Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-373/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
1-170-373/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00107-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
R. R.
Civilinis ieškovas
G. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-373/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00107-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,kaltinamajam R. R., jo gynėjai advokatei Rimai Žiautienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. laikotarpiu nuo 2016-11-07 21.00 val. iki 2016-11-08 1.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė sugyventinę G. M. į krūtinę ir ji nugara atsitrenkė į spintą, po to dešine ranka suėmė jai už sprando ir spaudė prie žemės parklupdydamas G. M. ant kelių ir jos galvą prispausdamas prie grindų, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, rankomis sugriebė tarpduryje stovinčią sugyventinę už žastų ir ją pastūmė, nuo ko pastaroji pakaušiu atsitrenkė į medinių durų staktą bei laikydamas G. M. už žastų ne mažiau kaip du kartus pastūmė ją į sieną bei nutempęs per kambarį parvertė ant sofos, po to G. M. bandant atsikelti ir pabėgti, jis ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ją pastūmė, nuo ko G. M. nukrisdavo į sofą nugara ir pakaušiu atsitrenkė į jos atlošą, po to, G. M. nugara nugriuvus ant sofos atlošo, kairės rankos dilbiu prispaudė jos kaklą ir taip ją smaugdamas laikė apie 15 sekundžių, G. M. atstūmus jį nuo savęs ir paėmus mobilaus ryšio telefoną, jis bandydamas atimti telefoną rankomis suėmė jai už abiejų rankų riešų ir juos suko bei laužė, po to, G. M. bandant išeiti iš buto koridoriuje jis griebė jai už striukės nugaros srityje bei tempdamas į save pargriovė ją ant nugaros, dėl to ji galva trenkėsi į grindis, taip dėl pakaušio kairės pusės, kaklo kairės pusės, kairio žasto, kairio riešo, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinio pirmo piršto, krūtinės dešinės pusės, kairės mentės, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų, kairio sėdmens, dešinio kelio sąnario kraujosruvų, kairės pėdos kraujosruvos ir nubrozdinimo padarė G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-11-07 apie 21.00 val. tarp jo ir tuometinės jo sugyventinės G. M., su kuria vedė bendrą ūkį, augino bendrą vaiką, kilo konfliktas. Jis pripažįsta visus kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusios atžvilgiu. Tą vakarą buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 0,63 promilių girtumas. Su nukentėjusios civiliniu ieškiniu 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Turtinės žalos dėl suplėšytos nukentėjusios striukės nepripažįsta, nes jis striukę jai nupirko savo lėšomis. Prisipažįsta, kad nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruvos, kai jis ją stūmė nuo savęs ir ji galėjo užsigauti į spintą, buvo ją suėmęs už rankų ir stūmė.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu davė detalesnius parodymus, nurodydamas, kad 2016-11-07, apie 19.00-20.00 val. grįžo į namus. Sugyventinė buvo neblaivi. Jis taip pat gėrė alų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir G. M. sudavė jam keletą smūgių rankomis į veido sritį. Jis gindamasis pastūmė G. M. rankomis į krūtinę ir ji nugara atsitrenkė į kambaryje stovėjusią spintą. G. M. spardėsi, muistėsi ir jis ranka suėmė jai už sprando ir spausdamas prie žemės parklupdė ant grindų. Jie buto koridoriuje apsistumdė, jis norėjo ją sulaikyti, kad neišbėgtų į lauką. Jiems grumiantis galėjo sugyventinę keletą kartų pastumti. Ji dėl neblaivumo galėjo atsitrenkti į durų staktą bei sieną. Pamatęs, jog G. M. nenurims, jis nuvedė ją prie sofos ir bandė paguldyti. G. M. kėlėsi, bet jis nenorėjo jos paleisti ir vėl ją guldė. Tai kartojosi kelis kartus. Mano, jog šiuo metu G. M. galėjo užsigauti pakaušį ir nugarą ir jai galėjo atsirasti sužalojimai. G. M. toliau jį puolė, mosikuodama rankomis, bandydama jam įspirti. Jis bandė ją sutramdyti ir G. M. nugara nugriuvus ant sofos atlošo, jis prispaudė jos kaklą ranka. Gali būti, kad G. M. buvo paėmusi jo telefoną ir jis bandydamas jį atsiimti buvo suėmęs rankomis jos riešus ir ant jos riešų galėjo atsirasti kraujosruvos. Sugyventinė nenurimo ir veržėsi į lauką. Jis, matydamas jos būklę, nenorėjo G. M. išleisti ir koridoriuje sugriebė ją už striukės nugaros srityje. Galiausiai ji išbėgo į lauką (t.1, b.l. 124-126).

Teismo posėdyje G. M., apklausta kaip civilinė ieškovė, parodė, kad striukę jai nupirko kaltinamasis savo lėšomis ir ji atsisako ieškinio dėl 60 eurų turtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos 2000 eurų sumą grindžia tuo, kad dėl sužalojimų apie mėnesį laiko negalėjo tinkamai rūpintis vaiku, jautė fizinį skausmą, pažeminimą.

Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d., apie 21.00 val. R. R. rankomis suimdamas ties pečiais pastūmė ją į sieną ir ji atsitrenkė nugara, po to dešine ranka suėmęs jai už sprando paklupdė ant kambario grindų ir ta pačia ranka spausdamas sprandą jos galvą prilenkė prie žemės. R. R. kambario tarpduryje stovėdamas priešais ją sugriebęs už žastų suspaudė ir spustelėjo ją atgal, nuo ko ji pakaušiu trenkėsi į durų staktą. Jis nepaleisdamas jos žastų pastūmė ją per kambarį į lovą. Ji gulėdama lovoje pamatė ant lovos R. R. telefoną, kurį ji paėmė ir išlipo iš lovos. Tai pamatęs R. R. stvėrė jai už abiejų riešų ir pradėjo sukti rankas, bei jas laužti, siekdamas, kad paleistų telefoną. Atėmęs telefoną jis vėl ją nustūmė, laikydamas už rankų ant lovos. Jai nugara nugriuvus ant lovos sugyventinis prisiartino ir kairės rankos dilbiu spaudė jai kaklą, tokiu būdu pusiau ją smaukdamas laikė apie 15 sekundžių. Bandydama išsilaisvinti ji rankomis, tiksliau nagais, stipriai sugriebė ir suspaudė jo odą krūtinės srityje. Vėliau ji paėmusi R. R. telefoną ir apsirengusi striukę koridoriumi ėjo link išėjimo iš buto. R. R. pamatė, kad ji išeina ir stvėrė jai už striukės iš nugaros ir stipriai timptelėjo ją atgal, dėl to ji nugara krito ant grindų, trenkėsi galva į grindis. Po to sugyventinis ją paleido ir ji išbėgo į lauką (t.1, b.l. 14-17, 20).

G. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus (t.1, b.l.23-40).

Liudytoja J. P., G. M. motina, parodė, kad 2016-11-08, apie 1.00 val. jos dukra telefonu pranešė, kad sugyventinis ją sumušė. Ji su kaimyne R. G. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur gatvėje rado stovinčią dukrą. Jos striukė buvo suplėšyta, avėjo kambario šlepetes. Ji matė ant G. M. rankų ties riešais paraudimo žymes, įdrėskimus ant kaklo. Vėliau matė kraujosruvas ant G. M. riešų, nugaros, kojų, rankų, kaklo. G. M. ilgą laiką po šio įvykio skaudėjo visą kūną, ji sunkiai judėjo, negalėjo tinkamai rūpintis vaiku (t.1, b.l. 76-77, 79-81).

Liudytoja R. G. parodė, kad 2016-11-08, apie 1.00 val. kaimynė J. P. jai pasakė, kad jos dukrą G. M. muša jos sugyventinis ir reikia pas ją važiuoti. Jos abi nuvyko. Ji akivaizdžių sumušimo žymių ant G. M. kūno nepastebėjo. Užėjus į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą butą, tarp J. P., R. R. ir G. M. vyko žodinis konfliktas ir ji paskambino į policiją (t.1, b.l. 83, 85-87).

Liudytoja M. M., G. M. draugė, parodė, kad 2016 m. pabaigoje, G. M. jai pasakė, kad ją sumušė R. R., rodė kraujosruvas ant rankų, kojų (b.l. 97-98).

Specialisto išvadoje konstatuoti G. P. (M.) padaryti sužalojimai: pakaušio kairės pusės, kaklo kairės pusės, kairio žasto, kairio riešo, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinio pirmo piršto, krūtinės dešinės pusės, kairės mentės, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų, kairio sėdmens, dešinio kelio sąnario kraujosruvos, kairės pėdos kraujosruva ir nubrozdinimas, kurie padaryti galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, mažiausiai 19 trauminių poveikių pasekmėje ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t.1, b.l. 9).

Specialistas S. F. paaiškino, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai išsidėstę įvairiose kūno vietose, todėl mažai tikėtina, jog juos ji pasidarė pati. G. M. dešinės kojos šlaunyse esantys sužalojimai išsidėstę kojų vidiniuose paviršiuose ir negalėjo atsirasti kritimo momentu (t.1, b.l. 74).

2016-11-08 2.03 val. G. P. (M) nustatytas 1,44 promilių girtumas, R. R. 02.01 val. - 0,63 promilių girtumas (t.1, b.l. 56-59).

Kaltinamasis pripažino visus kaltinime nurodytus jo smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji savo parodymuose detaliai išdėstė kaip kaltinamasis prieš ją smurtavo. Jos parodymai sutampa su teismo medicinos specialisto išvados duomenimis apie jai padarytus sužalojimus. Tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti kaltinime nurodytu metu patvirtina liudytojų J. P., R. G., M. M. parodymai. Įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytą smurtą. Jo smurtinių veiksmų pasekmėje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu jie gyveno kaip sugyventiniai, turi bendrą vaiką. Kaltinamojo veika pagal nukentėjusios sveikatos sutrikdymo mastą ir kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariui požymį atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

R. R. nusikalto būdamas neteistas, po nusikaltimo padarymo vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojimas pasibaigęs. Jis dirba, į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, pagal gyvenamąją vietą ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

R. R. padarė nesunkų tyčinį smurtinį baigtą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.) – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad nustatyta daugiau jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Siekiant didesnio auklėjamojo poveikio kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažinama 1/3 (BK 64¹str.).

Civilinis ieškinys

Nukentėjusi G. M. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės ir 60 eurų turtinės žalos atlyginimo. G. M. teisiamojo posėdžio metu reikalavimo dėl 60 eurų turtinės žalos atlyginimo atsisakė pripažindama, kad jos striukė, kurią įvykio metu kaltinamasis suplėšė, buvo pirkta už jo lėšas.

Nukentėjusi neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad kaltinamasis ją sužalojo tyčiniais veiksmais, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė pažeminimą ir baimę, dėl fizinio smurto ant jos kūno liko matomų žymių, dėl sužalojimų kurį laiką negalėjo tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku.

G. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Nustatant G. M. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, kad kėsintasi į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamojo ir registruojamojo turto) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Kaltinamasis nukentėjusiajai yra atlyginęs 300 eurų neturtinės žalos (t.1, b.l.55). Šia suma mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis.

Atstovavimo išlaidos

Iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusios turėtos advokato atstovavimo išlaidos – 150 eurų (t.1, b.l.52). Advokatė parengė nukentėjusiajai civilinį ieškinį, todėl manytina, kad šios išlaidos adekvačios jos atliktam darbui ir priteistinos visa apimtimi (BPK 106 str. 2 d.).

Kardomosios priemonės

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. R. 700 eurų G. M. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. R. 150 eurų G. M. jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

R. R. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Laima Dumskienė