, be to, esant sutarties pažeidimams, nebuvo pagrindo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui tvirtinti galutinę ataskaitą bei pervesti UAB „Bionovus“ antrąją subsidijos dalį.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrindo UAB „Bionovus išmokėti antrąją 40 procentų dydžio subsidijos dalį nebuvimo ir tuo pačiu priešieškinio atmetimo yra pagrįstos.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė ir įvertino turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas (CK 6.1-6.4, 6.37, 6.154, 6.193, 6.200, 6.201, 6.256 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas prašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą bei turėtų išlaidų šioms paslaugoms apmokėti dydį patvirtinantį dokumentą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateikta suteiktų teisinių paslaugų ataskaita patvirtina, jog dalis suteiktų teisinių paslaugų yra susijusi su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, pagal šią ataskaitą ieškovui suteiktos 6 valandų trukmės teisinės paslaugos, susijusios su procesu apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovui suteiktas teisines paslaugas, susijusias su procesu apeliacinės instancijos teisme, priteistina ieškovui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui iš atsakovo UAB „Bionovus“ 921,06 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Bionovus“ ieškovui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui 921,06 Lt (devynis šimtus dvidešimt vieną litą šešis centus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas