Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-06-21 · Byla Nr. A2.6.-830-749/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
A2.6.-830-749/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00583-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Pažeidėjas
V. M.
Nukentėjusysis
P. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-830-749/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00583-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.;2.14.3.;45.4.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2016 m. birželio 21 d.PanevėžysPanevėžio miesto apylinkės teismas
pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui,sekretoriaujant Loretai Butėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. M., nukentėjusiajai P. J., išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. vasario 18 d., 7.47 val. J. J. g. 4, Panevėžyje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rikiavosi į kairę pusę ir nepraleido ta pačia kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. J., ir jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šia veika V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 101 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d.

Be to, V. M. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltinama ir tuo, kad sukėlusi minėtą eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 219.1 p. reikalavimus, ir tuo padarė ATPK 130 str. 1 d. nurodytą pažeidimą.

Įrodymai, jų vertinimas ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės visiškai nepripažino nei dėl įvykio sukėlimo, nei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Ji parodė, jog vasario 19 d. jai paskambino pareigūnas, prisistatęs M. Č., kuris pasakė, jog ji vasario 18 d., apie 7.45 val. Panevėžyje, Janonio gatvėje padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš tiesų, ji minėtu laiku ir minėta J. J. gatve važiavo į darbą su savo automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo žiedinės sankryžos į Pramonės gatvės pusę pirmąja eismo juosta. Ji buvo blaivi, važiavo apie 40 km/val. greičiu. Priekyje dešinėje kelio pusėje stovėjo automobiliai, tai ji parodė posūkio signalą, pažiūrėjo per kairįjį atgalinio vaizdo veidrodėlį. Ji matė, jog iš paskos važiuoja automobiliai, tačiau pagalvojusi, jog suspės pasukti į antrą juostą, pasuko ir nuvažiavo į darbą. Nebuvo nei susijaudinusi, nei vaistų vartojusi. Jokio smūgio ar braukimo garso ji nepajuto ir negirdėjo. Paskui su inspektoriumi ilgai apžiūrinėjo jos automobilį, tačiau nerado jokių įbrėžimų, tada iškvietė nukentėjusiąją su automobiliu ir apžiūrinėjo abu automobilius kartu, lygino, matavo aukščius. Ant jos automobilio kairiosios pusės užpakalinių durų juostelės rado nedidelį įbrėžimą, o ant nukentėjusiosios automobilio tame aukštyje rado lemputės stikliuko įbrėžimą, tačiau jis nesudužęs. Po įvykio automobilio neperdežė, nepoliravo, važinėja automobiliais jau seniai. Tuo metu tyliai grojo radijas, ji pasiklauso žinių važiuodama, Turi nedidelių klausos sutrikimų. Mano, jog ji nepadarė jokio eismo įvykio, todėl negali būti baudžiama nei už eismo įvykį, nei už pasišalinimą iš jo. Pateikė paaiškinimą raštu ir papildomas savo automobilio nuotraukas (31-48 b. l.).

Šalies argumentai

N. P. J. teismui paaiškino, jog 2016 m. vasario 18 d. važiavo į darbą Nemuno gatve su lengvuoju automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui įvažiavo į žiedinę sankryžą, pasuko į Janonio gatvę. Janonio gatvėje sankryžoje su Pušaloto gatve iš karto stovėjo antrojoje eismo juostoje, nes iš pirmosios kiti automobiliai suka į dešinę, todėl taip antrąja juosta ir važiavo maždaug 40 km/val. greičiu. Nesuko į pirmąją juostą, nes žino, jog priekyje dešinėje pusėje visada dalį juostos užima pastatyti automobiliai. Priekyje pirmąja eismo juosta važiavęs sidabrinės spalvos automobilis buvo beveik su ja susilyginęs, nes ji per priekinį langą įstrižai matė šio automobilio kairiąją pusę ir užpakalinę dalį. Ji toliau važiavo, tikėdamasis, jog tas automobilis pristabdys ir ją praleis, tačiau tas automobilis ėmė sukti į kairiąją pusę, ji ėmė signalizuoti garsiniu signalu, tačiau tas automobilis vis tiek darė manevrą ir su kairiąja puse vis braukė per jos vairuojamo sutomobilio dešiniojo šono priekinę dalį. Tada ji stabdė, o tas automobilis nuvažiavo. Ji tada įsidėmėjo valstybinį numerį ir jį užfiksavo SMS žinutę išsiųsdama savo draugui. Jau ruošėsi skambinti 112, tačiau pamačiusi priekyje patruliuojančių policininkų automobilį, privažiavo prie jų ir pasakė situaciją. Šie iškvietė specialistus ir liepė jai laukti. Supranta, jog reikėjo iš karto stabdyti, o ne signalizuoti, tačiau ji tikėjosi, jog pažeidėja sureaguos ir nebedarys manevro. Buvo apgadintos dešinės pusės priekinės durelės, veidrodėlis, sparnas. Veidrodėlis nuo susilietimo užsilenkė. Jos automobilis naktimis stovi lauke, Ramygalos gatvėje namo kieme. Rytais ateina iš tos pusės, kuri buvo sugadinta, todėl gali garantuoti, jog ryte nebuvo automobilis apgadintas. Prieš tai turėjo dar kelis draudiminius įvykius – pas draugę kieme darė posūkį ir kliudė šaligatvio bortelį vairuotojo pusėje, buvo sulenktas priekinis buferis (84 b. l.), taip pat vasario 8 d. kelyje Panevėžys-Karsakiškis ji priekine dešiniąja puse atsitrenkė į kažkokį nedidelį žvėrelį – gal lapę, gal ką kitą, buvo išdaužtas priešrūkinis žibintas, taip pat vasario 10 d. Janonio gatvėje po darbo rado sugadintas galinės dešinės pusės duris ir galinę dešinės pusės durų detalę (121 b. l.). Pateikė patvirtinančius šiuos įvykius duomenis (114-116 b. l.).

Liudytoja J. Š., dirbanti Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiaja patrule, paaiškino teisme, jog reikia vadovautis jos tarnybiniu pranešimu, nes įvykių labai daug, ji nebeatsimena. Tarnybiniame pranešime ji nurodė, jog gavo pranešimą iš budėtojo apie įvykį. Nuvyko ties J. J. g. 4 namu, ten buvo P. J., kuri nurodė, jog jos automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino neįsidėmėtos markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, jog tai automobilis „Toyota Corolla Verso“, priklausantis V. M. (6 b. l.).

L. M. Č., dirbantis Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje, teisme patvirtino visas tas pačias aplinkybes, ką buvo nurodęs savo tarnybiniams pranešime (7 b. l.). parodė, jog atlikus abiejų automobilių apžiūras atskirai ir vienu metu, žymes sugretinus, nustatyta, jog kontaktas tarp abiejų automobilių buvo. Jis gali patvirtinti, jog automobilio „Toyota Corolla Verso“ kairiosios pusės galinių durelių juostos sugadinimai atitinka automobilio „BMW 320“ dešiniosios pusės posūkio lemputės stikliuko sugadinimą. Kitų automobilio BMW sugadinimų jis negali nei atmesti nei patvirtinti, nes netinka nei aukščiai, nei sužalojimų mąstas. Negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis detalėmis buvo sugadintas dešinės pusės veidrodėlis, taip pat priekinio dešiniojo sparno virš rato sugadinimai, nes akivaizdžiai matosi, jog jie yra visai kito pobūdžio, padaryti aštraus daikto, o tokiame aukštyje automobilis „Toyota Corolla Verso“ jokių atsikišimų neturi, kad padarytų šiuos sužalojimus (122 b. l.).

Kelių Eismo Taisyklių (KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, aktuali redakcija galioja nuo 2015-11-06, 101 p. nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 104 p. nurodyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Iš byloje ištirtų ir teismo išanalizuotų duomenų: patraukto atsakomybėn asmens V. M., nukentėjusiosios P. J., liudytojų J. Š., M. Č. paaiškinimų teisme, taip pat rašytinės bylos medžiagos (tiek surinktos ikiteisminio administracinės bylos tyrimo metu, tiek teisme) teismas daro šiais duomenimis pagrįstą išvadą, jog V. M. ATP protokole nurodytu laiku Panevėžio mieste, J. J. gatvėje neatsargiai, nedėmesingai vairuodama savo lengvąjį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matydama, jog jai važiuoti pirmąja eismo juosta trukdo priekyje dešinėje šalikelėje sustatyti automobiliai, siekdama persirikiuoti į antrąją eismo juostą, matydama per galinio vaizdo veidrodėlį atvažiuojančius antrąja eismo juosta kitus eismo dalyvius, nesilaikė aukščiau paminėto KET 101 p. reikalavimo keisti važiavimo kryptį tik tada, kai tam yra saugu, nepraleido antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusio lengvojo automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo P. J., todėl automobiliai susidūrė. Tai, jog P. J. taip pat elgėsi kelyje nepakankamai atsargiai ir dėmesingai, kai iškilus eismo saugumo grėsmei ji privalėjo savalaikiai sureaguoti, sulėtinti greitį, o jeigu reikia, ir sustabdyti automobilį (ji vietoje šių veiksmų panaudojo garsinį signalą, tačiau savalaikiai nestabdė), šios aplinkubės nepašalina V. M. atsakomybės už padarytą eismo pažeidimą, esminį įvykiui kilti, nes pirminė ir svarbiausia pareiga šioje situacijoje suteikta būtent jai. Kiti veiksniai gali tiktai švelninti jai skiriamą nuobaudą.

V. M. patvirtino, jog ji matė antrojoje eilėje važiuojančius automobilius, prieš pasukdama į antrąją juostą jų nepraleido tikėdamasi, kad suspės tą padaryti. Ir ji buvo įsitikinusi, jog suspėjo, nes nieko nepajutusi, nuvažiavo į darbą.

Teismas nevertina V. M. pateiktų jos automobilio nuotraukų, padarytų jau po įvykio. Nors V. M. tvirtino, jog su savo automobiliu nieko nedarė, tai yra jo nedažė, nepoliravo, tačiau iš tuoj po įvykio darytų ir naujai pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis prieš pateikiant nuotraukas teismui, buvo nuplautas, galimai ir poliruotas, nes net buvęs akivaizdus durelių juostos sugadinimas vos bematyti, nebematyti kitų buvusių automobilių kontakto pėdsakų.

Teismas taip pat nagrinėja situaciją, kai sukėlusi eismo įykį V. M. neišpildė KET 219.1. p. reikalavimo, kuriame nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, ir nuvažiavo vykdyti savo darbinių pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog ne visi P. J. automobilio „BMW 320“ sugadinimai padaryti būtent šio įvykio metu. Iš Eismo įvykio vietos schemoje pažymėtų šio automobilio sugadinimų aptariamo įvykio metu neginčijamai buvo sugadintas priekinio dešiniosios pusės sparno posūkio signalo lemputės stiklas, taip pat priekinis dešinysis sparnas virš rato (horizontalūs pėdsakai) ir priekinio buferio dešinioji pusė, tai yra tos vietos, kurios sugadintos akivaizdžiai slystamai kontaktuojant su kitu objektu, tai yra automobilio ”Toyota Corolla Verso“ kairiosios pusės galinių durelių plastikine juosta bei kairiojo galinio sparno briauna virš galinio kairiojo rato (čia taip pat matyti dažų nubrėžimas). Sugadinimų aukščiai ir pobūdis atitinka. Kiti automobilio „BMW 320“ sugadinimai – dešiniosios pusės veidrodis, dešiniųjų priekinių durų krašto bei priekinio dešiniojo sparno virš rato aštrūs ir gilūs pabraižymai akivaizdžiai nėra šio eismo įvykio rezultatas.

V. M. teisme paaiškinus, kad jos automobilyje visada negarsiai įjungtas radijas, groja muzika arba klausomasi žinių, ji turi sveikatos problemų, susijusių su klausa (49 b. l.), taip pat P. J. paaiškinus, jog į jos įjungtą garsinį signalą V. M. niekaip nesureagavo ir toliau tęsė savo neatsargų važiavimą ir po automobilių susilietimo nuvažiavo, teismas daro išvadą, jog V. M. galėjo nepastebėti ir nepajusti automobilių slystamo susidūrimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. būtų turėjusi tikslą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes V. M. buvo blaivi, ji turėjo teisę vairuoti, jos automobilis draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nėra duomenų, jog V. M. sukėlusi eismo įvykį, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 219.1 p., todėl byla šioje dalyje nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios būtų nurodytos įstatyme, nėra (ATPK 31 str.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra (ATPK 32 str.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, automobilių sugadinimo mastą, asmenybę. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba keliose darbovietėse buhaltere, charakterizuojama labai gerai. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat jau aptartomis įvykio aplinkybėmis, kurios švelnina V. M. atsakomybę (nukentėjusiosios P. J. neatsargi veika), už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskiriama švelnesnė, nei įstatyme numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2 p.,

nutaria:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas