Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2017-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-161/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
1-115-161/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Zarembienė
Kaltinamasis
T. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-161/2017Teisminio proceso numeris 1-01-1-13921-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 1.1.7.2.4; 2.12.1.1; 2.12.1.4
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. (penkios nusikalstamos veikos),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. V., mušdamas ir kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2015 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bulvių laukuose, esančiuose prie namų, adresu (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai atliekamų bulvių vagojimo darbų, tyčia medžio šaka vieną kartą sudavė per koją savo mažamečiui sūnui A. V., gim. 2003 m., ir tyčia vieną kartą ta pačia šaka sudavė per šoną savo mažamečiui sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu mušdamas savo mažamečiams sūnums L. V. ir A. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.;

2015 m. lapkričio 14 dieną, apie 18 valandą, lauke, prie namų, esančių, (duomenys neskelbtini) dėl rūkymo, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą savo mažamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.;

2016 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) stovinčiam tarp durų, dėl rūkymo, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą savo mažamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu mušdamas savo mažamečiui sūnui A. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.;

2017 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia suėmė savo mažamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) už pečių ir tyčia jį pastūmė į spintelę, ko pasėkoje A. V. nugara atsitrenkė į spintelės kampą bei užsigavo nugarą ir tokiu būdu smurtaudamas savo mažamečiui sūnui A. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.;

2017 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė per sėdmenis savo mažamečiui sūnui E. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad gali būti, kad prieš dvejus metus, rugpjūčio mėn., lauke prie namų, adresu (duomenys neskelbtini) su vaikais bulvių lauke vagojo bulves, jam padėjo sūnūs, tai yra L. ir A.. L. ir jis traukė plūgą, o A. laikė plūgą už rankenų, jis buvo blaivas, buvo rytas, ar tai pietų metas, tikslios valandos pasakyti negali, neatsimena, seniai jau buvo. Bedirbant tarp jo ir jo sūnų įvyko kažkoks žodinis konfliktas, tiksliai net neatsimena dėl ko jie sukonfliktavo ir tada jis bulvių lauke, krūmuose paėmė vytelę (apie 3-4 mm skersmens, apie metro ilgio) ir ta vytele tiek vienam sūnui, tiek kitam sūnui sudavė po vieną kartą per nugarą, ar kojas, dabar net tiksliai negali pasakyti. Vaikai buvo apsirengę rūbais, tad su vytele sudavė per rūbus, sudavė nestipriai, jokios žymės ant jų kūno po sudavimo vytele tikrai neliko, nes kai vakare vaikai prausėsi, matė, kad ant jų kojų ar tai nugaros, kur sudavė, jokių žymių neliko. Dėl ko sudavė vytele savo vaikams, net pasakyti negali, tikriausiai dėl kažko susinervino, konfliktas buvo momentinis, paskui jie vėl visi trys dirbo ir juokėsi. Kai sudavė vytele savo vaikams, jie tikrai neverkė, mano, kad jiems neskaudėjo. Kur šio įvykio metu buvo jo žmona Jovita, jis nežino, gal ji kažkur vaikščiojo su mažu vaiku, ar buvo kambaryje. Gailisi, kad su vytele sudavė savo sūnums. Įvykio metu buvo blaivas, nes dirbo ūkio darbus, nebuvo kada gerti.

2017 metų vasario mėn., tikslios dienos pasakyti negali, neatsimena, iš pačio ryto namuose jo sūnus A. pradėjo kaprizintis, jam netiko rūbai. Tada jis sūnui pasakė, kad cigaretes tai tinka rūkyti už parduotuvės, o rūbai netinka ir jo sūnus nuėjo jam nieko neatsakęs valytis į virtuvę dantų. Tada jis nuėjo iš paskos jo ir jo dar kartą paklausė „kas tau darosi, ko nešneki“, o A. buvo nuo jo nusisukęs ir jis susinervinęs, kad sūnus į jį nekreipia dėmesio, viena ranka paėmė jam už peties ir jį atsuko į save, o sūnus savo kaire atžagaria ranka pradėjo mosikuotis, jis nežino ar sūnus norėjo tik pasimosikuoti, ar jam suduoti, tačiau sūnus jam nesudavė ir jis tada pastvėrė jam už krūtinės srityje rūbų ir smarkiai pradėjo jį purtyti. A. purtė prie spintelės, jį pakratė porą kartų ir jam pasakė, kad jis nerėktų ir nekeltų ant jo balso. Ar kai A. kratė, jis nugara atsitrenkė į spintelės kampą, pasakyti negali, tiesiog nepastebėjo. Kai kratė A., jis neverkė, kai A. susinervina, jis neverkia. A. numetė dantų šepetuką, pasiėmė kuprinę ir iš namų išėjo. Įvykio metu buvo blaivas, nes buvo pats rytas, apie 7-8 val. ryto, dar nebuvo spėjęs pavartoti alkoholio. Labai gailisi, kad taip pasielgė su sūnumi A., tiesiog susinervino, kad jo sūnus A. rūko.

2017 metų kovo mėn. pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, neatsimena, jis buvo namuose. Su juo namuose kambaryje buvo žmona J. ir visi vaikai. Jis viename iš kambarių buvo su jauniausiu sūnumi E., kuriam trys metai. E. pradėjo mėtyti televizoriaus pultą ir kitus daiktus, jis sūnų žodžiu sudrausmino, tada E. atsiklaupė ant kelių ir į kambario grindis pradėjo trankyti pats galvą ir kaprizintis. Jis norėdamas E. sudrausminti, pakėlė jį nuo žemės ir kai jis vėl parkrito ant žemė, tai delnu vieną kartą sudavė per užpakalį, E. dėvėjo pampersus, E. labiau sudavė per šlaunį, tai yra per tą vietą, kur nebuvo pamperso. Bent jau jam atrodo, kad delnu per šlaunį E. sudavė nesmarkiai, nepastebėjo, kad ant E. liko jo delno spaudas, gal ir liko kokia žymė, bet jis nematė. Kai sudavė delnu savo sūnui, žmona lauke džiovė rūbus, o kiti sūnūs buvo lyg tai kitame kambaryje.

2016 metais, gal buvo ir pavasaris, bet tiksliai neatsimena, koks buvo mėnuo ir diena, taip pat pasakyti negali, kai parėjo į namus, buvo vakaras, bet kuri valanda buvo pasakyti negali, tai savo sūnų A. V. susitiko lauke prie namų. Prieš tai jo žmona J. jam buvo pasakiusi, kad A. ir vėl rūko. Prieš tai jo sūnus jau buvo kelis kartus pagautas rūkantis. Tada jis A. stovinčiam namuose tarp durų (tarp durų į lauką ir į namus) pasakė „baik vieną kartą rūkyti ir išsidirbinėti“ ir kumščiu, ar tai delnu, dabar net tiksliai pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, vieną kartą A. sudavė į veidą. Po suduoto smūgio A. neverkė, nieko nesakė, jis nubėgo link lauko. Taip pasielgė, nes ne vieną kartą jau kalbėjosi, kad A. nerūkytų, bet kadangi jis ir vėl buvo pagautas rūkantis, bent jau taip jam sakė J., tai susinervinęs nesusilaikė ir jam vieną kartą delnu, ar tai kumščiu sudavė per veidą. Ar kas nors matė kaip sudavė savo sūnui, nežino.

2015 metais, kuris mėnuo ir dieną buvo pasakyti negali, buvo pavakarys, gali būti, kad buvo 18 val., būdamas namuose jis į lauką pasikalbėti pasikvietė savo sūnų A. V.. Norėjo su juo pakalbėti, kad jis baigtų rūkyti, nes žinojo, kad jis rūko ir nors kiek kartų buvo su juo apie tai kalbama, jis vis vien neklauso ir rūko. Į lauką A. išėjo vienas ir prie namų, lauke pradėjo jam sakyti, kad baigtų rūkyti, bet jis pradėjo atsikalbinėti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas ir tada žodinio konflikto metu jis A. vieną kartą kumščiu, ar tai delnu, dabar tiksliai net neatsimena, sudavė į veidą. Kiek atsimena, tai sudavė A. nestipriai, jam kraujas nebėgo, jis neverkė. Po suduoto smūgio į veidą A. eilinį kartą pabėgo, jis nubėgo į miško pusę. Kai A. trenkė į veidą, niekas nematė. Taip pasielgė, nes susinervino, kai A. pradėjo su juo atsikalbinėti. A. neklausė ir dabar neklauso nei jo, nei J. (b.l. 82-83, 87-88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. V. prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad apytiksliai prieš 5 metus, kai jam buvo 9 metai, už tai, kad jis mokykloje susimušė su kitu vaiku, o brolis lindo prie mergaitės, tėvas namuose, kambaryje jam ir jo broliui trenkė pagaliu. Negali pasakyti koks buvo mėnuo ir diena. Iš kur tėvas gavo pagalį, nežino, gal atsinešė iš lauko. Tėvas vienu metu mušė jį ir jo brolį A., jam tėvas pagaliu vieną kartą sudavė per nugarą, o kiek kartų pagaliu sudavė broliui, nežino, bet jam sudavė irgi per nugarą. Jis dabar neatsimena, ar jam skaudėjo, kai jį tėvas mušė pagaliu, bet mano, kad turėjo skaudėti. Neatsimena, ar kai juos tėvas mušė, jie verkė. Niekas nematė kai juos mušė. taip pat nepamena, ar tėvas buvo blaivas kai juos mušė. Apytiksliai prieš metus, ar du, buvo vasara, mėnesio ir dienos pasakyti negali, jis su broliu padėjo tėvui dirbti darže, tai yra padėjo aparinėti bulves ir tėvui kažkas nepatiko ir jis tada į juos metė geležinį pailgą daiktą, kaip jis vadinasi jis nežino, bet nei į jį, nei į brolį nepataikė. Tėvas buvo ne visai girtas, bet išgėręs alkoholio. Kai tėvas į juos metė kažkokį daiktą, tai niekas nematė. Jo tėvas daugiau nemušė, bet mušė jo brolį A. Jo brolį A. mušdavo tėvas, kai jį pagaudavo rūkantį. 2016 metais rudenį, tikslaus mėnesio ir dienos pasakyti negali, namuose, apie, kuri valanda buvo pasakyti negali, kambaryje apstumdė, patampė jo brolį A., bet jo nemušė, o apstumdė už tai, kad pagavo rūkantį. Jam A. pasakojo, kad praeitą žiemą už rūkymą mušė jį tėvas, bet jis to nematė, jam A. tik sakė, kad jį mušė, bet nesakė kaip jį mušė. 2016 metais rudenį, tikslaus mėnesio ir dienos nežino, apie 19 val. už rūkymą jo tėvas A. išsivedė į lauką ir kumščiu vieną kartą trenkė A. į veidą, jis to nematė, bet jam tai pasakojo A.. Prieš pora mėnesių jo tėvas namuose, apie 15 val. delnu vieną kartą trenkė E. per užpakalį, to jis nematė, nes buvo kitame kambaryje, bet girdėjo trenksmą ir brolio verkimą. Už ką mušė tėvas brolį, jis nežino. Jis mušimo žymės ant brolio kūno nematė, bet mama sakė, kad ant brolio užpakalio buvo delno žymė. Anksčiau tėvas mušdavo mamą, dabar jau ilgą laiko jos nemuša. Būna, kad jo tėvas juos įžeidinėja. Jis žinojo, kad namuose yra tėvo šautuvas, iš kur jis jį gavo, jis nežino, tėvas jo negrasino nušauti, girdėjo, kad jis kažkam sakė, kad nušaus, bet nežino kam, gal mamai. Jo tėvas kiekvieną dieną vartoją alkoholį, dažnai jis geria vienas. Tėvas būna, kad rūpinasi E., bet būna, kad rėkia ant jo (b.l.16-17).

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad pirmą kartą jo tėvas smurtavo prieš jį kai man buvo 8 metai, buvo pirmoje klasėje, buvo pavasario pabaiga, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena. Jo tėvas jam namuose vieną kartą su pagaliu trenkė per nugarą už tai, kad prisidirbo mokykloje, tai yra mano klasiokė pasakė, kad jis ją norėjo išprievartauti. Kai tėvas jį mušė, buvo apie 16 val., mušė kambaryje, kuriame jis ir jo brolis L. miega. Namuose buvo remontas, tad pagalys buvo padėtas kambaryje ir jį paėmęs tėvas jam trenkė per nugarą. Tas pagalys maždaug pusantro metro ilgio, kumščio storio. Jam skaudėjo, kai jo tėvas jam sudavė pagaliu per nugarą. Kai jį mušė tėvas pagaliu, tai matė jo brolis L.. Tuo pačiu metu mušė tėvas ir jo brolį L., tai yra pirma 2 ar tris kartus pagaliu sudavė jo broliui L. per nugarą, o tada jam. O jo brolį L. mušė už tai, kad mokykloje jis laikė mergaičių tualeto užrėmęs duris. Kai jo tėvas pagaliu mušė jį ir jo brolį, tai jie abu verkė. Tuo metu, kai jį ir jo brolį mušė jų tėvas, mama buvo lauke. Prieš du metus, vasarą, kuris mėnuo ir diena buvo pasakyti negali, kai aparinėjo su broliu ir tėvu bulves, tėvas išėjo namo ir mus su broliu paliko aparinėti bulvės. Ir grįžęs pasakė, kad blogai aparinėja ir su šaka, kurią paėmė bulvių lauke nuo žemės ir vieną kartą jam trenkė per koją ir vieną kartą ta šaka broliui L. trenkė per šoną, jam skaudėjo. Jis neverkė, jo brolis taip pat neverkė. Kad jo tėvas mušė jį ir jo brolį, niekas nematė, nes mama buvo namuose.2015 m. lapkričio mėn. 14 dieną jo tėvas jį pasikvietė iš namų į lauką (buvo apie 18 val.) ir kumščiu vieną kartą trenkė į veidą už tai, kad jį pagavo su cigarete. Nuo suduoto smūgio į veidą jam skaudėjo, kraujas nebėgo, jis verkė. Jis nežino ar kas matė, kai jo tėvas jam trenkė, kiti šeimos nariai buvo namuose. Jo tėvas jį mušė ant keliuko, kuris yra tik išėjus iš namo po dešine puse, nuo namo apie 1 metro atstumu. 2016 metais pavasarį, tikslaus mėnesio ir dienos pasakyti negali, jo mama pamatė, kad jis turi cigaretes ir pasakė tėčiui. Iš pradžių tėtis su juo lauke prie namų pakalbėjo. O kai jis parėjo į namus ir kai stovėjo tarp durų (esančių tarp virtuvės ir kambario), tai vieną kartą kumščiu trenkė į žandą. Kai jo tėvas jį mušė, matė jo močiutė, jo tėčio mama. Kai jo tėvas jam trenkė kumščiu į veidą, tai jam skaudėjo, bet jis neverkė, kai jį mušė, buvo po pietų, bet tikslios valandos jis pasakyti negali, buvo tik grįžęs iš mokyklos, gal buvo po 16 valandos. Apytiksliai prieš mėnesį su trupučiu jo tėvas su delnu vieną kartą trenkė jo broliui E., kuriam 3 metukai. Jo tėvas broliui per užpakalį trenkė, nes jis verkė. Kai mušė tėvas E., jis matė ir gal jo brolis L.. Kai tėvas trenkė mažajam broliui, tai brolis verkė, ant brolio užpakalio liko raudonos spalvos delno žymė. Kai pirmą kartą tėvas mušė jį ir brolį su pagaliu, tai jis buvo blaivas, bet kai kitus kartus mušė, tai jis būdavo girtas, nes iš pradžių ne taip gėrė, o paskui pradėjo gerti kiekvieną dieną. Apytiksliai prieš mėnesį, bet tikslios datos apsakyti negali, jo mama pasakė, kad jis bėga iš pamokų ir tada jo tėvas pradėjo ant jo rėkti. Visa tai vyko namuose virtuvėje, buvo rytas, truputį po 7 val. ryto. Kai tėvas ant jo rėkė, jis nuo jo nusisuko ir tada jo tėvas jam paėmė už rankų ir jį stūmė į spintelę, ir jis atsitrenkė į spintelės kampą nugara ir užsigavo nugarą, jam skaudėjo, liko mėlynė, bet neverkė. Tėvas buvo blaivas, šį įvykį, atrodo, matė mama. Jo tėvas ne kartą yra mušęs jo mamą. Kai tėvas būna ne girtas ir jam nuotaika, tai jo tėvas būna normalus. Bet kai tėvas būna girtas irt jam kažkas nepasiseka, tai visi būna aplinkiniai kalti, tik ne jis. Tėvo kas antras žodis yra keiksmažodis ir jai jam kažkas nepatinka tai jis necenzūriniais žodžiais vadina jį, mamą, brolius. Kai atvažiuodavo jo močiutė ir nors tai jos namai, bet tėvas visokiais žodžiais vadindavo ir močiutę, ją mušdavo (b.l. 24-25).

Liudytoja J. V. parodė, kad ji su T. V. gyvena 17 metų kartu, santuokoje 7 metų. Jie augina 3 nepilnamečius vaikus A. šiuo metu yra 13 metų, L. 15 metų, E. 3 metukai. Jie visi gyvena name, kuris priklauso jos anytai O. V., minėtame name jie visi yra deklaravę gyvenamąją vietą. Mano, kad T. jau nuo jų pažinties turi bėdą dėl alkoholio. Dieną į dieną T. jau metus laiko vartoja alkoholinius gėrimus, niekur nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo, atidirbinėja už pašalpą. Kai T. būna neblaivas, jis būna agresyvus, piktas. Jų trys vaikai mato savo tėvą girtą, jį agresyviai nusiteikusį. 2014 metų vasarą ji buvo kvietusi policijos pareigūnus, kad jos vyras prieš ją smurtauja, matant mažamečiams vaikams, rašė pareiškimą ir po to karto, jos vyras prieš ją nei karto nėra pakėlęs rankos, jis yra per šį laiką ją pastūmęs, bet jai skausmo nesukėlė. Prieš parašant pareiškimą dėl vyro smurtavimo, jos vyras ne kartą yra prieš ją smurtavęs, bet dar tada nebuvo priimti įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje, tad paskambinus policijos pareigūnams, jie nereaguodavo, sakydavo, kad jie į šeimyninius santykius nesikiša. Tad ji savo vyrui pretenzijų jokių dėl mušimo neturiu, nes jis nuo 2014 metų pareiškimo parašymo dėl smurto, nemuša, kitaip prieš ją nesmurtauja, nes bijo. Tačiau jos vyras smurtauja prieš jų mažamečius vaikus, tai yra A., E. ir L.. 2015 metų rugpjūčio mėn., tikslios dienos pasakyti negali, jos vyras jų vaikams, tai yra L. ir A. liepė arinėti su plūgeliu bulves, tai yra vienas plūgelį stūmė, o kitas traukė. Vaikai kažkaip ne taip atliko darbo, ką tada liepė ir tada stovėdama lauke prie namo matė, kaip su mediniu pagaliu (iš kur jį paėmė nežino, gal kur buvo pievoje) vieną kartą trenkė L. per nugaros sritį ir vieną kartą su tuo pačiu pagaliu trenkė A. per nugaros sritį, vaikai apsiverkė, jiems tikrai skaudėjo. Nors vaikai ir verkė, tačiau T. jiems grįžti į namus neleido, vaikai turėjo toliau dirbti. Ji apšaukė savo vyrą dėl to, kad jis mušė vaikus, bet jis ją ir vaikus iškeikė necenzūriniais žodžiais ir tuo viskas baigėsi. Dėl vyro smurto ji į policiją nesikreipė, vaikų pas medikus nevežė, kiek atsimena, ant vaikų nugarų buvo tik raudoni dryžiai nuo sudavimo pagaliu, bet mėlynių nebuvo. Jų sūnus A. yra problematiškas, jis bėga iš pamokų, rūko, dėl rūkymo mokėtos dvi baudos. Tad 2017 metų vasario mėn., tikslios dienos pasakyti negali, kai namuose užsiminė, kad A. bėga iš pamokų, jos vyras pradėjo kalbėtis su A. ir kai A. valėsi virtuvėje dantis, tai jos vyras būdamas neblaivas, buvo apie 7.30 val. suėmė A. abiem rankom už pečių ir jį smarkiai stūmė į spintelę, A. nugara atsitrenkė į spintelės kampą, užsigavo nugarą, jis verkė, jam tikrai skaudėjo. Kai ji pradėjo vyrui sakyti, kad ką jis daro, tai jis jai pasakė, kad ji neužstotų vaikų, kad blogai auklėja vaikus. 2017 metų vasario mėn., tikslios dienos pasakyti negali, būdama lauke ir džiaudama skalbinius ji girdėjo pliaukštelėjimą ir vaiko E. verksmą, o E. su T. buvo kambaryje. Nors ir buvo lauke, bet aiškiai girdėjo pliaukštelėjimą ir kai E, pradėjo verkti, tai įbėgo į namus ir paėmusi ant rankų, kadangi E. buvo su pampersu, pamatė ant E. užpakaliuko (kairės pusės) likusį raudoną rankos antspaudą. Kambaryje buvo tik E., T., L. ir A.. E. kalba mažai, tad kai paklausė kas atsitiko, sakė "tete mušė", A. ir L. jai taip pat patvirtino, kad T. mušė E.. O kai T. paklausė, kam jis mušė E., tai jis jai pasakė, kad jis kitaip nesusitvarko, kad dėl to kaltas jos auklėjimas. Daugiau nematė, kad jos vyras muštų jų vaikus, bet A. jai ne kartą yra užsiminęs, kad jį muša Tėvas, bet apie tai jis pats gali daugiau papasakoti. Ji ir jos vaikai nuolatos patiria psichologinį smurtą, jie bijo T., nes jis nuolatos geria, jis yra nenuspėjamas. Be to, jis namuose nelegaliai laiko šautuvą, jai jis panašus į medžioklinį, jis jį laiko laiko miegamajame kambaryje po lova. Jis būdamas ir girtas ir blaivas dar liepia nueiti į kambarį ir iš po lovos jam atnešti šautuvą, ir tada jis šiaip apžiūrinėja tą šautuvą, valo. Tada pastoviai sako, kad visus juos, tai yra ją, vaikus iššaudys (b. l. 10-11).

Liudytoja A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirba socialine pedagoge su mokyklos problematiškais vaikais. A. V. yra vienas iš problematiškų vaikų, jis išeina iš pamokų, dažnai konfliktuoja su kai kuriais mokytojais, jis rūko. Dar prieš gerovės komisijos posėdį ji su A. V. kalbėjosi ir iš jo pokalbio suprato, kad jam namuose yra negerai, kad prieš jį jo tėvas naudoja psichologinį smurtą. A. V. sakė, kad tėvas jį žodžiu užgaulioja, jį keikia, žemina. Taip pat A. sakė, kad tėvas jam trenkė (bet kada jam trenkė, kur trenkė ir kuo, jis nesakė), tai pat sakė, kad tėvas jį stumdo. A. sakė, kad jam labai gailia E., nes tėvas ant E. šaukia, bet nesakė, kad tėvas muša E.. Taip pat sakė, kad tėvas jį baudžia darbais, tai yra jam liepia dirbti kažkokius darbus, jis man sakė, kad jam tėvas liepė kelti kalades, nors jo pirštas buvo sužalotas, jam buvo sunku kelti kalades, bet tėvas vis tiek liepė kelti ir jis turėjo taip daryti. A. man sakė, kad jo tėvas smaugė jo mamą, bet datos jis nesakė kada tai buvo. A. sakė, kad jo didžiausias noras, kad jo mama išsiskirtų su tėvu ir jie visi gyventų atskirai nuo tėvo. Arnas jai pasakojo, kad jo tėvas išvažiavo į laidotuves ir jo nebuvo namuose tris paras ir A. jai sakė "mokytoja jūs neįsivaizduojat kaip buvo gera". Iš tokio pasakymo ji mano, kad vaikui yra tikrai negerai namuose. Ji niekados nematė, kad A. būtų sumuštas, ji mano, kad A. yra nemylimas tėvo. Ji žino, kad T. V. prieš savo sūnų L. nekelia rankos ir L. elgesys mokykloje ir bendravime yra visai kitoks, jis nėra problematiškas. ji mano, kad A. elgesys problematiškas, nes tai ateina iš namų, tai yra jis jaučiasi nesaugus, jis bijo dėl brolio ir mamos. Nors J. V. dirba mokykloje raštinės darbuotoja, bet ji jai niekados nesiskundė, kad ją muštų, ar muštų jos vaikus, visa ši problema iškilo prieš posėdį iki gerovės komisijos posėdžio, kai jai apie šią problemą pasakė A.. J. V. galėtų apibūdinti kaip ramią, uždarą, silpną moterį, kuri negali pastovėti už save, jai yra sunku, jai reikia aplinkinių paramos, ji neturi į ką atsiremti, jos tėvas miręs, mama alkoholikė (b.l. 37-38).

Liudytoja Z. R. parodė, kad 2017-03-16 (duomenys neskelbtini) gimnazijoje vyko vaikų gerovės komisijos posėdis, kurio pirmininkė buvo ji. Buvo svarstomas A. V. elgesys. Į posėdį ji atėjo pavėlavusi, nes vedė pamoką. Kai atėjo į posėdį, tai A. V. ir jo mama J. verkė. Kas buvo prieš tai šnekama posėdyje, ji negirdėjo. Tik atėjo į posėdžio pabaigą ir girdėjo, kaip psichologė C. pradėjo J. sakyti "kodėl taip ilgai kenti, ar tu nori, kad iš tavęs būtų paimti vaikai" ir kai A. S. pasakė " vaikas skriaudžiamas, mušamas", tada A. V. verkdamas atsistojo ir išėjo. A. V. ji mokė iki 4 klasės. A. gali apibūdinti kaip gabų vaiką, kuris turi elgesio problemų. J. sakydavo, kad jos vyras T. geria alkoholį, kad ją pastoviai ją tikrina su kuo ji, kad ji pastoviai įtampoje. J. jai nesisakė, kad jos vyras ją muštų, ar kaip kitaip prieš ją smurtautų, ar muštų jos vaikus (b.l. 40-41).

Liudytojas V. T. parodė, kad 2017-03-16 dalyvavo vaikų gerovės komisijos posėdyje, kurio metu svarstė A. V. elgesį, kadangi jis nelanko pamokų, problematiškai elgiasi pamokų metu. Kai buvo paklausta A., kaip jis jaučiasi namuose, ar namuose nėra problemų, prieš jį nesmurtaujama, tai jis palenkęs galvą tylėjo. Ir tada socialinė pedagogė pasakė, kad A. jai pasakė, kad namuose yra patyręs smurtą, kad prieš jį smurtauja jo tėvas. T. A. susigraudino, atsistojo ir išėjo iš posėdžio. Dar A. būnant posėdyje jo mamos buvo klausta ar jos vyras nesmurtauja prieš jos vaiką ir ji pripažino, kad jos vyras prieš ją, bei A. naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, šaukia ant mažiausio vaiko E.. Iki šio posėdžio jis nežinojo, kad prieš A. V. smurtauja jo tėvas T., pati J. niekados nesiskundė, kad ją ar jos vaikus muša jos vyras. Jis T. V. pažinojo kaip mokinį, tad žino, kad šis turi bėdų su alkoholiu, niekur nedirba (b.l. 43-44).

Liudytoja O. V. parodė, kad T. V. yra jos sūnus, ji nuo sūnaus ir jo šeimos gyvena atskirai. Jos sūnus dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba. Būdamas neblaivas T. kartais būna piktas, o kartais ir ne, iš karto eina miegoti. Jos sūnus du, ar tris kartus delnu jai yra uždavęs į "snukį", bet tai ne smurtas, čia nieko tokio. Ji niekados nematė, kad jos sūnus kada nors muštų savo vaikus, tik prieš metus, ar dvejus matė, kaip jos sūnus T. suėmė savo sūnui A. už sprando ir jį pakratė, A. neverkė, bet nematė, kad dar kada nors T. muštų A.. Ji nežino dėl ko T. kratė A.. Kai tik buvo gimęs L., tai matė, kad T. vieną kartą davė J. į "snukį", bet Jovita į policiją nesikreipė, daugiau ji nematė, kad T. muštų J.. Anūkai jai niekados nesiskundė, kad juos muštų tėvas. Ji nežinojo, kad jos sūnus nelegaliai namuose laiko šautuvą. J. kaip moterį galėtų apibūdinti kaip netvarkingą, mano, kad jų namuose trūksta tvarkos, bet alkoholio nevartoja (b.l. 46).

2017-03-21 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK buvo gautas Ukmergės rajono Želvos gimnazijos direktoriaus V. T. pranešimas, kad prieš mokinį A. V. ir kitus jo šeimos narius galimai fiziškai ir psichologiškai smurtauja tėvas T. V. (b.l. 1).

Administracine tvarka T. V. paskutinį kartą baustas 2016-06-24 pagal ATPK 178 str. 1 d. (b.l. 94).

T. V. į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų gydytojo įskaitą neįrašytas.

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis T. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo mažamečiams vaikams A., L. ir E. sukėlė fizinį skausmą ir jo nusikalstamos veikos visais penkiais atvejais pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 3 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis T. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 102-105).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo T. V. asmenybę, padarytų veikų aplinkybes, jų pasekmes ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, t.y. areštas, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ str., T. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str.,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. (dėl 2015 m., vasarą, rugpjūčio mėn. padarytos veikos A. V. ir L. V. atžvilgiu) ir skirti 40 parų arešto,

pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d. (dėl 2015-11-14 veikos) ir skirti 30 parų arešto,

pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d. (dėl 2016 m. pavasarį padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti 25 paras arešto,

pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d. (dėl 2017 m. vasario mėnesį padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti 25 paras arešto,

pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d. (dėl nusikalstamos veikos E. V. atžvilgiu) ir skirti 35 paras arešto.

Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirti 90 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

BK 64¹ str. pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 60 parų arešto bausmę.

Paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant T. V. per šešis mėnesius po bausmės atlikimo išklausyti visą programų kursą.

T. V. 2017-03-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Zarembienė