- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-78-654/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. M. ir jos atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
D. M. nubausta už tai, kad būdama UAB „R“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017 m. lapkričio 16 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 10 534,42 eurų), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: D. M. vadovaujama UAB „R“, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui ir turėdama galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeisdama kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 120 straipsnio 1 dalyje.2017 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismas nutarimu pripažino D. M. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas įvertino byloje esančius duomenis ir nurodė, kad UAB „R“ buvo pajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti didelę dalį nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios mokestinės nepriemokos, tačiau bendrovės vadovė atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Bendrovė atliko atsiskaitymus grynaisiais pinigais iš kasos bei per materialiai atsakingą asmenį su juridiniais asmenimis, kai tuo tarpu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Per tikrinamąjį laikotarpį Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais (7977,04 eurų). Bendrovės vadovė, žinodama įmonės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad D. M. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas darė išvadą, kad D. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra teisinio pagrindo, nes teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė nei vienos iš sąlygų, numatytų ANK 34 straipsnio 5 dalyje, kurioms esant galimas šios nuostatos taikymas.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantės D. M. atstovas advokatas Eugenijus Markevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti D. M. švelnesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą.Apeliantė pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą vadovaujantis tik VMI pateikta 2017 m. rugsėjo 15 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma. Apylinkės teismas, pripažindamas D. M. kalta, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateikto antstolio D. J. 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymo Nr. S055591, buhalterinės pažymos apie UAB „R“ mokėjimus, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, DNB banko sąskaitos išrašų. Anstolio D. J. patvarkymas įrodo, kad UAB „R“ 10 420,9 eurų skolos mokėjimas VMI naudai buvo išdėstytas dalimis, skolą mokant po 300 eurų nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio mėnesio. DNB banko sąskaitos išrašai bei buhalterinė pažyma patvirtina, kad UAB „R“ VMI susidariusią skolą mokėjo dalimis pagal antstolio patvarkymą ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo sumokėjusi 2623,72 eurų.VMI pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. lapkričio 16 d. duomenimis UAB „R“ mokestinė nepriemoka sudarė 10 534,42 eurų. UAB „R“ dalimis mokėjo susidariusią mokestinę nepriemoką, todėl ji mažėjo ir negalėjo sudaryti VMI pareiškime nurodytos mokestinės nepriemokos sumos. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kuriais VMI pagrįstų pareiškime nurodytą UAB „R“ susidariusią 10 534,42 eurų mokestinę nepriemoką.UAB „R“ nuolatos dengė įsiskolinimą VMI, mokesčiai taip pat buvo mokami ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Siekiant dengti įsiskolinimą VMI, Bendrovėje turėjo būti vykdoma veikla, todėl visi mokėjimai buvo atliekami siekiant nepažeisti imperatyvių teisės aktų reglamentuojančių įmonių veiklą reikalavimų bei užtikrinti bendrovės veiklos (mažmeninė prekyba maisto produktais) nenutrūkstamumą. Tuo tikslu buvo atsiskaitoma su prekių tiekėjais, už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir mokamas darbo užmokestis. Bendrovė atsiskaitydama su veiklos vykdymui reikalingais kreditoriais bei dalimis, pagal vykdymo byloje numatytą grafiką atsiskaitinėdama su VMI, siekė išvengti sunkesnių padarinių, bendrovės veiklos nutraukimo. Tai, kad D. M. mokėdama skolą VMI taip pat atsiskaitydavo ir su kitais kreditoriais, jog nebūtų nutraukta bendrovės veikla, nesudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.Bendrovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo patenkinti VMI reikalavimo sumokant visą mokestinės nepriemokos sumą, todėl vykdymo byloje mokestinė nepriemoka buvo mažinama pagal sudarytą grafiką, kuriam neprieštaravo pats Kreditorius. Antstoliui leidus UAB „R“ skolą VMI mokėti dalimis, VMI nepareiškė jokių prieštaravimų dėl šių antstolio veiksmų, todėl VMI sutiko, jog susidariusi mokestinė nepriemoka, skola būtų mokama kas mėnesį dalimis konkrečia suma. Apeliantės veiksmai kuomet VMI skola buvo mokama dalimis neįrodo, jog Apeliantė tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Apeliantė atsiskaitydama su VMI pagal antstolio patvarkymą tikėjosi, jog jos įsipareigojimai VMI yra vykdomi tinkamai.Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra neproporcinga ir prieštarauja administracinės nuobaudos paskirčiai. Skirdamas nuobaudą teismas neįvertino, jog D. M. nevengė atsiskaityti su VMI ir susidariusią mokestinę nepriemoką mokėjo dalimis. Atitinkamai mokestinė nepriemoka turėjo sumažėti. Byloje nenustatyta, kad D. M. veikė tyčia ir sąmoninigai siekė pažeisti kreditoriaus teises. Priešingai D. M. veikė atidžiai, protingai ir rūpestingai, siekdama išsaugoti bendrovę bei sukurti galimybę patenkinti visų kreditorių interesus. Bendrovės vadovei paskirta bauda yra neproporcinga šioje situacijoje inkriminuoti administracinio nusižengimo pavojingumui ir neatitinka D. M. asmenybės.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo 2017 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir D. M. atstovo advokato skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas.Atsiliepime teigiama, kad teismas skirdamas D. M. nuobaudą tinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytas aplinkybes – atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį. Skirdamas nuobaudą nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl institucijos vertinimu, pagrįstai paskyrė minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.Atkreipiamas dėmesys, kad VMI prie FM nėra su UAB „R“ sudariusi mokestinės paskolos sutarties, pagal kurią mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas, todėl skundo argumentas, kad su antstoliu D. J. yra sudarytas susitarimas dėl skolos VMI mokėjimo dalimis yra nepagrįstas. Toks susitarimas yra negaliojantis nuo jo sudarymo, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.Nepagrįstas skundo argumentas, kad VMI prie FM nepateikė duomenų, pagrindžiančių UAB „R“ mokestinę nepriemoką. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. MAĮ 73 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. VMI prie FM pareiškime yra nurodyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nesumokėjus deklaruotų mokesčių, prie pareiškimo yra pridėti mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai kiekvieno atsiskaitymo datai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijami kaltės ir duomenų vertinimo pakankamumo klausimai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. M. veikoje yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymo faktą ir priežastis. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Grįsdamas D. M. kaltę dėl nusižengimo, apylinkės teismas vertino tik VMI pateiktus duomenis. 2017 m. rugsėjo 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti D. M. atsiskaitymai su kitais kreditoriais laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. Apylinkės teismas taip pat įvertino kasos knygos duomenis apie kasos likučius, atskaitingo asmens pajamas bei išlaidas ir remdamasis šiais duomenimis bei neįvertinęs visų bylos aplinkybių priėmė formalų sprendimą, jog D. M., nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. Toks teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir neteisingas.Apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovė D. M. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Per tikrinamąjį laikotarpį Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais 7977,04 eurų. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino klaidingai. 2017 m. rugsėjo 15 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atskaitingo asmens išlaidos laikotarpiu nuo 2016 rugpjūčio mėn. iki 2017 liepos mėn. sudarė 7977,04 eurų, tačiau iš šios sumos 3443,22 eurų buvo skirti mokesčiams VSDFV biudžetui padengti, o 2852,24 eurų buvo sumokėti kaip mokesčiai valstybės biudžetui. Taigi 6295,46 eurų iš 7977,04 eurų buvo skirti mokesčiams apmokėti, o likusi suma buvo skirta kitiems įmonės kreditoriams Bendrovės veiklos nenutrūkstamumui užtikrinti. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. gruodžio 22 d. antstolio D. J. patvarkymu buvo patenkintas UAB „R“ prašymas leisti skolą VMI mokėti po 300 eurų nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio mėn. UAB „R“ VMI susidariusią skolą mokėjo dalimis pagal antstolio patvarkymą ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo sumokėjusi 2623,72 eurų. Tai patvirtina DNB banko sąskaitos išrašai (b. l. 97-104). Vertindamas tik VMI pateiktus duomenis apylinkės teismas nustatė, kad D. M. pažeidė įstatymus, tačiau atsižvelgus ir į kitus bylos duomenis. Akivaizdu, kad Bendrovės vadovė stengėsi laikytis įsipareigojimų. D. M. nesiekė tyčia pažeisti kreditoriaus teisių, nevengė atsiskaityti su VMI bei dalimis grąžindama mokestinę nepriemoką ir atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, tuo pačiu, siekė išsaugoti ir Bendrovės veiklos tęstinumą. Atskaitingo asmens bei Bendrovės pajamos minėtu 2016-2017 m. laikotarpiu nebuvo didelės, todėl tokio dydžio VMI sumokėta suma (2623,72 eurų) laikytina įmonei reikšminga. Visos sumos mokestinės nepriemokos sumokėjimas VMI vienu kartu, apsunkintų Bendrovės ir atskaitingo asmens finansinę padėtį. Dėl šios skolos grąžinimo įmonė, galimai, turėtų nutraukti savo veiklą, todėl antstolio patvarkymu patvirtintas skolos grąžinimas dalimis yra tinkamas VMI mokestinės nepriemokos grąžinimo būdas, užtikrinantis tiek VMI interesų įgyvendinimą, tiek įmonės tolesnį veiklos vykdymą.VMI prie FM savo atsiliepime nurodė, jog D. M. su antstoliu D. J. sudarytas susitarimas dėl skolos VMI prie FM mokėjimo dalimis yra nepagrįstas ir negaliojantis. MAĮ 88 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas išieškoti 10 420,93 eurų mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstoliui (b. l. 81). Kadangi mokestinės nepriemokos gražinimo klausimus VMI perdavė spręsti antstoliui, tai institucijos teiginys dėl susitarimo negaliojimo, nes VMI su Bendrove nebuvo sudariusi sutarties dėl skolos gražinimo dalimis, neturi reikšmės. Perdavus išieškojimą antstoliui jis nustato visa skolos gražinimo tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK 643 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nėra duomenų, kad VMI ginčytų antstolio veiksmus suteikiant galimybę mokestinę nepriemoką mokėti dalimis.MAĮ 19 straipsnyje nustatyti pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai. Šie uždaviniai apima ne tik siekį įgyvendinti mokesčių įstatymus bei užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti, bet ir padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas. Nei vienam iš jų MAĮ nesuteikia prioriteto kitų uždavinių atžvilgiu. Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai įgyvendinami, kai centrinis ir vietos mokesčių administratoriai atlieka įstatymų jiems pavestas funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad VMI vykdytų MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei MAĮ 27 straipsnyje nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju. Institucijos noras susigrąžinti visą skolą iš karto yra nenaudingas nei vienai šaliai, nei Valstybei nes įmonė neturėdama tokių pinigų turėtų nutraukti savo veiklą. Įmonei neturint jokio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nuostolių patirtų ir kreditorė VMI, o tuo pačiu ir valstybė. Taigi Bendrovės atskaitingo asmens vykdytas mokestinės nepriemokos grąžinimas dalimis suponuoja, jog CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas su kreditoriais nebuvo pažeistas, nes Bendrovė tinkamai vykdė skolos grąžinimą kreditoriui VMI, todėl 2017 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teiseną D. M. atžvilgiu nutrauktina, nes jos veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
apeliantės D. M. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo D. M. pripažinta kalta padariusi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 1400 eurų bauda ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.